Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 07-12-11, 17:55   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Ēka nuk dimė tjetėr rreth vehabizmit?!

Nė emėr tė Allahut, Mėshiruesit, Mėshirėbėrėsit. Falėnderimi i takon Allahut, kurse paqja qoftė mbi Muhamedin, alejhis-selam , dhe mbi familjen e tij.

Islami ėshtė feja e vėrtetė. Zoti i Plotfuqishėm ka thėnė: “Fe e pranuar te All-llahu ėshtė Islami.”

A e dini se shumė njerėz pretendojnė se janė myslimanė por realisht Islami ėshtė i pastėr prej tyre?

A e dini se metodologjia e lėvizjes vahabiste bazohet mbi disa njerėz tė devijuar nga konsensusi i Umetit dhe pėr tė kanė paralajmėruar shkencėtarėt (dijetarėt) e ummetit? A e dini se pas daljes nė skenė tė Ibn Abdul Vehabit dhe pas shfaqjes sė lėvizjes vehabiste nė Nexhd, dijetarėt dhe shkencėtarėt bashkėkohorė hadithin e Pejgamberit a.s.: “Djalli i shekullit, del Nexhdi” e interpretuan se bėhet fjalė pėr Muhamed Ibnm Abdulvehabin dhe pasardhėsit e tij.

A e dini se vehabistėt kanė shumė para dhe me to botojnė devijimet e tyre tė shtypura dhe ua shpėrndajnė ato njerėzve pa pagesė, pėr t’i mashtruar muslimanėt? A e dini se vehabinjtė kohėve tė fundit kanė media tė mėdha pėrmes sė cilave bėjnė pėrhapjen e ideve tė tyre famėkeqe, kurse ato pėrsėriten deri nė atė pikė, saqė shumė njerėz mund tė besojnė tė gabuarėn vetėm nga shkaku se ajo pėrsėritet pa ndėrprerė?

A e dini se vehabistėt, pavarėsisht nga tė gjitha paratė dhe mediumet propaganduese tė tyre, sėrish vehabizmi ėshtė ende minoritet i vogėl nė krahasim me sunitėt (Ehli Sunneh Vel Xhemah)?

A e dini se vehabistėt e luftuan dhe po luftojnė kundėr sunive dhe atė duke pretenduar se ata janė Ehli Sunne vel xhemat, edhe pse Ehli sunne vel xhemah ėshtė i pastėr nga vehabizmi. Nė kėtė drejtim janė shkruar mė shumė se njėqind vepra duke iu pėrgjigjur vehabive dhe duke u sqaruar se ata janė vetėm muxhesiminė (antropomorfistė)?

A e dini se Hafidh Al-Zubaidi, nė shpjegimin e librit “Ihja ulumud-din”, thotė: Nė qoftė se pėrmendet nocioni “Ehlus-sune vel xhemah” me tė pėrfshihen sunitėt qė janė Maturiditė dhe Esharit. Ngjashėm kanė thėnė edhe dijetarėt: Es- Subki, dhe Ibn Abdul-Salam dhe tė tjerėt?

A e dini se i Dėrguari i Allahut, paqja qoftė mbi tė, ka thėnė: All-llahu pėr kėtė Ummet dėrgon nė krye tė ēdo njėqind viteve ringjallės (pėrsėritės) tė fesė? A e dini se tė gjithė ringjallėsit apo ripėrtėritėsit e fesė nėpėr epoka deri nė ditėt e sotme janė nga Ehli Sunneti dhe Xhemati?

A e dini se vehabitė pėr Esharitė thonė: Ata nuk meritojnė tė quhen “Ehli Sunne vel xhemah”. Kėtė fjalė tendencioze e pėrmend Salih bin Favzani nė librin e tij tė quajtur: “Minel meshahiiril el muxhed-didin”. Autori kėtė libėr e ka shkruar vetėm e vetėm qė Emrin e Harranit ta radhisė nė mesin e rojtarėve tė islamit pėr njė shekull?

A e dini se vehabitė – muxhesiminėt duke gėnjyer thonė se shumė dijetarė nga Ehli Sunneti i kanė shpallur pėr kafira (pabesimtarė) Esharitėt!? Kjo ėshtė shumė e shėmtuar sepse Maturiditė dhe Esharitė janė sunitė, pra “Ehli sunne vel xhemath”. Kush dėshiron tė bindet pėr gėnjeshtrat e tyre le tė shfletojė librin “Fet’hul mexhid”.

A e dini se vehabitė e akuzojnė me dalalet dijtarin e madh islam, hafidhin, imam En-Nevevijun, shpjeguesin e Sahihut tė Imam Muslimit dhe tė Ibn Haxher el Askalanit, Komentin e Sahihut tė Buhariut? Kėtė e vėrteton dijetari vehabij Ibn Uthejmini kur thotė: Ata dy (Neveviju dhe Ibni Haxheri) nuk janė sunnij”. Kėto supozime dhe gėnjeshtra tė tyre gjenden nė librin e quajtur: “Lika el babul meftuh”.

A e dini se vehabitė akuzojnė me dalalet (humbje dhe kufr) edhe sulltanin Salahudin Ejubin, njeri i cili ēliroi Kudsin (Jeruzalemin) nga duart e armiqve tė fesė?

A e dini se vehabitė akuzuan me pabesim dhe humbje edhe sulltanin Muhamed Al-Fatih, tė cilin e lavdroi Pejgamberi a.s. dhe lavdroi edhe ushtrinė tij, duke i thėnė: “Do tė ēlirohet Konstandinopoli (Stambolli), andaj i lavdėruar ėshtė udhėheqėsi (princi) i tij dhe e lavdėruar ėshtė ajo ushtri”. Me kėtė hadith Pejgamberi a.s. pėrveē se na informoi pėr ēlirimin e Stambollit ai njėkohėsisht edhe e lavdėroi udhėheqėsin dhe ushtrinė qė e bėri kėtė vepėr kapitale. Mirėpo vehabitė, pėr fat tė keq, akoma pretendojnė se Stambolli nuk ėshtė ēliruar?

A e dini se vahabistėt i shpallėn tė pa fe (qafira) banorėt e Egjiptit, Sirisė, Hixhazit dhe tė Jemenit, vetėm pėr shkak se ata vizitojnė varret e prindėrve dhe qytetarėve tė mirė? Nuk ka dilemė se askush nga ta nuk adhurojnė diē tjetėr pėrveē Allahut xh.sh., por e tėrė kjo bėhet pėr shkak se vehabitė konsiderojnė se ai i cili viziton varrin e babait apo varrin e njerėzve tė mirė, konsiderohet adhurues i tė vdekurit. Pėr kėtė mund tė lexosh komentin e Ibn Bazit qė i bėri librit “Fet’hul-Mexhid”

A e dini se vehabitė urrejnė tė quhen dhe tė dėgjojnė fjalėn vehabij, andaj pretendojnė se tė parėt qė i quajtėn ata kėshtu janė armiqtė e fesė? Me kėtė ata konsiderojnė se dijetari Sulejman Bin Abdul Vahab (vėllai i Muhamed b. Abdulvehabit) ėshė armiku i fesė, ngase ai ishte i pari i cili shkroi librin “Es-savaikul ilahijeti fi er-redi alel vehabijeti”(Rrufetė e Perėndisė nė pėrgjigje tė vehabinjve”. Ngjashėm pretendojnė edhe pėr dijetarin dhe fekihun e madh hanefi, Ibn Abidinin, ngase ai i quajti ata si vehabistė, si dhe Myftiu i Mekės Ibn Zaini Dahlan nė njė kapitull tė quajtur „Fitneja Vehabite“.

A e dini se vehabitė nė disa vende e vetėquajnė veten selefij nė mėnyrė qė tė shmangen nga emri vehabij dhe pėr tė pretenduar para njerėzve se ata ndjekin rrugėn selefit? Tė pėrkujtojmė se tė vetėquajturit e tyre selef ėshtė veprim i ndaluar (haram) sepse njė veprim i tillė ėshtė shpifje.

A e dini se kush janė selefėt vehabistė? Ata janė antropomorfistėt (muxhesiminėt) tė cilėt ishin nė kohėn pas kohės sė selefit tė ndershėm, pas shekujve tė pėrparimit? A e dini se vahabistėt mbajnė flamurin e modelimit dhe simulimi nė kohėn e sotshme?

A e dini se vehabistėt pretendojnė se Allahu xh.sh. ėshtė trup dhe pohojnė se Ai ka formė dhe imazh, zė vend dhe hapėsirė. Ata thonė ēdo gjė qė imagjinojnė nė mendjet e tyre, edhe pse nė besimin e muslimanėve ėshtė: Pa marrė parasysh se si ka imagjinuar njeriu, Allahu xh.sh. ėshtė ndryshe nga ajo qė imagjinon. Allahun xh.sh. nuk mund tė njihet pėrmes imagjinatės dhe iluzioneve. Ai nuk mund tė krahasohet me krijesat, sepse nuk ka krijesė tė ngjashme me Tė.

A e dini se vehabinjtė janė ata qė Allahut xh.sh. nė krijimin e Tij i pėrshkruajnė atribute tė qenieve njerėzore dhe pretendojnė se ai ulet nė karrige. Ky mendim gjendet te libri i nipit tė Ibn Abdul-Vehhabit, i quajtur “Fet’h el-Mexhid”.

A e dini se vehabinjtė besojnė se Zoti duket si njė njeri, por ata pretendojnė se Madhėsia Tij ėshtė mė e madhe se madhėsia e njeriut? Allahu xh.sh. nuk ėshtė trup dhe nuk i pėrngjet asnjė njeriu dhe atij nuk i pėrngjet asnjė nga krijesat e Tij. Ky pabesim i tyre shprehet nė librin e quajtur “Akidetu elhlul iman”.

A e dini se vehabitė i atribuan Zotit xh.sh. gojė, e ky ėshtė kufėr i qartė qė nuk dyshon myslimani. Ky lloj i kufrit ėshtė i publikuar nė librin e quajtur “El Esmau ves-sifatu” nga Harrani.

A e dini se vahabitėt Allahut xh.sh. i atribuan gjuhė, e edhe kjo formė ėshtė kufėr (pabesim). Ky lloj i kufrit tė tyre publikohet nė librin “Tabekatul hanabile” nga Ebu Ja’li qė vehabitėt e botuan me kėnaqėsi tė veēantė pėr shkak tė asaj qė thuhet nė tė. Njė gjė tė tillė Uthejmini, nė takimin e tij tė tretė mujor, tha: Nuk vėrtetojmė se ka gjuhė por as nuk e kontestojmė”, por edhe kjo formė ėshtė kufr sepse jemi tė detyruar tė pastrojmė Krijuesin tonė nga gjymtyrėt, e nė kėtė nuk dyshojmė.

A e dini se vehabitėt Allahut xh.sh. i atribuan edhe kėmbė , e edhe kjo ėshtė kufr? Ata thonė: Karriga ėshtė vendi ku Allahu i vendon kėmbėt e Tij. Kjo formė e kufrit publikohet nė librin e quajtur “Tefsiru Ajetul kursij”. Jehudėt shtrembėruan Teuratin, tė krishterėt shtrembėruan Biblėn, kurse Vehabitė po shtrembėrojnė kuptimet dhe domethėniet e Kur’anit, Zoti na ruajt.

A e dini se vehabisti Ibn Baz thotė: Mohimi i antroporfizimit, gjymtyrėve dhe organeve tė Zotit ėshtė veprim i dėnueshėm? Ne kėrkojmė mbrojtje tek Allahu nga e keqja e tij, Allahu ėshtė i pastėr nga antropomorfizmi, nuk ka asgjė si Ai. Fjalėt e kėtij vehabisti, qė konsiderohen kufr, gjenden nė librin e quajtur “Tenbihat fi er-red-di ala men tevele bis-sifat”.

A e dini se Ibn Bazi beson se Allahu ėshtė trup dhe se Ai qėndron mbi Arsh, e qėndrimi i Tij mbi Arsh ėshtė trupor. Kjo thėnie dhe bindje e tij gjendet nė revistėn e quajtur “El Haxhxh” tė vitit 1415 sipas hixhretit.

A e dini se vehabitė pasi formuan bindjen se Allahu ėshtė trup, filluan tė hulumtojnė pėr vendin e Tij, dhe si rezultat i kėtij kėrkimi u ndanė nė shumė grupacione? Disa prej vehabive janė tė mendimit se Allahu ėshtė nė Qiell dhe atė duke u bazuar nė pėrcipshmėrinė e njė hadithi tė transmetuar nga nga njė robėreshė. Disa janė tė mendimit se Ai rrinė ulur mbi Arsh, siē qėndron te libri i Harranit “Mexhmuul fetave”, tė cilin vehabitė e botuan dhe shpėrndanė me shumė krenari. Disa janė tė mendimit se Ai qėndron nė Arsh, siē thuhet nė librin e quajtur ”Nadharat ve Ta’kibat”. Disa thanė: Jo, ai qėndron mbi Arsh, siē pretendon Albani i cili ka thėnė: “Ai qėndron mbi Arsh pa vend”. Kjo thėnie e Albanit ėshtė e regjistruar nė shirit, tė cilin e posedojmė edhe ne. Disa vehabistė thonė se Allahu ėshtė mbi Arsh, siē thekson nipi i Ibn Abdzul Vehabit nė librin e quajtur “Fet’hul Mexhid”. Disa vehabinjė thonė se Allahu banon nė Xhenet, siē qėndron te libri “Mearixhul kabul”. Kurse myslimanėt suni janė unik nė faktin se Allahu xh.sh nuk kufizohet nė vend dhe nė kohė, siē potencon Imam Ebu Mensur el Bagdadi, Shejhi i Bejhekiut, nė librin e tij “El fireku bejnel fireki”, ngjashėm potencoi edhe nxėnėsi i tij, Bejhekiu nė librin e tij “El esmau ves-sifatu” dhe shumė tė tjerė.

vijon


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 07-12-11, 17:55   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Ēka nuk dimė tjetėr rreth vehabizmit?!

vijimi


A e dini se vehabinjtė pretendojnė se afėrsia me Zotin ėshtė ndijore (fizike), andaj ai qė ėshtė mė afėr qiellit ėshtė mė afėr Zotit? Kjo do tė thotė se ata qė janė nė aeroplan apo anije kozmike janė mė afėr me Zotin se sa myslimanėt tė cilėt adhurojnė Allahun nė xhami apo shtėpitė e tyre duke rėnė nė sexhde! Tėrė kjo gjendet nė librin e antropomorfistit, Ed-Darimij, nga i cili Harrani mbėshtetet nė shpjegime. Libri quhet: “Red-du edarimij ala bishr el merisij”.

A e dini se njė pjesė e vehabive mohojnė pejgamberllėkun dhe fletushkat e Ademit, paqja qoftė mbi tė? Imam Abdulkahir Ebu Mansur el-Bagdadi thotė se vehabitė e mohojnė pejgamberllėkun e Ademit a.s. nė librin e tyre tė quajtur: “El Imanu bil enbijai xhumnleten” edhe pėr krah faktit se emri i librit fletė pėr besimin nė tė gjithė pejgamberėt, ata mohojnė pejgamberllėkun e Ademit a.s.

A e dini se njė grup tjetėr nga vahabistėt njohin pejgamberllėkun e Ademit, paqja qoftė mbi tė, por Havėn, bashkėshorten e Ademit a.s., e konsiderojnė idhujtare? Kėtė bindje tė tyre e gjen nė librin “Ed-dinul halis”.

A e dini se vehabistėt u predikojnė pasuesve tė tyre se zjarri i xhehenemit shuhet, dhe kėshtu pėrfundon dėnimi i pabesimtarėve? Me kėtė pėrgėnjeshtrohen me mė shumė se dyzet ajete kur’anore qė mėsojnė se zjarri i xhehenemit ėshtė i pėrhershėm, ashtu si edhe dėnimi i jobesimtarėve. Ky mendim i vehabive gjendet nė librin e quajtur “El kavlul muhar li bejani fendi en-nar”, qė e ka shkruar Abdulkerim Salih El Humejdi, si pėrgjigje ndaj Albanit i cili iu kundėrvu Harranit dhe Ibni Kajimit.

A e dini se vehabistėt besojnė se disa ēėshtje aksidentale nuk kanė fillim, qė nėnkupton sė ka krijesa qė nuk janė tė krijuara? Kėto ēėshtje mund t’i gjeni nė shtatė vepra nga veprat e Ibni Tejmijes qė i botuan Vehabitėt.

A e dini se vehabistėt muxhesiminė i akuzojnė myslimanėt me pabesim (kufr) dhe thonė se Ebu Xhehli dhe Ebu Lehebi kishin besim mė tė sinqertė ndaj Zotit se sa muslimanėt, tė cilėt thonė se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut, dhe se Muhammed ėshtė i dėrguari i All-llahut, e nė anėn tjetėr bėjnė tevesul pėrmes evlijave dhe njerėzve tė mirė. Kėtė ēėshtje mund ta gjeni te libri i quajtur “Kejfe nefhemu Et-tevhid”.

A e dini se vehabitė i akuzojnė me kufr muslimanėt tė cilėt salevatet mbi Pejgamberin a.s. i dėrgojnė me kėtė tekst: All-llahum-me sal-li ala Muhammedin tibel klubi ve devaiha ve afijetul ebdani ve shifaiha ve nurul ebsari ve dijaiha “. Vehabisti Ibn Bazi thotė: Kjo fjalė ėshtė idhujtari (shirk). Kjo ēėshtje gjendet e publikuar nė librin e quajtur “Kejfe ihtedejtu ila et-tevhid” .

A e dini se vehabistėt i konsiderojnė kafira (tė pa fe) ata qė e pėrmendin Allahun xh.sh. njėmijė herė e mė shumė, sepse thonė se kjo formė e dhikrit ėshtė jashtė normave tė sheriatit dhe tejkalon nė shirk? Kėtė bisedė tė tyre e gjenė te libri i tyre i quajtur “El hallkat el memnuatu”.

A e dini se vehabistėt ndalojnė pėrdorimin e tesbihėve? Pėrdorimi i tesbihėve pėr tė bėrė dhikr apo pėr t’i dėrguar salevate Pejgamberit a.s. ėshtė veprim i lejuar sipas Islamit. Ky mendim i tyre gjendet nė librin e quajtur “El hedijjetu es-sunijetu” nga Abdullah b. Muhamed Abdulvehabi”.

A e dini se vehabitė i akuzojnė myslimanėt me pabesim (kufr) pėr shkak tė lutjes sė myslimanėve kur thonė: “O Zoti im, pėr nder tė Pejgamberit a.s., ndihmoje ummetin e Muhamedit a.s”. Kjo ēėshtje shpjegohet nėpėr shumė libra tė tyre e nė mesin e tyre edhe libri “Ahtaun Shaiatun”.

A e dini se vehabistėt, ata qė ndėrmjetėsojnė me nderin dhe autoritetin e Pejgamberit a.s., i konsiderojnė murtedė (tė dalė nga feja), dhe pėr ta ka dėnim tė pėrhershėm tė zjarrit tė xhehenemit ? Tėrė kėtė mė gjerėsisht mund ta gjeni te libri i tyre “Akidetul mu’min”.

A e dini se vehabizmi ndalon manifestimin e lindjes sė Pejgamberit s.a.v.s. edhe pse dijetarėt e Ummetit, bile edhe disa dijetarė qė ata mbėshteten te ata nuk e ndalojnė manifestimin e lindjes sė Pejgamberit s.a.v.s., por pėr kundrazi kanė thėnė se njeriu me kėtė arrinė sevape nėse ka nijetin e pastėr.? Tėrė kėtė mund ta gjeni te libri i tyre i quajtur “Et-tevhid”.

A e dini se vehabistėt, tė cilėt ndalojnė manifestimin e lindjes sė Pejgamberit s.a.v.s., pėr ēdo vit manifestojnė javėn e Muhamed Abdulvehabit, themeluesit tė ideologjisė sė tyre. Pėr manifestimin e lindjes sė Pejgamberit s.a.v.s. e konsiderojnė ngjashmėri me ēifutėt, e kėtė mund ta vėreni nė veprėn e Bin Bazit.

A e dini se vehabizmi ndalon salevatet pėr myslimanėt pas ezanit? Ibn Bazi ka thėnė: Ky veprim ėshtė veprim i kotė dhe duhet ndaluar! Ata nuk marrin parasysh faktin se Pejgamberi a.s. ka thėnė se, kur tė pėrmendet emri im, mė dėrgoni salevate.

A e dini se vehabistėt ndalojnė thėnien e fjalės “Sadekall-llahul adhim” pas pėrfundimit tė leximit tė Kur’anit? Kjo ndalesė ėshtė nga Bin Bazi qė e ka thėnė nė revistėn vehabiste tė quajtur “Mexhel-letul buhuth el islamije”, nė numrin 45 tė viti 1416 sipas hixhretit.

A e dini se se njė grup nga vehabitė ndalojnė qė para ushqimit tė thuhet fjala e plotė “Bismil-lahirr-rrahmanirr-rrahim” edhe pse Pejgamberi a.s. ka thėnė: O Djalosh, pėrmende emrin e Allahut? Mirėpo vehabitė thonė se ėshtė e ndaluar (haram ) tė pėrmendet emri “Err-rrahman dhe Err-rrahim”. Ky mendim i tyre gjendet nė librin “Ahtaun shaiatun”

A e dini se vehabinjtė mohojnė atė qė muslimanėt tė bėjė nė tė gjitha vendet e tokės, e qė ėshtė leximi i sures E-Fatiha pėr tė vdekurin? Ata thonė se njė veprim i tillė ėshtė bidat dhe veprim i ndaluar! Kėtė shpjegim tė tyre mund ta gjeni nėpėr shumė vende nė literaturėn e tyre.

A e dini se vehabinjtė ndalojnė pėr tė lexuar ndonjė gjė nga Kurani pėr njė musliman tė vdekur dhe thonė se kjo ėshtė njė gjė e kotė? Andaj, sipas tyre, ai i cili bėnė kėtė veprim meriton ndėshkim ashtu si meriton ndėshkimin ai i cili ka bėrė prostitucion, ka pirė alkool apo ka vjedhur! Kėtė mund ta gjeni te libri i tyre i quajtur “Tevxhihatru el islamije”.

A e dini se vehabizmi ndalon leximin e talkinit tė vdekurit me pretendimin se njė veprim tė tillė nuk e ka aprovuar Pejgamberi a.s., edhe pse ekzistojnė hadithe se Pejgamberi a.s. ka urdhėruar tė lexohet talkini dhe atė pikėrisht nė kėtė formė qė e pėrdorin sot muslimanėt.

A e dini se vehabizmi mohon se emri i Melekut tė vdekjes quhet Azrail, edhe pse Kadi Ijadi ka theksuar konsensus pėr kėtė ēėshtje?

A e dini se vehabizmi ndalon vizitat e njėri-tjetrit gjatė festave (bajrameve) tė myslimanė, gjithashtu ndalon edhe vizitat e varrezave, edhe pse njė vizitė e tillė ėshtė e preferuar. Kėtė ndalesė Albani e paraqet nė fletushkėn e tij 63.

A e dini se vehabizmi i ndalon gruas tė vizitojė varrin e burrit, nėnės apo babait tė saj, vėllait tė saj ose njė tė afėrmi, e qoftė edhe i Dėrguari i All-llahut, paqja qoftė mbi. Dijetari i tyre Uthejmini thotė: “Vizita e varrezave nga gratė ėshtė mėkat, qė konsioderohet nga mėkatet e mėdha, andaj ėshtė veprim i ndalur qoftė edhe vizita e varrit tė Pejgamberit a.s.! Kėtė e thotė nė librin e tij tė quajtur “Fetave muhimme”.

A e dini se vehabistėt i ndalojnė myslimanit qė tė udhėtojė pėr tė vizituar varrin e Pejgamberit s.a.v.s. edhe pėr krah faktit se Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Ai qė e viziton varrin tim, ndėrmejtsimi (shefati) im ėshtė i detyrueshėm pėr tė”? Ibn Bazi ka thėnė: Nalohet udhėtimi pėr tė vizituar varrin e Pejgamberit a.s. qoftė edhe pėr haxhiun qė ėshtė larg nga Medina. Shih librin e tij “Et-tahkiku vel idah”.

A e dini se vahabinjtė ndalojnė qė nė gjysmėn e muajit Sha’ban tė agjėrohet dhe tė falet namaz nate, edhe pse Pejgamberi a.s. ka thėnė: “Kur tė vjen nata e gjysmės sė muajit Sha’ban, faluni natėn dhe agjėroni ditėn.” (Ibni Maxhe).

A e dini se vehabinjtė ndalojnė pėr myslimanėt qė tė mėsojnė gjuhėt e huaja si psh gjuhėn franceze apo angleze etj? Kėtė ēėshtje tė ēuditshme e paraqet Ibni Fevzani nė librin e tij tė quajtur “El velau vel berau”ku thotė: “Ndalohet t’i pėrngjasėsh jomyslimanėve, qoftė edhe pėrmes foljes sė gjuhės sė tyre”.

A e dini se Ibn Bazi ka thėnė: Nuk lejohet pėr femrėn qė tė drejtojė automobilin, pra qė tė ketė patentė shoferi? Kjo thėnie e Ibn Bazit gjendet e regjistruar nė librin e quajtur “Fetave muhimme”.

A e dini se Albani ka thėnė se palestinezėt duhet tė lėshojnė palestinėn dhe t’ua lirojnė vendin ēifutėve? Kjo thėnie e tij gjendet te libri “Fetava Albani”.

A e dini se vehabinjtė e konsideroj kafir ēdo kend qė nuk hynė nė fenė e tyre dhe nuk pranon mendimet e tyre. Ata nuk shpallėn kafira vetėm njė apo dy persona, por shpallėn si qafira tėrė Ummetin e Muhamedit a.s. Kėtė e gjenė te libri “esahbul labile” nga Muftiu i Mekės Muhamed b. Abdullah el Hanbelij dhe te libri“Axhaibul athar” nga Xheberuti.

A e dini se vehabinjtė e refuzojnė edhe konsensusin e dijetarėve islam (ixhmain) dhe nuk e pranojnė si burim tė sheriatit?

A e dini se vehabinjtė medhhebet i konsiderojnė si rezultat tė jomyslimanėve sepse janė formuar prej tyre pėr ta pėrēarė Ummetin? Kėtė e gjemė te libri “Hel el muslimu mulzemun bi itbai medhhebin muajin minel medhahibil erbeati”.

Pra, i nderuar vėlla dhe motėr muslimane, kėto janė vetėm disa nga ato qė vehabistėt kundėrshtojnė Islamin e vėrtetė dhe veprimet e myslimanėve, sepse ka edhe shumė punė tė tjera tė ēuditshme qė i bėjnė ata, krejt me qėllim tė rrėnimit tė Islamit dhe unitetit islam.

Nga arabishtja:
Jusuf Zimeri


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 23:41.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.