Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 06-02-12, 13:54   #1
Kercovari
 
Anėtarėsuar: 20-09-04
Vendndodhja: Zuerich/ch
Postime: 15,792
Kercovari e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek Kercovari
Gabim Fe apo "Sekte"

Fe apo "Sekte"

Konflikti i Irlandės Veriore, sidomos pas viteve 60 pėrsėri flet pėr veten. Nė funksion tė parada dhe revolta ka pasur shpesh pėrplasje tė pėrgjakshme nė mes tė pakicės katolike dhe protestante. Pėr njė tė huaj ėshtė vėshtirė pėr tė kuptuar pse kėto grupe qė i pėrkasin komuniteteve tė ndryshme fetare, shpesh e gjejnė veten nė konflikt.

Nė Irlandėn Veriore,konflikti i fundit fetare u zhvillua nė shekullin 16,dhe zhvillimet e tahershme edhe sot tregojn ndarjen nė mes katolikėve dhe protestantėve. Konfliktet nė kėtė shekull thuhet se kanė ndodhur pėr shkak tė mosmarrėveshjeve sociale dhe politike,por nė fakt prapaskenat e konflikteve janė dallimet ne mes dy feve tė trashėguara nga shekulli 16 e pėrfshirė nė luftė fetare e gjithė Evropa pasoja tė cilat edhe sot janė tė dukshme ne mes tė kėtyre dy komunitetet fetare,fatmirsisht,pėr kėtė flitet vetėm nė grupe konfidenciale, po jo edhe hapur megjithate,konflikti Irlandez i cili deri ne vitin 2007 ishte vatėr zjarri pėr tė pėrfshi kėto dy komunitete nė lufte tė pergjakshme pėrtej vatres Irlandeze.

Njė konflikt u zgjua rishtazi nė mes Iranit dhe Irakut nė vitet 80-90 nese nuk gabohem,por kur nuk u tha se ėshtė konflikt nė mes tė dy komuniteteve fetare Synit dhe Shiit, deri pas stacionimit tė trupave nderkombetare nė Irak dhe rrėzimi i Sadam Huseinit.Nė prezencė tė forcave ushtarake tė huaja ndodhėn dhe ndodhin edhe sot konflikte tė pėrgjakshme nė mes kėtyre dy komunitete fetare qė nė fakt tė dy kėto komunitete si besimtarė musliman i referohen Kuranit,njera palė mbeshtetės tė doktrinės Muhamed.as synitet,dhe tjetera palė mbeshtetes tė Alī ibn Abī Ṭālib,shiitėt,dhe kjo ndasi nuk ėshtė risi pėr botėn islame mbase qė nga mesi i shekullit 6 ėshtė evidente.
Shia ("mbėshtetėsit ") ėshtė konfesioni i dytė mė i madh i Islamit. Ndjekėsit e Shia, Shiitėt konsiderojnė ʿ Ali ibn Ebi Talibi, kushėriri dhe djalin e Profetit Muhamed, si pasuesin e tyre tė caktuar (Kalif) dhe si imam e tyre tė parė. Besimi i tyre si pasardhės i Profetit Muhamed konsiderojn se mund tė bėhet vetėm nga njė pasardhės tė Aliut, tė njė imam, sepse ky ėshtė i vetmi legjitimim hyjnore i Zotit. Nė shekul pas vdekjes sė Profetit Muhamed ndodhi dhe ndarja nga sunitet edhe u zhvillua dogma e shiitėve qė ėshtė zhvilluar mė tej nė mėnyrė qė detajet e ligjit shiit janė tė ndryshme nga ligjet e sunitėve.

Konfesionet islame dhe shkollat ​​e sė drejtės sunite
Sot, muslimanėt Shia numrojnė rreth 15 pėr qind tė konfesionit Islam,por (qė nga 2007, thuhet se ky numėr shkon nga 10 deri nė 25 pėr qind).Nė mes tė Shia kan dalė tendenca te ndryshme ku secila prej tyre pranojnė njė numėr tė ndryshėm tė Imamėve.Shtetet ku shumica janė shiit apo nje minoritet me influencė, janė grupuar nėn gjysėm hėnė shiite.

Imami apo Dymbėdhjetėshit Shia

Imamėt pėrfaqėsojnė numrin mė tė madhė tė shiitėve,tė pasuar nga njė serė doktrine tė dymbėdhjetė imamėve. Ata jetojnė kryesisht nė Iran, Azerbajxhan, Irak, Liban, Bahrein, Kuvajt, Pakistan, Afganistan, Arabia Saudite, Siria dhe Indi. Pėrqindjet janė bazuar nė proporcionin e popullatės sė pėrgjithshme.Nėse bazohemi nė numėr proporcional apsolut,numri mė i madhė i shiitėve jeton nė Iran dhe Irak.

Ismailitėt apo Shtatė ēifte Shiite

Grupi i dytė,janė Ismailitėt qė ndjekin njė sere prej shtatė Imamėve. Ata jetojnė kryesisht nė Pakistan, Indi, Siri dhe Afganistan. Udhėheqėsi i tyre mė i njohur duhet tė ishte Aga Khan, megjithatė, i cil pėrfaqėson vetėm njė pjesė tė vogėl tė Ismailitėve- Nizari. Ata janė shumė fuqishėm tė ndikuar nga mendimet gnostike orientale. Nė tė kaluarėn ka patur shumė grupet revolucionare Ismailit, tė tilla si Asasinėt Levant ose Fatimidėt,kėto tė fundit mbi 100 vjet nė Egjipt janė tė dukshėm. Aktualisht, Druzėt luajnė njė rol tė rėndėsishėm politik nė konfliktin e Lindjes sė Mesme.

Zejditėt apo pesė Shiitėt

Nė grupin e tretė (dhe mė i vogėl) pasojnė Zejdijt, ndjekės tė pesė imamėt. Ata tani jetojnė vetėm nė veri tė Jemenit. Megjithatė, ka disa nė Gjermani, duke pėrfshirė personalitete tė shquara si pronarin e karriges e tė mėsuarit tė parė tė fesė sė Islamit nė njė universitet gjerman, Muhamed Kalisch (Universiteti i Münster).Zaidijt janė caktuar nė doktrinėn e tyre tė shpėtimit (akideja ose kelam) tė Shia simbolit Imamat), megjithatė, nė metodologjinė e tyre juridike (fikh) shprehur nga sunitėt. Kjo ėshtė bėrė e qartė se ata nuk e njohin Imamin e gjashtė Ja`far (Xhafer), i cili themeloi metodat e para tė ligjeve .

Alevitėt

Alevis/Alevitėt kanė caktuar origjinėn e tyre me shiitėt, si dhe ata nė adhurimin e 12 imamėve nė veēanti tė Aliut Alevitėt.(arabisht Alawʿ Alavi)i cili nė jetėn fetare tė tyre ėshtė mė i njohur.

Hapsirat kryesore tė Alevitėve shtrihen nė Turqi dhe nė rajonet ish-otomane, vendet e Ballkanit.Pėrqindja e Alevis nė mesin e muslimanėve nė Turqi ėshtė rreth 15-20 pėr qind.Por kėto tė dhėna regjistrimi brenda fesė "Islam", nuk kan asnjė diferencim sekti, kėto janė thjesht vlerėsime tė pasigurta. Sot, Alevis nėpėrmjet emigrimit tė turqve edhe nė Evropė dhe Amerikėn e Veriut janė tė zgjeruar. Nė Gjermani pėrqindje ėshtė mė pak se muslimanėt e origjinės turke nė rreth 17 pėr qind,shifra tė marra kėto nga numri i pėrgjithshėm i muslimanėve qė jetojnė nė Gjermani, qė janė rreth 13%.
Alevis e nderojnė Haxhi Bektash Vali,pėr tė cilin ka njė antologji me anekdota tė shumta qė janė thurrur. Rreth tij janė themeluesit e tarikat rendit dervishėsh Bektashian,shpesh ne i quajmė "sekte".
Po a janė kėto grupime sektesh?

Ēfarė ėshtė njė sekt?
"Sekte", nė fjalėn e gjuhės sė folur dhe mediat
Nė gjuhėn tonė tė pėrditshme, ne e quajmė ēdo gjė te mundshme si njė "sekt",qė tė jetė vetėm ajo lloj i ēuditshėm qė t
ė duket i vetmi qė ka ndonjė lidhje me fenė apo ideologjie. Kėshtu fjala "sekt" ėshtė pėrdorur nė kuptim tė gabuar. Nuk ėshtė ēudi, pasi shumė gazetarė u mungon njohuria pėr fetė, sektet, etj,dhe lansojnė nė media tė thėna me plotė tė pavėrteta mbi njėrėn apo tjetrėn fe,fatkeqsiht,kėtu nuk mungojnė tė rradhiten edhe ato tė cilėt nuk njohin fenė e tjetrit dhe flasin pėr tė me gojėn plotė,edhe ato tė cilėt nė botėn demokratika ku feja ėshtė e garantuar me ligj tė predikohet dhe tė mos fyhet nga askush,flasin pėr fenė sikur bulevardeve tė botės kan mėsuar fenė e vendit ku jetojnė,te veten qė e kan sjellė, dhe tė huajėn qė e kan takaur atje.Pėr qudi,tė lėnė pėrshtypje se ato lere qė nuk njohin as fenė e vete dhe tė tjetrit,po flasin aq tė bindur sikur feja ėshtė vrastare,matrapaze,kreu i krimit,sexboxet e qengijave tė cilat burojnė nga njė fe dhe i jan gabuar asaj..etj.


Fjala vjen nga;
Fjala "Sekt" vjen nga fjala latine "sequi" "dikend ndiqe" dhe ka kauptimin e rėndsishėm tė besnikėrisė, parti, shkolla e mendimit dhe shprehjes sė lirė, brenda njė feje tė caktuar. Sekti nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me secare = formė e prerė (si "sektor").

 
"Ēfarė" pyetje ndihmon mė tej
Sekti kėshtu bėhet njė koncept relativ.Ne duam tė dimė nėse fjala "sekti" qė pėrdoret ka ndonjė kuptim,prandaj duhet vetėm tė kėrkojmė "ēfarė, ēfarė feje ėshtė njė XY sekt?"
Mund ju tė pėrgjigjeni se pyetjes"Ēfarė"pse nuk mund tė i pėrgjigjeni pėr tė gjetur kuptimin e saj,sepse,pyetja nuk ka tė bėjė me njė sekt, por me diēka tjetėr (ndoshta shumė mė problematike).


Sekte tė krishtera
Kur i referohemi njė grupi fetar, si njė sekti tė krishterė,ato e ofrojnė atė edhe mė afėr dhe diēka si "marrėdhėnie"qė ajo tė pėrkon pėr tė krishtėrėt,me kuptimin mė tė gjerė tė fesė sė krishterė. Nė kėtė kuptim,fjala "sekt" humbat shijen e nje feje tė fyer.


Sekte tė krishtera dhe grupet tė veēanta,nė tė vėrtetė janė shkėputje tė kishave tė krishtera. Disa sekte janė nga Amerika e Veriut, pėr shembull "Dėshmitarėt e Jehovait", por disa sekteve tė krishtera kanė lindur edhe kėtu nė Evropė ("Kisha NewApostolike", "Kisha afrikane Johane",Metodiste etj.
Nuk ėshtė e pazakontė qė nė rrjedhėn e kėtij pohimi supozohet se do tė ketė gjithashtu njė ndryshim dhe reduktimin e rolit tė Jezu Krishtit, me rezultatin si karakteristikė e veēantė e shumė sekte tė krishterė,.Kjo si arsye ėshtė mė se e rėndėsishme pėr ata qė me reklamat dhe paralajmėrim pėr tė tjerėt nėpėrmjet predikimit tė doktrinės tė tyre u imponojnė karakteristikat e veta sesa qė ndihmojnė besimin e tyre.
Kjo ndodhė edhe me besimtarėt Islam se rrezikohen nga "sekte"gjė qė nuk korespondon me realitetin tonė,sepse tek dhe nė n nuk kanė rezultuar "sektet" apo tarikatet e deritanishme si mur ndarės, i kemi pas dhe do i kemi dhe nuk duhet tė harrojnė se tė gjithė besimet dalin nga librat e shenjtė,dhe si tė tillė;
"Premisat themelore tė sistemit tė tė drejtave tė njeriut modern, ėshtė ideja e njohjes sė lirisė dhe dinjitetit tė lindur tė ēdo qenienje njerėzore, dhe njohjen e tė drejtave tė barabarta dhe tė patjetėrsueshme tė tė gjithė anėtarėve tė familjes njerėzore. Mbi kėtė bazė janė realizuar parimet e mosdiskriminimit tė ēdo elementi dallues tė qenieve njerėzore: raca, ngjyra, seksi, gjuha, feja,pėrcaktimi politik apo tjetėr mendim dhe besim,i origjinės kombėtare apo shoqėrore, pasurisė, lindjes ose rrethanave tė tjera.
Pikėrisht me njohjen e tė drejtave tė patjtėrsueshme,implikohet e drejta e dallimeve. Qeniet njerėzore mund tė jenė dhe janė tė ndryshėm unikat i papėrsėritshėm, individual nė ekzistencėn e tyre, tė barabartė nė tė drejtat me tė gjitha dallimet, e tjera, qė ėshtė i njohur nga tė gjithė tė tjerėt dhe tė ndryshėm, me vlera tė njėjta dhe tė drejta tė barabarta."

"Pėrkrah mbrojtjes dinjitetit njerėzor dhe e drejta pėr zgjedhjen e lirė, dhe liria e besimit nė sistemin e tė drejtėsi ndėrkombėtare ėshtė njė e drejtė themelore njerėzore. Mbrojtja e kėsaj tė drejte nė dokumentet e shekullit 16-tė dhe kėndej, simptomatikisht tregon faktin se liria fetare ishte shpesh subjekt i shtypjes.
Ėshtė e njohur se tė drejtat e njeriut zbatohen nė sisteme tė ndryshme politike nė Shtete tė themeluar nė fe,shteteve me shtetėsi tė njohur fetare, shtet laik dhe shtete anti-fetare (Atesit). Kėshtu,dokumente qė merren me tė drejtat e njeriut janė tė bazuara nė premisat se ka sisteme tė ndryshme socio-politike, sisteme qė janė, nė parim, tė aftė pėr tė garantuar tė drejtat e njeriut."
"Deklarata Universale e tė Drejtave tė Njeriut tė OKB-27 nė mėnyrė tė qartė mbron dinjitetin e njeriut (neni 1) dhe tė drejtėn e lirisė sė mendimit, besimit dhe liri tė mendimit (neni 18). Gjithashtu, Pakti Ndėrkombėtar mbi tė Drejtat Civile dhe Politike nė nenin 17, 28 mbron tė drejtėn e jetės private, dhe nė Nenin 18 thotė se "ēdo person ka tė drejtėn e lirisė sė mendimit, ndėrgjegjes dhe fesė, tė cilat mund t'u nėnshtrohet vetėm pėrkufizime qė janė tė pėrcaktuara me ligj dhe janė tė nevojshme pėr mbrojtje publike, sigurinė pėr shėndetin, tė moralit,dhe respektimin e tė drejtave dhe liritė themelore tė tė tjerėve."Paktin e zbaton Komiteti pėr tė Drejtat e Njeriut. Puna e tij ėshtė e bazuar nė raportet e paraqitura pėr palėn Kontraktuese, si dhe ankesave tė individėve qė mund tė bėjnė ato vende qė janė nėnshkruese tė Protokollit tė parė Opsional. Ky komitet gjithashtu ofron anėtarėve tė Paktit (Besėlidhjes) sqarim tė disa akteve pėrmes komente tė pėrgjithshme tė Komitetit.Pėr tė vendos rregullat e legjislacionit i cili nuk lejon mbajtjen e hixhabit,janė tė nevojshėm komentet e pėrgjithshem Nr. 28 dhe 22. Nė komentin e Pėrgjithshėm. 28 thotė qė Shtetet nėshkrues tė Konventės duhet tė dėrgojnė informacione mbi rregulloret specifike qė lidhen me veshje,dhe qė kan tė bėjnė me veshje qė mbahen nė publik".


__________________
Diellin,vetėm tė marrėt mundohen
tė mbulojn me shoshė....
Kercovari Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 05:55.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.