Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Toleranca fetare!
Emri
Fjalėkalimi
Toleranca fetare! A jemi ne Shqipetarėt popull tolerant nė fe?



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 20-03-12, 17:24   #1
Hajra
Guest
 
Postime: n/a
Gabim Pėrse shkencėtari beson Zotin?!?

Pėrse shkencėtari beson Zotin?!?
Artikulli zbulon si dituria e detyron shkencėtarin ta pranojė nevojėn esenciale pėr Krijuesin e Pėrsosur.

E marte 20 Mars 2012 12:34

Ky artikull i autorit A. Cressy Morrison, ish-kryetarit tė New York Academy of Sciences, pėr herė tė parė u paraqit nė “Reader’s Digest” nė janar tė vitit 1938, e pastaj nė rekomandim tė C. A. Cirilsonit, F.R.S., profesorit tė matematikės nė Universitetin Oxford, pėrsėri u botua nė “Reader’s Digest” nė nėntor tė vitit 1960.
Artikulli zbulon si dituria e detyron shkencėtarin ta pranojė nevojėn esenciale pėr Krijuesin e Pėrsosur.
Ende gjindemi nė fillim tė periudheės sė diturisė, por drita gjithnjė mė e fuqishme paraqet nė shesh dorėn e Inteligjencės Krijuese. Nėntėdhjetė vjet pas Darvinitø kemi ardhur te zbulimet mahnitėse.
Me frymėn e humanizmit shkencor dhe fenė tė bazuar nė dituri edhe mė tepėr i afrohemi vetėdijes pėr Zotin. Nė emėr timin mund t’i numėroj shtatė shkase pėr qėndrimin tim fetar.
I pari: Nė pėrputhshmėri me rregullat e pakontestueshme matematikore, jemi nė gjendje tė argumentojmė se kozmosi ynė ėshtė i dizajnuar dhe kompletuar nga ana e Mendjes projektuese madhėshtore.
Paramendoni nėse nė xhepin tuaj keni futur dhjetė tė holloa metalike, tė shėnuara nga njė deri nė dhjetė dhe i keni pėrzier mirė! Tani pėrpiquni tė nxjerrni nė rend nga njė deri nė dhjetė, ēdo herė duke e kthyer paranė metalike prapa dhe me kėtė qė tė gjitha pėrsėri t’i pėrzieni. Matematikisht e dimė qė shanset tua qė herėn e parė numri i tėrhequr me qenė njė janė njė me dhjetė, pėr tėrheqjen njė dhe dy nė vijim, njė me njėqind, pėr tėrheqjen njė, dy dhe tre me rradhėø njė me njėmijė dhe kėshtu me rradhė. Shanset tua qė t’i nxjerrėsh tė gjithė, prej njė deri nė dhjetė nė varg, do tė arrinin numrin e pabesueshėm nga njė shansė nė 10.000.000.000 prova. Nė bazė tė kėsaj tė njėjtin paragjykim aq kushte ekzakte (tė pėrcaktuara saktė) nevojiten pėr jetėn nė Tokė, tė cilėt nuk mund tė ekzistojnė nė marrėveshje tė drejtė rastėsisht. Toka rrotullohet rreth boshtit tė saj njėmijė milje nė orė. Sikur tė rrotullohej njėqind milje nė orė, ditėt dhe netėt tona do tė ishin dhjetė herė mė tė gjata tani, ndėrsa vapa e Diellit do tė digjte vegjetacionin gjatė ēdo dy ditėve, ndėrsa ēdo dy netė secila bėrthamė e pėrjetuar do tė ngrihej.
Mė tej, Dielli, burim i jetės sonė, ka temperaturėn sipėrfaqėsore 5500 0C, ndėrsa Toka jonė ėshtė mjaft larg kėshtu qė kjo “vatėr e pėrhershme” ngroh mjaftueshėm e jo tejmase! Nėse Dielli do tė emitonte vetėm gjysmėn e rrezatimit tė tanishėm, ne do tė ngriheshim, e nėse do tė emitonte pėrgjysėm mė tepėr, ne do tė digjeshim! Pjerrėsia e Tokės, e cila ėshtė nėn kėndin 23 shkallė, na jep stinėt e vitit, e nėse nuk do tė ishte kėshtu e pjerrėt, avullimet nga oqeanet do tė lėviznin nė veri dhe jug, duke na grumbulluar tokėn me akull. Nėse hėna p.sh. do tė ishte vetėm 80 mijė kilometra mė larg, nė vend tė largėsisė sė saj momentale, batica do tė ishte me pėrmasa saqė dy herė nė ditė kontinentet do tė zhyteshin, bile edhe kodrat gati do tė erodonin.
Nėse korja e Tokės do tė ishte vetėm disa metra mė e trashėø nuk do tė kishte oksigjen, pa tė cilin bota shtazore do tė zhdukej. Sikur oqeani do tė ishte disa metra mė i thellė, dioksidi i karbonit dhe oksigjeni do tė ishin absorbuar dhe bota bimore nuk do tė mund tė ekzistonte. Ose, nėse shtresa ynė e atmosferės do tė ishte mė e hollė, disa meteorė, tė cilėt ēdo ditė me milion ndizen nė kozmos, do tė godisnin ēdo pjesė tė rruzullit tokėsor, duke pėrhapur zjarre ēdokund.
Pėr shkak tė kėtyre dhe shembujve tė rradhės, nuk ekziston asnjė nga milion mundėsi qė jeta nė planetin tonė tė jetė fryt i rastėsisė.
I dyti: Gjeturia e jetės qė tė lė qėllimin e saj ėshtė manifestim i Mendjes Gjithėpėrfshirėse.
Nė atė se ēfarė ėshtė vetė jeta asnjė njeri nuk ka depėrtuar. Nuk posedon as peshėn e as dimensionin, por ka fuqinė - rrėnja, e cila rritet nga shkėmbi do tė bėjė qė shkėmbi tė ēahet. Jeta ngadhėnjen ujin, tokėn dhe ajrin, duke udhėhequr me elementet e tyre, duke nxitur nė ndarje dhe rregullim tė bshkėdyzimeve tė tyre. Jeta - si skulptor, formėson tė gjitha qeniet e gjalla, si artist, dizajnon ēdo gjeth tė secilit dru dhe ngjyros ēdo lule. Jeta ėshtė kompozitor dhe bėn qė secili zog kėndon kėngėn e tij tė dashurisė, qė insektet thirrin njėri-tjetrin, nė korin e toneve tė tyre tė shumtė. Jeta ėshtė kimist madhėshtor i cili u jep shije frutave dhe mėlmesave, ndėrsa trėndafilit aromė, i cili ndryshon ujin dhe thartirėn e karbonit nė sheqer dhe dru, dhe nė kėtė mėnyrė duke liruar oksigjenin, bėn qė kafshėt mund ta frymojnė jetėn. Hudhe shikimin nė pikėn gati tė padukshme tė protoplazmės tė tejdukshme dhe ngjajshėm me zhelen, e aftė qė tė lėvizė duke thithur energjinė nga Dielli.
Kjo qelizė e thjeshtė, kjo pikė e tejdukshme sikur mjegulla pėrmban nė vete bėrthamėn e jetės dhe ka fuqi qė tė distribuojė kėtė jetė tė gjitha krijesave tė gjalla, tė mėdha e tė vogla.
Ndikimi i kėsaj pike ėshtė mė i fuqishėm dhe mė pėrfshirės se vegjetacioni jonė, i kafshėve dhe njerėzve, pėr arsye se tėrė jeta vie nga ajo. Natyra nuk e ka krijuar jetėn. Kush, pra, atėherė e ka vendosur kėtu?
I treti: Gjeturia e kafshėve pa mėdyshje flet pėr Krijuesin Mirėbėrės i Cili inspiroi me instikt krijesat e vogla tė pafuqishme. Lososi i vogėl kalon vitet nė det, pastaj udhėton deri te bregu i lumit nė tė cilin derdhet rrjedha ku ka lindur. Kush bėn qė ai tė kthehet me kaq precizitet? Nėse e sillni nė rrjedhėn tjetėr, ai nė moment do tė sheh se ka devijuar nga udhėtimim i tij, do tė kthehet rrugės prapa dhe kthehet te rrjedha kryesore, e pastaj duke notuar kundėr rrymės pėr ta pėrfunduar fatin e tij sa me mė precizitet.
Edhe mė vėshtirė ėshtė tė zgjidhėsh misterin e ngjalės. Kjo krijesė e jashtėzakonshme, kur zhvillohet plotėsisht, migron nė tė gjitha anėt e gjithė liqeneve dhe lumenjėve, ato nga Evropa me mijėra milje nė anėt tjera tė oqeanit - tė gjitha nė rrugė kah thellėsitė e pafundme nė afėrsi tė Bermudeve. Aty shumėzohen dhe vdesin. Tė vegjėlit, qartazi pa mundėsi njohje tė asgjėje pos qė gjinden nė hapėsirat e gjera tė ujit, prapėseprapė, gjejnė rrugėn pėr kthim, jo vetėm te brigjet e njėjta nga tė cilėt kanė ardhur prindėrit e tyre, por shkojnė te lumenjėt, liqenet dhe kėnetat e vogla - kėshtu qė tė gjitha rrjedhat kryesore tė ujit gjithmonė janė tė banuara me ngjala.
Asnjėherė ngjala amerikane nuk ėshtė kapur ne Evropė, dhe as ngjala evropiane nuk ka nė ujėrat amerikane. Natyraø pėr mė tepėr shtyn maturimin e ngjalės evropiane njė vit ose mė shumė pėr t’i pėrgatitur pėr udhėtimin e tyre tė gjatė. Ēfarė nxit kėtė instikt pėr orientim? Amza do tė mbizotėrojė karcyellin, hap zgavrrėn nė tokė, thumbon karcyellin mu nė vend tė saktė, kėshtu qė ai nuk vdes, por humb vetėdijen dhe vazhdon tė jetojė nė formė tė prodhimit tė mishit tė konzervuar. Pastaj amza ngadalė do tė vendos vezėt e saj kėshtu qė larvat kur vendosen, munden ngapak ta grimcojnė, e jo ta mbysin insektin me tė cilin ushqehen. Mishi i ngordhur pėr ato do tė ishte fatal. Nėna pastaj do tė fluturojė dhe vdes, ajo asnjėherė nuk do t’i sheh tė vegjėlit e saj.
Me siguri amza tė gjitha kėto duhet t’i bėjė drejtė nga hera e parė dhe kėtė pėr ēdo herė, pėrndryshe nuk do jetė amzė. Kėto teknika tė fshehta nuk mund tė shpjegohen me adaptim, kėto janė dhuratė.
I katėrti: Njeriu ėshtė mė shumė se kafshė instiktive - ai posedon fuqinė e mendjes. Asnjėherė nuk ka mbetur ndonjė shkrim pėr ndonjė kafshė tjetėr dhe aftėsinė e saj tė numėrojė deri nė dhjetė ose sė paku tė kuptojė rėndėsinė e numrit dhjetė.
Pėrderisa instikti si njė notė nė flautė, e bukur, por e kufizuar, truri i njeriut pėrfshin tė gjitha notat e tė gjitha instrumenteve nė orkestėr. Nuk ka nevojė pėr elaborimin e kėsaj pike tė katėrt. Duke falėnderuar mendjes njerėzore ne jemi nė gjendje tė mendojmė pėr mundėsinė qė kėta qė jemi, jemi vetėm pėr arsye qė kemi pranuar shkėndinė e Inteligjencės Universale.
I pesti: Dispozicioni dhe paracaktimi nė gjithė qė e gjalla zbulohet nė fenomenet qė ne sot njohim, por pėr tė cilat Darvini nuk ka ditur - sikur mrekullia e gjenit. Kaq tė imėta janė kėto gjene qė sikur tė gjithė qė janė pėrgjegjės pėr gjithė njerėzit e gjallė nė botė mund tė vendosen nė njė vend, do tė ishte kjo mė e vogėl se maja e gishtit.
Por, kėto gjene ultramikroskopike dhe bashkėudhėtarėt e tyre, kromozomet, banojnė nė ēdo qelizė tė gjallė dhe paraqesin njė kod tė kompletuar pėr gjitha karakteristikat njerėzore, shtazore dhe bimore. Maja e gishtit ėshtė hapėsirė e vogėl nė tė cilin mund tė vendosen tė gjitha karakteristikat individuale pėr dy miliard njerėz. Sidoqoftė, faktet mbeson tė pakontestuara.
Pėr kėtė, si kėto gjene pėrfshijnė trashėgiminė e tėrėsishme nga paraardhėsit e shumtė dhe ruajnė psikologjinė e secilit individ nė kėtė hapėsirė pakufi tė vocėrr? Kėtu evolucioni, vėrtet fillon - nė qelizė, entitetin qė pėrmban gjene. Si disa milion atome, tė mbjellura nė formė tė gjeneve ultarmikroskopike - munden nė tėrėsi tė mbizotėrojnė me ēdo gjė nė tokė, p.sh. mendjemprehtėsia shikimgjatė, parashikimet dhe parapėrcaktimet qė mund tė rrjedhin vetėm nga Inteligjenca Kreative - asnjė hipotezė tjetėr nuk ėshtė e qėndrueshme.
I gjashti: Duke vėzhguar rregullimin e natyrės jemi tė detyar tė shohim qė vetėm urtėsia e pafund mund tė parashikojė dhe rregullojė rregullimin e saj dhe mbikėqyrjen me kaq mendjemprehtėsi. Para shumė viteve njė lloj kaktusi i mbjellur nė Australi si pengesė mbrojtėse. Pa karcyella - armik nė Australi, kaktusi filloi tė zgjerohet nė mėnyrė enrome.
Alarmi nuk erdhi pėrderisa bimėt nuk mbuluan regjionin e gjatė dhe tė gjerė sikur Anglia, duke shtyrė banorėt nga qytetet dhe fshatrat, dhe duke shkatėrruar fermat e tyre.
Nė kėrkim tė mbrojtjes etnologėt shėtitėn tėrė botėn. Nė fund u paraqitėn me insektin i cili ushqehet kryesisht me kaktus, dhe nuk ha asgjė tjetėr. Gjithashtu ky insekt pa vėshtirėsi mund tė shumėzohej dhe nuk kishte armiq nė Australi. Pra, insekti shumė shpejtė mbizotėroi kaktusin, dėmtuesi u tėrhoq.
Kjo kontrollė dhe barazpeshė nė pėrgjithėsi janė tė siguruar. Pėrse insektet, qė shumėzohen me shpejtėsi tė madhe nuk dominojnė nė Tokė?
Pėr arsye se ata nuk kanė mushkėri ēfarė posedojnė njerėzit, ato frymojnė nėpėrmes gypave.
Por, si rriten innsektet, gypat e tyre nuk zhvillohen paralelisht me rritjen e trupit tė tyre. Sikur kjo kontrollė mbi zhvillimin trupor nuk do tė ishte e siguruar, njeriu nuk do tė mund tė ekzistonte. Paramendoni takimin me insektin tė madh sa luani.
I shtati: Fakti qė njeriu kultivon nė vete idenė pėr Zotin ėshtė argument unikal.
Koncepti i hyjnisė buron nga aftėsia e dhėnė nga Zoti pėr njeriun, tė cilėn nuk e ndajmė nga bota e jonė - aftėsi qė e quajmė imagjinatė. Me fuqinė e kėsaj aftėsie, njeriu dhe vetėm njeriu ėshtė nė gjendje tė gjejė argument pėr gjėrat qė nuk i sheh. Panoramėn qė kjo fuqi e zbulon ėshtė e pakufishme. Gjithėsesi, sa pėrsoset njeriu, aq imagjinata bėhet realitet shpirtėror.
www.islambosna.ba.

Pėrktheu dhe pėrshtati: Prim.dr.med.sc. Ali F. Iljazi


  Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 22:48.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2021, Jelsoft Enterprises Ltd.