Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Historia Shqiptare
Emri
Fjalėkalimi
Historia Shqiptare Tė diskutojmė pėr historinė tonė!



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 17-09-12, 09:36   #1
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Kryeakademiku i Kosovės kėrkon rishqyrtim tė historisė shqiptare


Prishtinė, 14.09.2012


Akademikė, historianė e studiues tė fushave tė ndryshme janė bėrė bashkė nė Prishtinė nė konferencėn shkencore pėr tė diskutuar rreth Shqipėrisė dhe Kosovės, 100 vjet pas shpalljes sė pavarėsisė sė shtetit shqiptar.

Me organizimin e Akademisė sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės dhe Institutit tė Historisė nė Prishtinė, konferenca shkencore dyditore “Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Kosova 100 vjet pas” ka filluar punimet tė enjten me fjalėn e dy kryetarėve tė akademive, tė Shqipėrisė dhe asaj tė Kosovės. Akademik Hivzi Islami, kryetar i AShAK-ut, i cili ka hapur konferencėn, ka thėnė se shpreson qė kjo ngjarje me ēėshtjet qė do t’i trajtojė nė kuadėr tė temės, me komplementaritetin nė mes tyre, mbi bazė tė argumenteve tė reja shkencore, do tė jetė produktive nė zbardhjen e njė mori problemesh dhe zhvillimesh njėshekullore. Sipas tij, ky jubile duhet tė shėrbejė si njė fillim i shqyrtimit tė historisė shqiptare.

“100 - vjetori i Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe jubileu i 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, janė edhe njė moment pėr rishqyrtimin e historisė, mė ē’rast ngjarjet dhe personalitet historike do tė interpretoheshin dhe vlerėsoheshin nga kėndvėshtrimi objektiv shkencor”, ka thėnė akademik Islami. Sipas kryeakademikut tė Kosovės, kėto dy jubile janė gjithashtu njė rast qė gjakftohtė, pa emocione e patetikė, tė nxirren mėsime nga pikat e dėshtimeve dhe qeverisjeve nė tė dy anėt e kufirit dhe tė reflektojnė pėr njė qeverisje racionale e produktive dhe perspektivė tė sigurt euroatlantike.

“Pavarėsia e shtetit duket sikur ndėrtimi i shtėpisė, mė lehtė bėhet e mė vėshtirė mbahet”, ka thėnė kryeakademiku kosovar. Sipas tij, punėt dhe pėrgjegjėsitė e institucioneve tė Kosovės filluan pikėrisht mė 17 shkurt 2008 dhe do tė jenė edhe mė tė mėdha pas pėrfundimit tė procesit tė mbikėqyrjes ndėrkombėtare qė ndodhi para tri ditėsh. Pėr kryetarin e Akademisė sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės, problemet dhe sfidat e Kosovės mbesin nė radhė tė parė te pėrpjekjet pėr mbrojtjen nga individualizmi i mundshėm territorial i shtetit, te mbrojtja nga grabitja e pasurisė kombėtare, te sundimi i ligjit, te lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar dhe te angazhimi pėr jetė dinjitoze tė qytetarit tė Kosovės.

Por pėrpos akademik Hivzi Islamit, kėrkesėn pėr rishqyrtimin e historisė shqiptare nuk e ka pėrmendur nė fjalėn e tij as kryetari i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, Gudar Beqiraj e as drejtori i Institutit tė Historisė nė Prishtinė, Jusuf Bajraktari.

Por pėr akademikun Beqiraj kjo konferencė mund tė hedhė dritė pėrmes studimeve nė proceset historiko-politike e kulturore qė ēuan nė realizimin e pavarėsisė.

”Me gjithė kėto zhvillime dramatike, fitorja e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe fitorja e pavarėsisė sė Kosovės, gati njė shekull mė pas, dėshmojnė se nuk mund tė ketė forcė nė botė qė tė arrijė ta varrosė ėndrrėn e lirisė sė njė populli”, ka thėnė Beqiraj.

E Jusuf Bajraktari ka fokusuar fjalėn e tij mė shumė nė pėrfshirjen e Kosovės nė procesin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28 nėntor 1912.

Sipas tij, me gjithė rrethanat dramatike qė po zhvilloheshin ato kohė nė Kosovė, pėrfaqėsimi i saj dhe roli qė luajti Kosova dhe kosovarėt nė shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė pasqyrohet jo vetėm me pjesėmarrje tė delegatėve, por nė veēanti duhet vlerėsuar besnikėria e luftėtarėve kosovarė.

“Megjithatė, krijimi i njė Shqipėrie tė pavarur, pa Kosovėn, Ēamėrinė dhe viset e tjera etnike, e pėrgjysmoi gėzimin e shumėpritur tė popullit shqiptar”, ka thėnė Bajraktari. Pėr njė temė mė ndryshe sesa vetėm procesi historik deri te shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė, ka folur akademik Pajazit Nushi. “Mendimi akademik dhe doktrina serbe ndaj shqiptarėve” ka qenė titulli i referimit tė akademik Nushit. Sipas tij, mendimi akademik serb ka qenė nxitės i zhvillimeve si vrasjet e dėbimet masive tė shqiptarėve nė gjithė historinė 100-vjeēare. Ky mendim, sipas tij, ka pasur ndikim autoritar nė formimin dhe zhvillimin e qėndrimeve politike tė organeve tė institucioneve tė pushtetit serb.

“Nė kėtė pikėpamje rezultat i gjurmimit tė raporteve ndėrmjet mendimit akademik, qėndrimeve politike dhe sjelljeve tė formacioneve tė armatosura serbe u tregua raport kauzal i ndėrlidhur”, ka thėnė Nushi. Sipas tij, nga ky rezultat del gjykimi pėrfundimtar, sipas tė cilit misioni i institucionit mė tė lartė mendor i Serbisė nuk ka arritur ta lidh tė vėrtetėn pėr shqiptarėt me sjellje humaniste. Ai ka bindjen se qėndrimi akademik ndaj shqiptarėve dhe Kosovės ėshtė ngurtėsuar, madje edhe fanatizuar fetarisht, por ka ngelur i pandryshueshėm gjatė gjithė shekullit tė kaluar.

“Konsideroj se pikėpamja e tyre pėr shqiptarėt dhe Kosovėn ka pėrmasa tė mendimit doktrinar, qė meriton shqyrtim studimor tė gjithanshėm nė mbėshtetje tė rezultateve mė tė reja arkeologjike, gjuhėsore, historike, sociologjike, psikologjike dhe tė vlerėsimit krahasimtar tė tyre”, ka thėnė akademik Nushi. Me referim, nė ditėn e parė tė konferencės shkencore “Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Kosova 100 vjet pas”, kanė folur edhe akademikėt Beqir Meta, i cili ka folur pėr afrimin e institucioneve kombėtare nė vitet 20 dhe 30 vjetėt e shekullit XX. Pas tij, nė pjesėn e dytė tė konferencės kanė lexuar studimet e tyre edhe studiuesit Emine Bakalli, Biglin Ēelik, Valentina Duka, Isa Bicaj, Ferit Duka, Frashėr Demaj, Ilira Ēaushi, Fehmi Rexhepi, Ana Lalaj, akademik Esat Stavileci e shumė tė tjerė.


__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 25-09-12, 19:01   #2
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Haxhiu: Historia e klasės sė pestė, pėrrallė e shkruar keq


Prishtinė, 14.09.2012

Deputeti Bekim Haxhiu ėshtė shokuar me historinė e klasės sė pestė tė shkollės fillore. E kishte marrė pėr ta lexuar nga kureshtja, kur atė e kishte sjellė nė shtėpi vajza e tij, e cila sivjet ėshtė nė klasėn e pestė. Pėrshtypjet pas leximit tė kėtij libri shkollor, tė enjten ai i ka ndarė me kolegėt deputetė nė Kuvendin e Kosovės. U ka thėnė se nga ajo qė ka lexuar ka ardhur nė pėrfundim se ky libėr nuk u mėson histori fėmijėve, por ua ofron njė “pėrrallė tė shkruar keq nga Fehmi Rexhepi dhe Frashėr Demaj”.

Mė pas ėshtė pėrpjekur ta arsyetonte perceptimin e tij ndaj librit.

“Nė kėtė libėr shkollor fėmijėve tanė u mohohet historia e vėrtetė...Nė tė, le qė nuk flitet pėr themelimin dhe historinė e UĒK-sė, por fėmijėve u mohohet tė mėsojnė pėr komandantin legjendar tė UĒK-ės Adem Jashari, pėr heronjtė tanė si Zahir Pajaziti , Luan e Shkėlzen Haradinaj, pėr Fehmi e Xhevė Lladrovcin, Ilaz Kodrėn e shumė heronj tė tjerė”, ka thėnė Haxhiu. Nuk ka mbaruar me kaq.

“Fėmijėve tanė, nė kėtė libėr shkollor u mohohet tė mėsojnė pėr heronjtė dhe figurat mė tė ndritura, qė dhanė mė sė shumti qė kėta fėmijė tė rriten tė lirė”, ka vazhduar Haxhiu. “Mė besoni ose jo, fėmijėt tanė nė kėtė libėr mund tė lexojnė nė faqen 104 vetėm tre rreshta pėr luftėn e fundit tė UĒK-sė, kurse nė faqen 106, si pėr ironi shkruhen dy rreshta mė shumė pėr administratėn e UNMIK-ut dhe mė pas shkruhet edhe pėr zgjedhjet e pasluftės dhe historinė e tyre”, ka shtuar ai.

Autorėt e librit, sipas tij, mė shumė u kanė dhėnė hapėsirė krijimit tė partive politike dhe filmave si “Uka i Bjeshkėve tė Nemuna” dhe “Era e Lisi” sesa formimit tė UĒK-sė dhe komandantit tė saj.

“Nė kėtė libėr fėmijėt tanė nuk mund tė mėsojnė pėr protestat e studentėve tė 1 tetorit 1997, as pėr Adem Demaēin e as pėr Ukshin Hotin, e as qė mund ta gjesh njė fjalė tė vetme pėr mijėra tė burgosur politikė. As edhe njė fjalė, as edhe njė numėr pėr mijėra tė vrarė nė luftėn e fundit”, ka konstatuar Haxhiu.

Frashėr Demaj, si njėri nga autorėt e librit, i ka vlerėsuar kėto kritika tė paqėndrueshme. Pėr “Kohėn Ditore” ai ka thėnė se historia e klasės sė pestė qėllimisht nuk ėshtė ngarkuar me fakte, data e emra, sepse nė tė kundėrtėn do tė bėhej e pakapshme pėr fėmijėt e asaj moshe.

“Qėllimi, ka qenė qė nxėnėsit tanė tė mėsojnė ngadalė histori e jo tė ngarkohen me fakte e mė gjėra tė tjera qė janė vėshtirė tė kapshme pėr nxėnėsit e klasės sė pestė”, ka thėnė Demaj.

Shqiptarėt, sipas tij, kanė njė histori mbi 2500-vjeēare dhe secila periudhė e ka rėndėsinė e saj.

“Pastaj ėshtė ēėshtje e autorėve tė teksteve shkollore se ēka ata e ēmojnė si mė tė rėndėsishme. Por secili duhet ta kuptojė se autorėt e teksteve, nė vija tė trasha pėrfshijnė tė gjitha periudhat e historisė dhe pėrfshijnė tė gjitha personalitetet e rėndėsishme qė kanė lėnė gjurmė. Kėshtu kemi vepruar edhe ne”, ka deklaruar Demaj.

Ai nuk ėshtė befasuar nga Haxhiu qė ka thėnė se UĒK-sė i janė kushtuar vetėm tre rreshta, duke thėnė se po tė varej vetėm prej tij, edhe vetė do t’i kishte bėrė shumė gjėra mė ndryshe.

“Mirėpo, secili duhet ta dijė se ka rregulla se si duhet shkruar historia pėr mosha tė caktuara”, ka thėnė Demaj. “Duhet tė jemi tė vetėdijshėm si historianė dhe si deputetė, por edhe si qytetarė tė thjeshtė se historia nuk fillon as nuk mbaron me neve. Unė nuk jam i gatshėm qė tė bėj ndryshime pėr teka tė askujt. Do tė ishte mirė qė secili qytetar i Kosovės tė vetėdijesohet dhe ta kryejė punėn e vet nė mėnyrėn mė tė mirė tė mundshme”, ėshtė shprehur ai.

Nė kėtė kuptim, ai ka shtuar se edhe deputetėt duhet tė gjykojnė me njė gjuhė pak mė intelektuale dhe mė tė pranueshme kur dėshirojnė tė komunikojnė me intelektualėt. Tekefundit, ka thėnė se: “Kritikat nga joprofesionistėt janė joserioze”.

Nė fakt, libri i historisė pėr klasėn e pestė ėshtė kritikuar edhe nga disa historianė qysh para dy vjetėsh.

Por jo pėr UĒK-nė! Asokohe ėshtė polemizuar rreth “paraardhėsve tė ilirėve”. Derisa autorėt e librit kanė shkruar se: “Dijetarėt mendojnė se pellazgėt janė paraardhėsit e ilirėve”, historiani Jahja Dranēolli pati thėnė se kjo ėshtė vetėm njė hipotezė, qė nuk ėshtė dashur t’u servohet fėmijėve pėr mėsim.

“Kėto teza janė lansuar mė shumė nga historianėt romantikė tė shekullit nėntėmbėdhjetė, mandej janė pėrsėritur, por janė krejt hipotetike”, pati thėnė ai.

Ish-ministri i Arsimit, Enver Hoxhaj, i cili vetė ėshtė historian, pati thėnė se pėr tekstet shkollore tė historisė, pėrgjegjėsinė e mbajnė autorėt. Libri i historisė pėr klasėn e pestė, megjithatė, ėshtė lejuar nga MASHT-i.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-09-12, 11:52   #3
elvio
 
Avatari i elvio
 
Anėtarėsuar: 21-01-10
Postime: 6,419
elvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Zero Cool Shiko postimin
Kryeakademiku i Kosovės kėrkon rishqyrtim tė historisė shqiptare


Prishtinė, 14.09.2012


Akademikė, historianė e studiues tė fushave tė ndryshme janė bėrė bashkė nė Prishtinė nė konferencėn shkencore pėr tė diskutuar rreth Shqipėrisė dhe Kosovės, 100 vjet pas shpalljes sė pavarėsisė sė shtetit shqiptar.

Me organizimin e Akademisė sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės dhe Institutit tė Historisė nė Prishtinė, konferenca shkencore dyditore “Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Kosova 100 vjet pas” ka filluar punimet tė enjten me fjalėn e dy kryetarėve tė akademive, tė Shqipėrisė dhe asaj tė Kosovės. Akademik Hivzi Islami, kryetar i AShAK-ut, i cili ka hapur konferencėn, ka thėnė se shpreson qė kjo ngjarje me ēėshtjet qė do t’i trajtojė nė kuadėr tė temės, me komplementaritetin nė mes tyre, mbi bazė tė argumenteve tė reja shkencore, do tė jetė produktive nė zbardhjen e njė mori problemesh dhe zhvillimesh njėshekullore. Sipas tij, ky jubile duhet tė shėrbejė si njė fillim i shqyrtimit tė historisė shqiptare.

“100 - vjetori i Pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe jubileu i 5-vjetorit tė Pavarėsisė sė Kosovės, janė edhe njė moment pėr rishqyrtimin e historisė, mė ē’rast ngjarjet dhe personalitet historike do tė interpretoheshin dhe vlerėsoheshin nga kėndvėshtrimi objektiv shkencor”, ka thėnė akademik Islami. Sipas kryeakademikut tė Kosovės, kėto dy jubile janė gjithashtu njė rast qė gjakftohtė, pa emocione e patetikė, tė nxirren mėsime nga pikat e dėshtimeve dhe qeverisjeve nė tė dy anėt e kufirit dhe tė reflektojnė pėr njė qeverisje racionale e produktive dhe perspektivė tė sigurt euroatlantike.

“Pavarėsia e shtetit duket sikur ndėrtimi i shtėpisė, mė lehtė bėhet e mė vėshtirė mbahet”, ka thėnė kryeakademiku kosovar. Sipas tij, punėt dhe pėrgjegjėsitė e institucioneve tė Kosovės filluan pikėrisht mė 17 shkurt 2008 dhe do tė jenė edhe mė tė mėdha pas pėrfundimit tė procesit tė mbikėqyrjes ndėrkombėtare qė ndodhi para tri ditėsh. Pėr kryetarin e Akademisė sė Arteve dhe Shkencave tė Kosovės, problemet dhe sfidat e Kosovės mbesin nė radhė tė parė te pėrpjekjet pėr mbrojtjen nga individualizmi i mundshėm territorial i shtetit, te mbrojtja nga grabitja e pasurisė kombėtare, te sundimi i ligjit, te lufta kundėr korrupsionit dhe krimit tė organizuar dhe te angazhimi pėr jetė dinjitoze tė qytetarit tė Kosovės.

Por pėrpos akademik Hivzi Islamit, kėrkesėn pėr rishqyrtimin e historisė shqiptare nuk e ka pėrmendur nė fjalėn e tij as kryetari i Akademisė sė Shkencave tė Shqipėrisė, Gudar Beqiraj e as drejtori i Institutit tė Historisė nė Prishtinė, Jusuf Bajraktari.

Por pėr akademikun Beqiraj kjo konferencė mund tė hedhė dritė pėrmes studimeve nė proceset historiko-politike e kulturore qė ēuan nė realizimin e pavarėsisė.

”Me gjithė kėto zhvillime dramatike, fitorja e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe fitorja e pavarėsisė sė Kosovės, gati njė shekull mė pas, dėshmojnė se nuk mund tė ketė forcė nė botė qė tė arrijė ta varrosė ėndrrėn e lirisė sė njė populli”, ka thėnė Beqiraj.

E Jusuf Bajraktari ka fokusuar fjalėn e tij mė shumė nė pėrfshirjen e Kosovės nė procesin e shpalljes sė pavarėsisė sė Shqipėrisė mė 28 nėntor 1912.

Sipas tij, me gjithė rrethanat dramatike qė po zhvilloheshin ato kohė nė Kosovė, pėrfaqėsimi i saj dhe roli qė luajti Kosova dhe kosovarėt nė shpalljen e pavarėsisė sė Shqipėrisė pasqyrohet jo vetėm me pjesėmarrje tė delegatėve, por nė veēanti duhet vlerėsuar besnikėria e luftėtarėve kosovarė.

“Megjithatė, krijimi i njė Shqipėrie tė pavarur, pa Kosovėn, Ēamėrinė dhe viset e tjera etnike, e pėrgjysmoi gėzimin e shumėpritur tė popullit shqiptar”, ka thėnė Bajraktari. Pėr njė temė mė ndryshe sesa vetėm procesi historik deri te shpallja e pavarėsisė sė Shqipėrisė, ka folur akademik Pajazit Nushi. “Mendimi akademik dhe doktrina serbe ndaj shqiptarėve” ka qenė titulli i referimit tė akademik Nushit. Sipas tij, mendimi akademik serb ka qenė nxitės i zhvillimeve si vrasjet e dėbimet masive tė shqiptarėve nė gjithė historinė 100-vjeēare. Ky mendim, sipas tij, ka pasur ndikim autoritar nė formimin dhe zhvillimin e qėndrimeve politike tė organeve tė institucioneve tė pushtetit serb.

“Nė kėtė pikėpamje rezultat i gjurmimit tė raporteve ndėrmjet mendimit akademik, qėndrimeve politike dhe sjelljeve tė formacioneve tė armatosura serbe u tregua raport kauzal i ndėrlidhur”, ka thėnė Nushi. Sipas tij, nga ky rezultat del gjykimi pėrfundimtar, sipas tė cilit misioni i institucionit mė tė lartė mendor i Serbisė nuk ka arritur ta lidh tė vėrtetėn pėr shqiptarėt me sjellje humaniste. Ai ka bindjen se qėndrimi akademik ndaj shqiptarėve dhe Kosovės ėshtė ngurtėsuar, madje edhe fanatizuar fetarisht, por ka ngelur i pandryshueshėm gjatė gjithė shekullit tė kaluar.

“Konsideroj se pikėpamja e tyre pėr shqiptarėt dhe Kosovėn ka pėrmasa tė mendimit doktrinar, qė meriton shqyrtim studimor tė gjithanshėm nė mbėshtetje tė rezultateve mė tė reja arkeologjike, gjuhėsore, historike, sociologjike, psikologjike dhe tė vlerėsimit krahasimtar tė tyre”, ka thėnė akademik Nushi. Me referim, nė ditėn e parė tė konferencės shkencore “Pavarėsia e Shqipėrisė dhe Kosova 100 vjet pas”, kanė folur edhe akademikėt Beqir Meta, i cili ka folur pėr afrimin e institucioneve kombėtare nė vitet 20 dhe 30 vjetėt e shekullit XX. Pas tij, nė pjesėn e dytė tė konferencės kanė lexuar studimet e tyre edhe studiuesit Emine Bakalli, Biglin Ēelik, Valentina Duka, Isa Bicaj, Ferit Duka, Frashėr Demaj, Ilira Ēaushi, Fehmi Rexhepi, Ana Lalaj, akademik Esat Stavileci e shumė tė tjerė.
Rishqyrtim?
Ne kete 100 vjetor te pavaresise ai qe shkroi dekretin asesi se ekziston ,madje duan ta fshijne fare nga historia.
Kritikat kane ardhur edhe nga Italia,por valle dicka e shtyn qeverine aktuale qe te beje cmos ta fshije nga faqet e historise me kontributin e tij?

Pse ky ngurtesim,packa se me duket ka te drejte .
elvio Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-10-12, 11:52   #4
lovely
SuperAdmunininistratore
 
Avatari i lovely
 
Anėtarėsuar: 04-12-07
Postime: 33,890
lovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėmlovely i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Zhberja e propagandes antishqiptare, detyra kryesore

Propaganda antishqiptare, eshte pjese e programit te punes te nje aparati shteteror dhe jo-shteteror ne vendet fqinje me Shqiperine,ne kombet/shtetet qe kane tradite antishqiptare, dhe qe kane siguruar krijimin dhe egzistencen e tyre ne kurriz te kombit shqiptar dhe hapesires se tij jetike. Ne krye te ketyre shteteve qendrojne vendet ultraortodokse Serbia dhe Greqia, por mbas nuk mbetet as IRFJ e Maqedonise, Mal i Zi, dhe ne menyre me sporadike Rumania dhe Bullgaria, Italia e ndonje tjeter.
Per fat te keq makineria e propagandes sllave ka punuar me efektivitet dhe per nje kohe shume me te gjate se dhe vet egzistenca e shtetit shqiptar. Propaganda antishqiptare qė buron nga Beogradi, Athina dhe Roma ndjek njė model tė caktuar tė degradimit tė figurės sė shqiptarit. Ky degradim bėhet me shėnjestėr publikun perėndimor dhe shfrytėzon konstruktet dhe veēantitė e tij kulturore. Propaganda qė tė jetė efikase synon nė krijimin e pėrshtypjes, dhe nuk ėshtė e rėndėsishme qė tė jetė gjithnjė e mbėshtetur nė fakt, madje nė pjesėn mė tė madhe tė kohės spekulon nė mėnyrė tė pandėrprerė, krijon pėrshtypjen e parė me spekulimet fillestare dhe ndėrton spekulime tė tjera mbi kėto, duke hyrė nė njė proces tė mirėfilltė spekulimi qė siē e dimė nė rastin e Serbisė dhe Greqisė ka arritur nė nivel patologjik dhe akademik. Rėndom punohet mbi njė fakt tė pamjaftueshėm origjinar, ose mbi njė fakt tė shtrembėruar ose dhe pa kurrfarė fakti (megjithėse pėr tė rritur besueshmėrinė ėshtė e nevojshme qė propaganda tė pėrdorė pjeserisht fakte reale).

Tezat me te parapelqyera per ta jane:

1- Shqiptaret nuk jane autoktone, ata jane te ardhur(parapelqehet ardhja prej Kaukazit), ata jetojne ne hapesiren jetike dikur te serbeve dhe grekeve.
2- Shqiptarėt janė nje bashkesi myslimane pa identitet racor dhe avangardi i muslymanizmit ne Europė
3- Shqiptarėt janė shpirterisht te lidhur me terrorismin per arsye te pikes 2.
4- shqiptarėt nuk respektojnė ligjet, nuk njohin civilizimin dhe per me teper ne kete kuader nuk respektojne tė drejtat e njeriut.
5- Shqiptaret jane te sjelle me qellim prej turkut nė Ballkan per te infektuar Europen me fene aziatike dhe terrorizem, ne "mbreterine e krishterimit", pra Europen.
6- Shqiptaret nuk dine te bejne shtet, nuk dine te ngrene institucione, shqiptarėt nuk kanė pasė ndonjėherė shtet para 1912-s, bile kjo date shenon dhe fillimin e formimit te vertete te kombit shqiptar.
7- Shqiptarėt janė popullsi joeuropiane ne fizionomi dhe ne brendine gjenetike, ata jane popullsi gjysem aziatike, pa kurfare lidhje historike me Europen
8- Ne jeten e perditshme sociale, shqiptarėt kanė prirje kriminale te lindura, qė ka ardhur si pasoje e nje deformimi gjenetik, ose si rezultat i habitatit te ndryshem natyror nga ai origjinali i shqiptareve, qe eshte Azia.

Per te gjitha keto shpifje te uleta, qe burojne nga mendje te semura shoviniste, ne duhet te nxjerrim argumentat tane te pakundershtueshem, qe ne mungese te punes te institucioneve dhe shkencetareve me grada, duhet bere prej nesh duke sakrifikuar kohen tone, financat tona, dhe interesat tona personale.
Kjo ne emer te atij Atdheu qe dikur qendronte ne kerthizen e civilizimit europian, dhe tani i grabitur prej pjelles se vete europiane-fetare-ideologjike.


Arbėriaonline
__________________
*I keep your heart.. I keep it in my heart!*
lovely Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 04-11-12, 13:46   #5
Alima
Banned
 
Avatari i Alima
 
Anėtarėsuar: 14-08-11
Postime: 6,904
Alima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėmAlima i pazėvėndėsueshėm
Question Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

...


Misteri i flamurit tė parė shqiptar-Cili ėshtė verzioni i vėrtetė?
Written by Naim Hoxha.






Simboli i pavarėsisė nė 28 nėntor 1912, flamuri, vazhdon tė ketė disa enigma tė pazgjidhura deri nė ditėt e sotme.
100 vjet mė vonė, nuk ėshtė zbuluar ende se cili ishte ai person qė solli flamurin nė Vlorė dhe ia dha Ismail Qemalit, qė mė pas, me krenari valėviti flamurin e parė tė Shqipėrisė sė pavarur.
Dokumentat e shkruar dhe fotografitė mungojnė. Kjo ėshtė arsyeja pėrse gjendemi sot pėrballė aq shumė hipotezave apo fakteve qė lėnė vend pėr dyshim, se kush e solli flamurin dhe nėse mund tė zbulohet e vėrteta historike.

Varianti i parė
Nė verėn e vitit 1911, zonja Marigo Pozio, me pretekstin se do tė mjekohej, udhėtoi drejt ishullit tė Korfuzit. Aty takohet me pėrfaqėsues nacionalistė tė kolonive shqiptare qė ishin mbledhur nė ishullin grek. Midis tyre ishin edhe pėrfaqėsues nga SHBA-ja tė dėrguar nga shoqėria patriotike “Besa-Besėn”. Patrioti Kola, me tė vėllain Thoma Katundi i dorėzuan zonjės Marigo flamurin me tė cilin ajo u kthye nė Vlorė duke e veshur nėn teshat e saj. Njė vit mė vonė, Marigoja ia dhuroi kėtė flamur plakut tė Vlorės, Ismail Qemalit, pėr ta ngritur nė 28 nėntor, nė ballkonin e shtėpisė sė Xhemal Beut.

Varianti i dytė
Shumė patriotė kanė tė njėjtin mendim se flamuri i ngritur nė 28 nėntor ėshtė pikturuar nga vetė dora e zonjės Marigo, sipas modelit tė shqipes sė vizatuar nga Dom Mark Vasa. Kėtė hipotezė e mbėshtet edhe zonja qė ka punuar pranė Marigosė gjatė tė gjithė jetės. Ndėrsa flamuri prej Amerikės qė solli Marigoja iu dorėzua Llambi Bimblit, i paprekur kur kėta po niseshin pėr nė Korēė dhe ky flamur u ngrit kur Korēa deklaroi nga ana e saj pavarėsinė. “Flamuri qė bėmė ne nuk ėshtė krejt i kuq, por nė ngjyrėn e specit”, kujton ndihmėsja e Marigosė.

Varianti i tretė
Bejlerėt e Vlorės thonin se kėtė flamur ua kishte dhuruar Don Aladro Kastrioti dhe se kishin qenė ata qė e dorėzuan mė pas tek Ismail Qemali.

Varianti i katėrt
Revista “Hylli i Dritės” shkruante nė vitet pas pavarėsisė se Ismail Qemali, duke ardhur nga Viena, u ndal nė Kotor dhe atje ka marrė njė flamur diku tek dy metra tė gjatė.

Varianti i pestė
Patrioti korēar, Thoma Nasi, nė autobiografinė e tij shkruan se nė vitin 1911, sė bashku me njė numėr tjetėr patriotėsh, u kthyen nė atdhe me qėllim qė tė luftonin kundėr armikut dhe njėkohėsisht sollėn edhe flamurin e parė, qė u ngrit mė pas nė datėn 28 nėntor 1912 prej Ismail Qemalit.


Varianti i gjashtė
Spiridon Ilo dhe patriotė tė tjerė tregojnė se grupi qė u nis nga Rumania pėr tė shpallur pavarėsinė kishte marrė me vete edhe atė qė do tė shndėrrohej nė flamurin e parė tė shtetit tė pavarur shqiptar. Kjo dokumentohet me fjalėt qė Spiridoni i ka thėnė djalit tė tij: “Flamurin qė pėrgatitėm nė Bukuresht, unė e kam mbajtur nė gji qė nga Bukureshti e deri nė Vlorė dhe pastaj, pasi e valėviti Ismail Qemali, unė e valėvita nė parmak me sqepar”.

Varianti i shtatė
Spiridoni, me flamurin qė kishte me vete, bujti tek shtėpia e Marigo Pozios, meqė ishte kushėrira e parė e tij. Marigoja i qėndisi flamurit thekėt e verdhė, pėr ta bėrė ashtu siē e tregoi Spiridoni, nė kartolinėn e vitit 1920.

Varianti i tetė
Eqerem bej Vlora, nė kujtimet e tij shkruan se ai qė u ngrit nė datėn 28 nėntor 1912 ishte flamuri i shtėpisė sė tij, tė cilin e ruante nė njė kornizė, pasi i ishte dhuruar nga Aladro Kastrioti.

Varianti i nėntė
Nga gazeta “Kolonja”, nė vitin 2001 ėshtė shkruar: “Asim Dika ishte ai qė mori flamurin e qėndisur nga motrat Qirjazi dhe ia ēoi Ismail Qemalit nė Vlorė”.

Varianti i dhjetė
Nė librin e tij, “Patriotizma dhe Nacionalizma”, patrioti Kristo Floqi flet pėr flamurin e ngritur nė Vlorė nė vitin 1912, duke paraqitur tė dhėna tė tjera mbi origjinėn e flamurit, tė dhėna qė ai i ka krahasuar edhe me tė vėllain e tij, juristin Thanas Floqi.


/tch


__________________
Kurr mos debato me budallenjte,...ata te terheqin ne nivelin e tyre,pastaj te mundin me pervojen e tyre !
M.T.
Alima Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-12-12, 10:52   #6
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Nė kohėn e Perandorisė Osmane – s’kishte dhunė, s’kishte hakmarrje, s’kishte vrasje ?


17.12.2012


Dy vjet pas vizitės sė Kryeministrit tė Turqisė nė Kosovė, Recep Tayyip Erdogan, janė ndryshuar librat e ciklit parauniversitar nė raport me kohėn e Perandorisė Osmane. Nė versionin ri tė historisė Perandoria Osmane ėshtė njė pushtues, por jo njė sundues i egėr.

Kryeministri turk Recep Tayip Erdogan dhe ai kosovar Hashim Thaēi e falėn sė bashku njė namaz xhumaje nė nėntor tė vitit 2010. Shefi i qeverisė turke po e vizitonte pėr herė tė parė Kosovėn dhe kur pa objektet fetare nė Prizren foli pėr relacionet Kosovė-Turqi.

Kėto xhami simbolizojnė vėllazėrinė mes Kosovės dhe Turqisė”, tha Erdogan.

Kosova ka lidhur deri mė tash 13 marrėveshje me Turqinė qė kanė tė bėjnė me mjedis, shkencė, ekonomi e ndihmė ushtarake nga shteti euro-aziatik. Por, Turqia ka kėrkuar bashkėpunim edhe nė fushėn e arsimit: autoritetet turke kėrkojnė pastrimin e librave tė historisė.

Gjashtė muaj pas vizitės sė Kryeministrit Erdogan nė Kosovė, mė 5 prill 2011, ministri i Arsimit, Ramė Buja, krijoi komisionin pesė anėtarėsh qė do tė merrej me kėtė punė. Por, zyrtarėt turk nuk reshtėn sė kėrkuari ndryshimet e historisė sa herė qė vizitonin Kosovėn. Kjo ka ndodhur edhe gjatė vizitės nė Kosovė tė ministrit tė Punėve tė Jashtme, Ahmet Davutoglu, dhe atij tė arsimit, Omer Dinēer.

“Turqisė nuk i pėlqen qė kosovarėt tė mėsojnė historinė e interpretuar nga Josip Broz Tito apo Enver Hoxha”, kishte thėnė Ahmet Davutoglu, ministėr i Punėve tė Jashtme tė Turqisė, gjatė vizitės mė 26 gusht 2011.

Ndėrkohė edhe Dinēer vitin e kaluar, kur takoi ministrin e Arsimit, Ramė Buja, kėrkoi qė tė largohen paragrafėt nga librat e historisė sė Kosovės, tė cilat pėrmbajnė fyerje pėr Turqinė dhe personalitetet historike tė kėtij vendi.

Tash, pasi qė ndryshimet janė bėrė, zyrtarėt shtetėrorė turq vlerėsojnė se me kėtė veprim do tė fuqizojnė marrėdhėniet e shkėlqyeshme ndėrshtetėrore. Ambasadorja e Turqisė nė Kosovė, Songul Ozan, i tha “Gazetės Jeta nė Kosovė” se ndryshimet nė librat e historisė do t’i kontribuojnė marrėdhėnieve Kosovė-Turqi tė cilat, sipas saj, janė tė shkėlqyeshme. Ajo kujton se ngjashėm kanė vepruar edhe shtete tjera “tė cilat kanė jetuar nė tė kaluarėn njė histori tė pėrbashkėt”.

Komisioni i ngritur nga ministri Buja dorėzoi para mė shumė se gjashtė muajsh rekomandimet se nė cilat pjesė duhet tė korrigjohen librat e historisė. “Gazeta Jeta nė Kosovė” ka siguruar rekomandimet qė ka bėrė komisioni. Nga korrigjimet e librave tė historisė nga klasa e 5-tė deri nė tė 13-tė, del se Perandoria Osmane pėrgjatė shekujve tė pushtimit tė viseve tė banuara me shqiptarė, nuk ka vrarė, ushtruar dhunė apo se ishte e ashpėr. Nė vend tė kėtyre shprehjeve, sipas korrigjimeve, sulltanėt me ushtrinė e administratėn e tyre, sunduan, burgosėn dhe ushtruan ndėrhyrje ushtarake.

Kėto janė vetėm disa nga ndryshimet qė nga viti i ri shkollor 2013-2014, qė do tė vendosen nė librat e historisė sė klasave fillore e tė mesme.

“Gazeta Jeta nė Kosovė” ka gjetur gjithashtu disa prej ndryshimeve konkrete qė kanė pėsuar librat e historisė nga klasa e pestė deri nė klasėn e trembėdhjetė. Shembujt e paraqitur nė kėtė rast u takojnė librave tė historisė sė klasės sė pestė, gjashtė dhe tetė.

Nė librin aktual tė historisė sė klasės sė pestė, nė faqen 62, fjalėt “dhunė” dhe “vrasje” nė raport me Perandorinė Osmane janė fshirė. Nė vend tė tyre janė vendosur “pushtim” dhe “burgosje”. Nė faqen 48 tė librit aktual, nė lidhje me marrjen e pronave dhe pasurisė sė shqiptarėve, janė fshirė fjalėt “hakmarrje” dhe “vrasje”. Nė vend tė tyre ėshtė vendosur fjalia “marrja e pronave, vendosja e taksave si dhe depėrtimi i njė pjese tė popullatės vendase”!

Fjalia “osmanėt vranė shumė shqiptarė” ėshtė fshirė tėrėsisht kurse nė faqen 69 tė librit aktual, fjala “..ashpėrsi” ėshtė shndėrruar nė “ndėrhyrje ushtarake”.

Ndryshimet e tjera janė bėrė nė faqen 83 tė librit tė historisė sė klasės sė 6-tė, ku fjalia “sundimi i egėr osman”, ėshtė shndėrruar nė “pushtimi osman”.

Vijė i ėshtė rėnė edhe pjesėve tė librit tė historisė sė klasės sė 8-tė si nė faqen 68, ku fjalia “merreshin masa tė rrepta ndaj atyre qė nuk ishin tė fesė islame;”, tash ka tjetėr kuptim.

..Nė praktikė tė gjithė shtetasit nė viset e tyre tė pushtuara nga Perandoria Osmane, nė jetėn e pėrditshme ishin tė barabartė para ligjit. Natyrisht ndonjėherė shfaqeshin keqpėrdorimet e nėnpunėsve lokal osmanė nė kuadrin e reformave tė tanzimatit”.



Ndryshimeve nuk u kanė shpėtuar as librat e kulturės muzikore.


“Sa i pėrket muzikės, pala turke mund tė ketė pasur vėrejtje si pėr himnizim tė figurės sė Gjergj Kastriotit-Skėnderbeut”, ka thėnė kryesuesi i komisionit. Ai thotė se nuk i kujtohet nė detaje ēfarė ndryshimesh janė bėrė nė kėtė rast.

Emri zyrtar i plotė i Komisionit ėshtė “Komisioni pėr Rishikimin e Prezantimit tė Historisė, Gjeografisė dhe Kulturės Osmane e Turke”. “Gazeta Jeta nė Kosovė” ka siguruar njė raport tė punės sė kėtij Komisioni kryetar i tij ishte prof.dr. Shkelzen Raēa (historian), me anėtarė prof.dr. Ruzhdi Pllana (gjeograf), prof.dr Hysen Matoshi (kulturė osmane dhe turke-gjuhė e letėrsi), Mr.sc. Astrit Mustafa (kulturė osmane e turke-muzikė) dhe sekretar i komisionit, Mr.sc. Avni Rexha.

Ministri Buja, kur kishte emėruar anėtarėt e komisionit mė 5 prill tė vitit tė kaluar, nuk kishte pranuar tė bėnte publikė emrat e tyre.
Komisioni dorėzoi nė MASHT para mė shumė se gjashtė muajsh njė raport me rekomandimet pėr ndryshimin e historisė. Por, anėtarėt e komisionit nuk ishin tė panjohur pėr Ambasadoren e Turqisė nė Kosovė, Songul Ozan. Ajo i ka takuar anėtarėt e komisionit gjatė punės sė tyre.

Historiani Shkelzen Raēa ka konfirmuar takim me ambasadoren e Turqisė nė Kosovė. Ndėrsa, anėtarėt e Komisionit kanė pasur vizitė edhe nė Turqi. Ata kanė qenė nė Ankara, nė Institutin qė merret me hartimin e teksteve shkollore dhe kurrikulave.

“Kemi marrė vėrejtjet qė eventualisht konsiderohen si lėshime nga ana e autorėve tanė. I kemi biseduar tė dy palėt brenda dy a tre ditėve sa kemi qėndruar”, thotė profesor Raēa.

Historiani Shkelzen Raēa thotė se komisioni ka bėrė punė tė mirė, asnjanėse dhe profesionale, nė pėrputhje me metodologjinė dhe sajimin e teksteve shkollore pėr shkollat fillore e tė mesme.
“Synimi ka qenė tė heqim aty-kėtu gjuhė tė urrejtjes, tė njė fjalori pak a shumė agresiv, ka thėnė ai.
Komisioni ka mbajtur shtatė apo tetė takime, ka konfirmuar sekretari i kėsaj trupe, Avni Rexha.
Nė raportin prej tre faqesh tregohet puna e bėrė nga anėtarėt e komisionit.

“Kujtojmė se nė tekstet shkollore duhet zėnė mė tepėr vend aspektet afruese ndėrmjet Turqisė dhe Kosovės duke theksuar edhe aspektet pozitive nga marrėdhėniet shqiptaro-turke nė tė kaluarėn”, shkruan nė njė konkluzion tė raportit tė siguruar nga “Gazeta Jeta nė Kosovė”. Mė tej thuhet se “prioritet mbi prioritetet nė kėto tekste ekzistuese si dhe nė ato nė tė ardhmen, duhet tė jetė gjuha e afrimit, bashkėpunimit dhe referimi i vlerave tė tolerancės”.


Rekomandimet e komisionit i ka pranuar MASHT-i.


“Pikėrisht, kėto do tė futen nė tekstet e vitit tė ardhshėm”, ka thėnė Ramush Lekaj, udhėheqės i Divizionit tė Plan-programeve nė MASHT. “Rishikimet do tė jenė tė pėrfshira nė libra nga viti i ardhshėm”.

Ai thotė se nuk mund tė dihet se sa mund t’i kushtojė MASHT-it ribotimi i librave tė rinj pasi qė nuk dihet se sa libra do tė shtypen vitin e ardhshėm.

Asnjėri nga anėtarėt e komisionit nuk ėshtė autor i ndonjėrit prej librave shkollor tė Historisė. Libri aktual i historisė i klasė sė 5-tė dhe 8-tė, pėr autorė ka historianėt Frashėr Demaj e Fehmi Rexhepi, tė cilėt thonė se askush nuk i ka konsultuar pėr tė bėrė “korrigjimet”.

Nė deklarim tė pėrbashkėt pėr “Gazetėn Jeta nė Kosovė”, pasi tregojnė se nuk kanė ide se kush mund tė ketė qenė nė komision, thonė se nuk kanė pranuar asgjė zyrtare nga Ministria e Arsimit.

“Ėshtė obligim institucional, pavarėsisht preferencave tė ndryshme, qysh nė nisje tė kėsaj pune, qė pjesė e kėtij komisioni tė jetė edhe ndonjė nga autorėt e teksteve shkollore tė historisė”, thonė Demaj e Rexhepi.

Kėshtu nuk mendon profesori Shkelzen Raēa, kryetar i komisionit.

“Nuk e kemi pasur pėr obligim t’i konsultojmė autorėt e teksteve”, thotė ai.

Me kėtė konstatim tė profesor Raēės, nuk pajtohet historiani, profesor Isa Bicaj, i cili ėshtė edhe autor i librit aktual tė historisė sė klasės sė shtatė.

“Mė duket pak e palogjikshme qė vėrejtjet janė bėrė pa konsultim me autorėt e teksteve”, thotė Bicaj i cili ėshtė kundėr rekomandimeve pėr ndryshimin e librave tė historisė tė cilat i ka bėrė komisioni.

“Ma kėput dorėn, e termin ‘ardhje’ pėr osmanėt nuk e pėrdor. Ata kanė qenė pushtues”, thotė Isa Bicaj, profesori i historisė.
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-12-12, 12:58   #7
Neferta
 
Anėtarėsuar: 22-06-09
Postime: 1,545
Neferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėmNeferta i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

More mos te lype turku ma shum se sa per histori me keta ''historianqa'' qe i kemi edhe mamate ua bejne hallall vetem e vetem tua sigurojn nje muaj ne Antali e tri jave ne Qabe gratis.
Fara e flliqt mbin lehte edhe rritet ma lehte se farerat e selektuara, a thua pse turku nuk e hapi ndoni institut shkencore ne Prishtin apo ne Gjakove po ne puse te bollicave ku ka vetem bari lloqi e me se paku soj njeriu.
Neferta Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 10-03-13, 13:47   #8
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Turqia prapė kėrkon rishikimin e teksteve tė histories






Republika e Turqisė ka kėrkuar nga Ministria e Arsimit, Shkencės dhe Teknologjisė qė librave shkollor tė historisė t’u bėhet njė rishikim i kujdesshėm dhe qė nė pjesė tė caktuara tė tyre edhe tė bėhen korigjimet, tė cilat as pėr zyrtarė tė MASHT-it nuk mund tė quhen si ndryshim i historisė. Kėta tė fundit, nė pėrpjekje pėr ta ilustruar kėrkesėn kanė pėrmendur fjalėn “hordhi” (hordhitė turke) e hasur shpesh nė tekstet e historisė, edhe pse, sipas zėvendėsministrit tonė dhe argumenteve historike, ato ishin njėsi, reparte ushtarake.

Pėr kėtė qėllim, Ministria e Arsimit ka formuar njė komision tė pėrbėrė nga ekspertė tė historisė, gjeografisė dhe albanologjisė tė cilėt kanė pėrgatitur njė raport se ēfarė do tė mund tė korigjohet nė tekstet shkollore. Mirėpo, njėri nga bashkėautorėt e disa librave tė historisė, Frashėr Demaj ka thėnė se autorėt e teksteve tashmė janė dokorduar qė tė mos pranojnė asnjė ndryshim tė teksteve pa marrė miratimin e tyre dhe se ata me asnjė ēmim nuk do tė pranojonė ndryshime qė do tė dėmtonin tė vėrtetėn historike.

Zėvendėsministri i Arsimit, Nehat Mustafa ka thėnė pėr Kosovapress se ekspertėt qė do tė vinė nga Turqia nuk do tė kenė ndikim nė ndryshimet e teksteve, por, sipas tij, me ta vetėm do tė diskutohet dhe debatohet pėr kėrkesėn e tyre.

“Nuk ka qėllim ardhja e tyre qė ata tė ndikojnė drejtpėrdrejtė nė ndryshimet eventuale por thjesht do tė jetė njė vizitė ku ata sė bashku me ekspertėt tanė do tė shkėmbejnė pėrvojat e tyre qė i kanė nė kėtė fushė, nė mėnyrė qė dilemat eventuale nė mes tė popujve tė ndryshėm tė tejkalohen me njė gjuhė sa mė tė pėrzgjedhur, po qė nuk nėnkupton ndryshimin e historisė pėr arsye se ėshtė fol sa e sa herė qė Ministria e Arsimit do tė ndryshojė tekstet shkollore. Nuk ėshtė Ministria e Arsimit ajo qė i ndryshon tekstet shkollore, nuk ėshtė Qeveria dhe nuk janė zyrtarėt e ministrisė ata qė e ndryshojnė historinė. Historinė e shkruajnė historianėt, ndėrsa ēdo ndryshim, ēdo ndėrhyrje nė tekstet shkollore do tė bėhet vetėm pas njė debati tė hapur qė do tė kemi pastaj me gjithė qytetarėt e interesuar tė Kosovės dhe nė veēanti pas debateve qė do tė kemi me autorėt e teksteve shkollore”, ka thėnė Mustafa.

Ai ka bėrė tė ditur se Ministria e Arsimit nuk e detyron asnjė ekspertė qė tė jep vlerėsim jo shkencor. Sipas tij, do tė ketė njė ballafaqim sugjerimesh ose rekomandimesh qė ka bėrė grupi i ekspertėve me autorėt e teksteve shkollore ku ky grup i ekspertėve pastaj do tė jetė i detyruar qė ta arsyetojė ēdo sugjerim tė tyre edhe para autorėve tė teksteve shkollore.

Mustafa ka thėnė se me ligj ndėrhyrjet nė tekste shkollore mund t’i bėjnė vetėm autorėt e teksteve shkollore, tė cilėt ende nuk janė informuar rrethn vendimit pėr rishikimin e teksteve shkollore.

“Ne jemi shumė tė bindur se me autorėt edhe nė tė kaluarėn kur kemi bisedu. Kemi gjet gjuhėn e pėrbashkėt pėr arsye se edhe autorėt do tė binden qė ēdo sugjerim i Ministrisė sė Arsimit nuk ėshtė i drejtuar kundėr autorėve pėrkundrazi do t’i pėrplotėsojė tekstet dhe secili autor jam i bindur qė sa herė i merr tekstet e tyre shkollore pėr t’i shikuar vėren qė ka gjėra qė ndoshta edhe ata e shohin qė tani mund tė jenė mė ndryshe se sa qė kanė menduar para 5, 6, 7 apo mė shumė kur janė shkruar tekstet shkollore. Por, po e rikonfirmoj fjalėn e fundit do ta thonė vetė autorėt e teksteve shkollore”, ka thėnė Mustafa.

Ai ka shtuar se nė disa lėndė ka terma tė cilat kanė shkaktuar ngarkesė pėr moshėn e fėmijėve.

“Kemi tekste shkollore ku pėrmendin fjalėn ‘hordhi’, pėr reparte tė caktuara ushtarake qė realisht ne sot gjithė gjykojmė pėr arsye se nuk mund tė flitet pėr reparte ushtarake tė quhen ‘hordhi’ por ekzistojnė fjalėt reparte ushtarake apo forca ushtarake apo sido qė tė quhen por jo tė quhen ‘hordhi’, ose nė termat e gjeografisė kemi nocione nė gjeografi qė pėrdoren nė tekste tona tė gjeografisė nocione tė cilat nuk i njeh rendi kushtetues nė Republikėn e Turqisė dhe ėshtė shumė e logjikshme qė Turqia reagon pse ne i pėrdorim ato terma tė cilat nuk i njeh Republika e Turqisė. Ėshtė e njėjtė pėr shembull sikur po e zėmė nė tekste tė caktuara tė gjeografisė pėrmendet ‘rrafshnalta e Armenisė’, njė term qė nuk e njeh Republika e Turqisė”, ka theksuar Mustafa.

Ai ka shtuar se edhe Kosova do tė reagonte sikur nė tekstet tė ndonjė shteti tė Evropės tė pėrmendej termi Kosovė e Metohi, ose Mitrovica e Veriut, pėr arsye se dokumentet nė fuqi nė vendin tonė nuk i njohin kėto terme.

Ndėrsa historiani Frashėr Demaj, i cili ėshtė edhe bashkautorė i disa teksteve shkollore tė historisė ka thėnė se autorėt e teksteve janė marrė vesh qė tė mos lejojnė qė t’u preken tekstet pa lejen e tyre, pėrndryshe do t’i padisin nė gjyq.

Ai ka thėnė se autorėt e teksteve nuk janė njoftuar zyrtarisht pėr ardhjen e kėtij grupi tė historianėve nga Turqia. Gjithashtu, Demaj ka thėnė se MASHT, nuk i ka informuar autorėt e teksteve shkollore pėr komisionin qė ka formuar ky institucion pėr rishikimin e teksteve dhe kjo, sipas tij, ėshtė shumė jo logjike.

“Sigurisht qė ne jemi tė hapur pėr bashkėpunim mirėpo nuk jemi tė hapur nė asnjė mėnyrė, nuk do tė lejojmė qė tė cenohet e vėrteta e jonė historike dhe pėrfundimisht ne si grup autorėsh qė jemi marrė me tekste shkollore tė historisė kryesisht kemi njėfar lloj kompromisi qė pėr asnjė ēmim d.m.th. nuk do tė lejojmė qė puna jonė intelektuale dhe e vėrteta jonė historike tė cenohet. Nuk mundet askush tė ndėrroj tekstet shkollore tė historisė aty ku gjendet emri im ose emri i kolegėve tė tjerė pa miratimin tonė dhe ne absolutisht nuk jemi tė gatshėm tė bėjmė asnjė kompromis nė favor tė cilėsisė. Kėshtu qė ėshtė pėrgjegjėsi e institucionit tė ministrisė sė arsimit se me kė bashkėpunon”, ka thėnė Demaj.

Ai ka shtuar se sa i pėrket gjuhės sė pėrdorur nė tekstet shkollore, Kosova ėshtė njė shembull pėr shtetet e tjera pėr heqjen e termave fyes nga tekstet shkollore.

“Nė qoftė se thuhet se ky komision ka ardhur pėr shkak tė eksperiencės qė kanė qoftė turqit qoftė ballkanasit e tjerė, unė me pėrgjegjėsi tė plotė morale dhe profesionale mund tė them pėr opinionin tuaj shikues se Kosova ėshtė prijetare nė heqjen dhe nė kujdesin qė ka treguar sa i takon termave fyes sidomos pėr popujt e Ballkanit dhe fundja unė nuk di se pse njerėzit nuk e kuptojnė qė liria akademike e autorit ėshtė pėrgatitje e tij profesionale dhe pedagogjike mėnyra se si e ofron ai atė material shkencor pėrkatėsisht mėsimor pėr nxėnėsit e moshave tė caktuara. Ne gjithmonė kur shkruajmė tekste shkollore, kur shkruajmė tekste historie gjithmonė e kemi parasysh edhe argumentin historik edhe e kemi parasysh aspektin metodiko- didaktik, pėrkatėsisht moshėn e nxėnėsve tė cilėt kanė pėr t’u shėrbyer me atė libėr tė caktuar”, ka theksuar Demaj.

Ai ka bėrė tė ditur se nė qoftė se dalin argumente tė reja shkencore, autorėt e teksteve janė tė gatshėm t’i pranojnė, por jo pėr hatėr tė politikės tė bėhen kompromise mė faktet dhe argumentet shkencore.

Demaj ka thėnė se Turqia tani ėshtė njė shtet mik i Kosovės por, sipas tij, nuk duhet mohuar se Perandoria Osmane na ka pushtuar dhe sunduar pėr 5 shekuj.

Ai ka thėnė se kjo mė tepėr ėshtė njė kompleks i inferioritetit pėr ta zbutur historinė pasi qė Turqia ėshtė duke e ndihmuar Kosovėn.

Nė krye tė komisionit pėr rishikimin e teksteve shkollore janė profesori i historisė Shkėlzen Raēa, gjeografi Ruzhdi Pllana si dhe albanologu Hysen Matoshi
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 28-03-13, 17:28   #9
Zero Cool
Administratorėt
 
Avatari i Zero Cool
 
Anėtarėsuar: 18-03-03
Vendndodhja: Netherland
Postime: 24,987
Zero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėmZero Cool i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Lexoni kėto dėshmi nga kronikani i Sulltanit nė vitet e pushtimit tė trojeve shqiptare nga Perandoria Osmane dhe vlerėsojeni vet:

"Pati ndalesa ku u shkuan nė shpatė deri nė tre mijė, katėr mijė, shtatė mijė nga tė pafetė. Prej kufomave tė shumta, lugina tė thella tanimė ngjasoni si tė ishin kodra...

Ushtria u lėshua mbi krahinėn e Shqipėrisė si vėrshimi i njė armate tė stėrmadhe. Njė vėrshim qė mbuloi majat e maleve, luginat e kodrat dhe hapėsirat me pluhur, si tė bėhej fjalė pėr pėrmbytjen e pėrbotshme, duke mbuluar krejtėsisht atė vend tė mbushur plot me njerėz tė ligj...

Me ta u morėn gazinjtė tė cilėt vranė aq shumė sa qe e pamundur tė numėroheshin.
Djelmoshat, vajzat dhe gratė e tyre u zunė robėr. Kalorėsia - strehė e fitores - shtiu nė dorė edhe plot lugina e skuta tė tjera si kjo, aq sa po tė zė t’i rrėfej me hollėsi. Kjo pėrmbledhje do tė dilte mjaft e zgjatur. Nė kėtė mėnyrė. Sulltani e pushtoi tė gjithė vendin e Shqipėrisė."


Dėshmi tė shkruara nga Tursun Beu, kronikani i Sulltan Mehmetit II, dhe tė botuari sė voni nė gjuhėn shqipe nė librin “Kronikat e Tursun Beut”
__________________
Asgjė nuk ėshtė e pamundur. Pamundėsinė apsolute e shkakton mosdija jonė reale.
Zero Cool Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-03-13, 14:35   #10
Lapsi
 
Avatari i Lapsi
 
Anėtarėsuar: 02-11-09
Vendndodhja: Ne ngjyren e ndergjegjes
Postime: 11,499
Lapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėmLapsi i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Nuk jane vetem turqit, para tyre kerkuan greket, sllavet qe te ndryshohet. Sot turqit kerkojn nga shqiptaret qe ti hapin arkivat dhe te studiojn dhe mos te jene nen trysnin komuniste. Ne te kunderten ska ndryshim te historise, pervec asaj qe ka ndodhe dhe ka fakte
__________________
Lapsi ėshtė i shenjtė, mirėpo nuk ėshtė shenjtėri tė shkruash ēmendurira...
Lapsi Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-03-13, 21:37   #11
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Po pra te hekim doren nga botimet e kohes komuniste , arshivat e rishqyrtimit te historise gjindet me sakte na vienen e Austrise.
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 31-03-13, 21:47   #12
elvio
 
Avatari i elvio
 
Anėtarėsuar: 21-01-10
Postime: 6,419
elvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėmelvio i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

1000 here me mire JETIM,se sa ndihma e tyre boshe.

500 vjet nuk u mjaftoi gabeleve,por akoma duan te fusin hundet e ne histori.

Ne djall ata e shpata e tyre GJYSME HENE.
elvio Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 01-04-13, 18:11   #13
premium
 
Anėtarėsuar: 25-03-08
Postime: 5,897
premium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėmpremium i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Ja pjese e kujt kemi qene para Betejes se Kosoves. Kjo assesi nuk do te thote se Kosova dhe pjeset tjera arberore ishin legjetimisht toke mesjetare serbe, por se ishin nen okupim dhe pa kurrfare shprese ēlirimi, po te mos ishte Perandoria Osmane kjo eshte sikurse qė 1+1=2.


http://www.facebook.com/qindperqindosmanli
__________________
pause
premium Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 03-04-13, 04:20   #14
King_Gentius
 
Avatari i King_Gentius
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Boston
Postime: 1,243
King_Gentius e ka pezulluar reputacionin
Gabim Re: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Historia rishqyrtohet, po zevendesimi i asaj qe quani "propagandes komuniste" me "propagande turke" eshte thjesht nje shtremberim ne drejtim tjeter, dhe jo "rishqyrtim". Me gjith qejf te vin ti marrin heshtrat e Haxhi Qamilit e ti ngren lapidar ne anadoll
__________________
Shqiperi, o mema ime, ndonese jam i merguar,
Dashurine tende kurre zemra s'e ka harruar.

Naim Frasheri
King_Gentius Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-04-13, 10:23   #15
Makresh
 
Avatari i Makresh
 
Anėtarėsuar: 12-01-09
Vendndodhja: ..
Postime: 5,781
Makresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėmMakresh i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Rishqyrtim i historisė shqiptare ?!

Turkofobia e disave eshte per keqardhje. Peticioni i lansuar nga katoliku Ndue Ukaj, me profesion : Poet fetar, ka zhgėnjyer me teper se nje person, jo pse emrat e antareve te zemreshqiptare i figuronin e qe njihen per anti-islamizmin e tyre, por me figurimin e shkrimitarit komunist, ismail kadareja !

Turqia,

Nuk ka kerkuar ASNJĖHERE, ndryshimin apo rishqyrtimin e HISTORISE SHQIPTARE ! Ajo ka kerkuar qe termėt fyese qė perdoren nga pseudohistorianet shqiptar, te largohen sepse nuk eshte e hieshme qe te krijohet urrejtje per nje popull i cili na prezantohet si mik, e jo si armik !

Turqia,

Nuk e ka ndermend te "rikrijon" Perandorin n° 2, sic tmerrohen te krishteret !

Turqia,
Nuk eshte investuesja me e madhe ne Kosove, por flitet me se shumti per te, sikur t'ishte duke na kolonizuar !

Turqia dha kontribut gjat luftės, pas luftės, gjat pavarėsis, pas pavarėsis dhe pavaresisht se cfar fyerje te renda i bejm popullit Turk, ata prap i mbyllin syt, dhe tregohen "miq" me ne.


__________________
La ilahe il-lall-llah - Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut !
Makresh Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 07:57.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.