Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 16-05-05, 23:15   #1
Trimi1
 
Anėtarėsuar: 01-05-05
Postime: 30
Trimi1 e ka pezulluar reputacionin
Gabim Dua te di diqka mbi jeten e Muhamedit

Selam alejkum
me falni ne qofte se nuke dita mire me pershendeten ne arabisht pore ajo qka mua me intereson ashte te di diqka si ma gjeresisht nga jeta e Muhamedit pejgamberit te gjithe ata qe dine ju lutem shkeruani pore ama qe dine se qe sdine mos te shkeruajn vetem prognoza.


Trimi1 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 17-05-05, 09:34   #2
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim Re: Dua te di diqka mbi jeten e Muhamedit

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Trimi1
Selam alejkum
me falni ne qofte se nuke dita mire me pershendeten ne arabisht pore ajo qka mua me intereson ashte te di diqka si ma gjeresisht nga jeta e Muhamedit pejgamberit te gjithe ata qe dine ju lutem shkeruani pore ama qe dine se qe sdine mos te shkeruajn vetem prognoza.

Ju ndoshta jeni njė ateist ose njė agnosticist; ose ndoshta ju i pėrkisni ndonjė sekti fetar (ose feje tė emėruar) qė ekziston sot nė botė. Ju ndoshta jeni njė komunist ose njė besimtar i demokracisė dhe lirisė. S’ka rėndėsi ēfarė jeni ju, dhe s’ka rėndėsi se cilat janė besimet tuaja ideologjike dhe politike, dhe se ēfarė zakonesh personale dhe shoqėrore ju ndodhin.


JU DUHET TA NJIHNI KĖTĖ NJERI !



Me emrin e Allahut tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit



Enciklopedia angleze pohon:

"... njė shumė detajesh nga burime tė hershme tregojnė se ai ishte njeri i drejtė dhe i ndershėm, i cili kish fituar respektin dhe besnikėrinė e tė tjerėve qė ishin po njerėz tė ndershėm dhe tė drejtė." (Vol. 12)

BERNARD SHO tha pėr atė: "Ai duhet tė quhet Shpėtimtari i Njerėzimit. Besoj se nėse njė njeri si ai do tė merrte pėrsipėr drejtimin e botės moderne, ai do t’ia dilte mbanė nė zgjidhjen e problemeve tė tij rrugės qė do tė sillte paqen dhe lumturinė e nevojshme (Islami i vėrtetė, Singapor, vol. 1, V.8.1976)

Ai predikoi njė fe, krijoi njė shtet, ndėrtoi njė komb, shtroi njė kod moral, filloi njė numėr reformash sociale e politike, vendosi njė shoqėri tė fuqishme dhe dinamike, qė tė praktikonte dhe paraqiste mėsimet e tij dhe nė mėnyrė tė plotė revolucionarizoi botėn e mendimit dhe sjelljes njerėzore pėr ēdo kohė qė vinte.

"EMRI I TIJ ĖSHTĖ MUHAMMED"

Paqja e Zotit qoftė me tė!

I lindur nė Arabi nė vitin 570, nisi misionin e tij tė predikimit tė Besimit tė Fesė islame (pėrulje vetėm ndaj njė Zoti) nė moshėn 40 vjeēare dhe u largua nga kjo botė kur ishte 63 vjeē.

Gjatė kėsaj periudhe tė shkurtėr 23 vjeēare tė pejgamberisė, ai ndryshoi Gadishullin Arab nga paganizmi dhe idhujtaria nė adhurimin e njė Zoti tė vetėm, nga grindjet dhe luftėrat fisnore nė solidarizimin (bashkimin) dhe kohezionin e kombit, nga dehja dhe shthurja nė mendjekthjelltėsi dhe mėshirė, nga paligjshmėria dhe anarkia nė njė disiplinė tė gjallė, nga falimentimi i plotė nė standardet mė tė larta tė moralit tė shkėlqyer. Historia njerėzore kurrė s’ka njohur mė parė njė transformim kaq tė plotė tė njė populli ose tė njė vendi – dhe mendoni tė gjitha kėto mrekulli tė pabesueshme (pikėrisht nė dy dhjetėvjeēarė).

Lamartini, historian i njohur, duke folur pėr mrekullitė thelbėsore tė madhėshtisė njerėzore thotė:

"Nė qoftė se madhėshtia e qėllimit, thjeshtėsia e mendimeve dhe rezultatet befasuese janė tre kriteret e gjeniut njerėzor, kush do tė mund tė guxonte tė krahasonte ēdo njeri tė madh nė historinė njerėzore me Muhammedin? Njerėzit mė tė famshėm krijuan vetėm armėt, ligjet dhe perandoritė. Ata themeluan, nėse asgjė mė tepėr, jo mė shumė se materiale tė fuqishme tė cilat shpesh u thėrrmuan pėrpara syve tė tyre. Ky njeri zhvendosi (lėvizi) jo vetėm armėt, legjislacionet perandorake, popujt dhe dinastitė, por edhe miliona njerėz me 1/3 e atyre nė botėn a pabanuar dhe mė tepėr se kjo ai ndryshoi altarėt, perėnditė, fetė, idetė, besimet dhe shpirtrat... durimi i tij nė fitoren, ambicia e tij e cila ishte plotėsisht e devotshme pėr njė ide dhe nė njėfarė mėnyre orvatje pėr njė perandori, lutjet e tij tė pafundme, bisedimet e tij mistike me Zotin, vdekja e tij dhe triumfi i tij pas vdekjes, tė gjitha kėto vėrtetojnė jo pėr njė mashtrim por pėr njė bindje tė fortė, e cila i dha atij fuqinė pėr tė rivendosur njė besim. Ky besim ishte dypalėsh, uniteti i Zotit dhe jomaterializmi i Zotit; treguesi i mėparshėm tregon se ēfarė ėshtė Zoti, treguesi i mėvonshėm se ēfarė Zoti nuk ėshtė: pėrmbysės i perėndive false me shpatė, vendosės ideje me fjalė.

Filozof, orator, apostull, ligjvėnės, luftėtar, pushtues i ideve, formulues i dogmave tė arsyeshme, i njė kulti pa imazhe, themeluesi i 20 perandorive tokėsore dhe i njė perandorie shpirtėrore, ky ėshtė MUHAMMEDI.

Nė lidhje me tė gjitha standardet me tė cilat Madhėshtia njerėzore mund tė matet, mė duhet t’ju pyes: A ka ndonjė njeri mė madhėshtor se ai? (Lamartini, "Historia e Turqisė", Paris, 1854, vol. II, faqe 276-277).

Bota ka pasur pjesėn e personaliteteve tė mėdha. Por kjo ishte njėra anė e figurave qė shquheshin vetėm nė njė ose dy fusha, nė mendimin njerėzor ose udhėheqje ushtarake. Jeta dhe mėsimet e kėtyre personaliteteve tė mėdha tė botės janė fshehur nė mjegullajėn e kohės. Ka aq shumė spekulime rreth kohės dhe vendit tė lindjes sė tyre, mėnyrės dhe stilit tė jetės sė tyre, natyrės dhe detajin e mėsimeve tė tyre dhe shkallės sė madhėsisė sė suksesit apo dėshtimit (rėnies) sė tyre, saqė ėshtė e pamundur pėr njerėzimin tė rindėrtojė nė mėnyrė tė pėrpiktė jetėn dhe mėsimet (veprat) e kėtyre njerėzve.

Muhammedi u pėrkrye nė mjaft fusha tė ndryshme tė mendimit njerėzor dhe u paraqit si njė zjarr i madh nė historinė njerėzore. Ēdo detaj i jetės sė tij private dhe deklaratat publike kanė qenė tė dokumentuara saktėsisht dhe tė ruajtura me besnikėri pėr ditėt tona. Autenticiteti i tė dhėnave kaq tė ruajtura ėshtė vėrtetuar jo vetėm nga besnikėt vijues por edhe nga kritikat e tij tė paramenduara.

Muhammedi ishte njė mėsues fetar, njė reformator shoqėror, njė udhėheqės moral, njė kolos administrativ, njė mik besnik, njė shok i mrekullueshėm, njė burrė i devotshėm (bashkėshort), njė baba i dashur – gjithēka ishte ai. Asnjė njeri tjetėr nė histori s’e kaloi ose s’u barazua me tė nė ēdo aspekt tė ndryshėm tė jetės, pasi ishte vetėm qėndresa e personalitetit tė Muhammedit qė arriti kaq pėrkryerje tė pabesueshme.

Mahatma Gandi, duke folur pėr karakterin e Muhammedit, thotė tek "Young India" (India e Re):

"Do tė dėshiroja tė njihja nga mė tė mirėt e atyre qė mbajnė sot pushtet tė padiskutueshėm mbi miliona zemrash tė njerėzimit... Unė u binda se nuk ishte shpata ajo qė fitoi njė vend pėr Islamin nė kėto ditė intriga tė jetės. Ishte thjeshtėsia e plotė e Tė Dėrguarit, devocioni i fortė i tij pėr miqtė e vet dhe ithtarėt, guximi i tij, besimi i tij absolut tek Zoti dhe me misionin e tij. Kjo dhe shpata mbajtėn ēdo gjė lart pėrpara tyre dhe kapėrcyen ēdo pengesė.

Kur unė mbarova vėllimin e 2-tė (tė jetėshkrimit tė Pejgamberit), mė erdhi keq se pėr mua nuk kishte mė asgjė pėr tė treguar pėr jetėn e madhe.

Tomas Karlail tek vepra e tij "Heronjtė dhe tė admiruarit", u habit mjaft se "si njė njeri i mbajtur thjesht, mundi tė bashkonte me kujdes fiset dhe beduinėt endacakė nė njė komb mjaft tė fuqishėm e tė civilizuar pėr mė se dy dhjetėvjeēarė."

Divėn Ēend Sharmė shkruan: "Muhammedi ishte shpirti i mirėsisė dhe ndikimi i tij u ndie dhe kurrė nuk do tė harrohet nga njerėzit pėrreth tij." (D.C. Sherma, The prophets of the East", Arlicuto, 1935, fq. 12).

Eduart Gibėn dhe Simon Oklei duke folur pėr shfaqjen e Islamit, shkruajnė se: "Unė besoj tek njė Zot dhe Muhammedi, I Dėrguari i Tij", ėshtė shfaqja e thjeshtė dhe e pandryshueshme e Islamit.

Imazhet intelektuale tė Parisit s’kanė qenė degraduar nga ēfarėdo idhull i dukshėm; nderimi i Tė Dėrguarit kurrė s’e ka shkelur madhėshtinė e virtyteve njerėzore; dhe porositė e tij kanė penguar (kontrolluar) mirėnjohjen e dishepujve tė tij brenda kufijve tė arsyes dhe fesė." (Historia e Perandorisė Saraēene, Lander 1870, f. 54).

Muhammedi nuk ishte aspak mė tepėr ose mė pak se njė qenie njerėzore. Pra, ai ishte njė njeri me njė mision fisnik, i cili ishte pėr bashkimin e njerėzimit nė adhurimin e Njė dhe vetėm tė njė Zoti dhe t’ua mėsonte atyre rrugėn e jetės sė ndershme e tė drejtė sipas porosive tė Zotit. Gjithmonė e paraqiste veten si "njė shėrbyes dhe emisar i Zotit" dhe me tė vėrtetė, ēdo veprim i tij shpallet i faktuar.

Duke folur pėr aspektin e barazisė pėrpara Zotit nė Islam, poetja e famshme indiane, Sarajini Naidu, thotė: "Ėshtė feja e parė qė predikoi dhe praktikoi demokracinė, sepse nė xhami kur dėgjohej thirrja pėr t’u lutur dhe adhuruesit grumbulloheshin, demokracia e Islamit mishėrohej pesė herė nė ditė, kur fshatarėt dhe mbreti gjunjėzoheshin pranė-pranė dhe proklamonin: "Vetėm Zoti ėshtė mė i Madh."

"Kam qenė e befasuar sa herė e mė tepėr nga ky bashkim i padukshėm i Islamit qė e bėn njeriun instinktivisht njė vėlla." (S. Naidu, "Idealet e Islamit").

Nė fjalėt e profesor Hurgronje: "Lidhja e kombeve themeluar nga I Dėrguari i Islamit, vendosi parimet e unitetit ndėrkombėtar dhe vėllazėrimin njerėzor me themele kaq universale saqė u tregon dritėn (qiriun) kombeve tė tjera."

Ai vazhdon: "Ėshtė e vėrtetė se asnjė komb nė botė nuk mund tė shfaqė njė krahasim me atė ēfarė Islami ka bėrė pėrpara realizimit tė idesė sė Lidhjes sė Kombeve."

Bota nuk ka hezituar sė ngrituri lart hyjnitė, individėt qė jeta dhe misioni i tė cilėve ka humbur nėpėr legjenda.

Ēdo pėrpjekje e tij ishte pėr qėllimin e vetėm tė bashkimit tė njerėzimit pėr adhurimin tek njė Zot i vetėm, vendosur kjo sipas kodit moral. Muhammedi ose pasuesit e tij, nė ēdo kohė, kurrė s’kanė pretenduar se ai ka qenė pasardhėsi i Zotit ose mishėruesi i Zotit ose njeri hyjnor – por pėrherė ka qenė dhe ėshtė konsideruar edhe sot vetėm si njė emisar i zgjedhur nga Zoti.

Michael M. Hart nė veprėn e tij pėr njerėzit e famshėm qė kontribuan nė dobi dhe ngritjen morale tė njerėzimit, shkran: "Zgjedhja ime pėr Muhammedin si kryesor i listės sė personave mė me ndikim nė botė, do tė habisė ndoshta disa lexues dhe do tė pyetem nga tė tjerė, por ai ishte i vetmi njeri nė histori qė ishte nė mėnyrė madhėshtore i suksesshėm njėkohėsisht nė besimet fetare dhe nivelet shekullore (M.H. Hart, "100: Lista e personave mė me ndikim nė histori." New York, 1978, f. 35).

Sot, pas njė intervali prej 14 shekujsh, jeta dhe mėsimet e Muhammedit kanė mbijetuar pa humbjet mė tė vogla, pa ndryshime ose interpohime. Ato afrojnė tė njėjtėn shpresė tė pavdekshme pėr trajtimin e mbarė njerėzimit tė sėmurė (qė ishte kur ai ishte gjallė). Kjo nuk ėshtė njė kėrkesė e pasuesve tė Muhammedit, por konkluzioni i pashkėputur theksuar nga njė histori kritike dhe e paanshme.

Sė fundi, ju do tė mund tė ndaleni njė ēast sė menduari pėr qenien njerėzore dhe t’i thoni vetvetes:

"A munden kėto pohime tė tingėllojnė nė mėnyrė kaq tė jashtėzakonshme dhe tė jenė tė vėrteta? Dhe mendoni, nėse ato tė jenė tė vėrteta dhe ju nuk e njihni MUHAMMEDIN ose nuk keni dėgjuar pėr atė, a nuk ėshtė koha qė ju t’i pėrgjigjeni kėsaj sfide tė tmerrshme dhe tė bėni pėrpjekje pėr ta njohur atė?

Nuk do t’ju kushtojė asgjė, por duhet tė provoni qė tė jeni nė fillim tė njė epoke tė re nė jetėn tuaj.

Ne ju ftojmė qė tė bėni njė njohje ndaj kėtij njeriu tė mrekullueshėm, Muhammedit (paqja qoftė mbi tė), ngjashmėria e tė cilit kurrė s’ka ekzistuar dhe nuk do tė jetė nė periudhat e zhvillimit tė kėsaj bote.
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 17-05-05, 17:12   #3
Kastri
 
Anėtarėsuar: 04-05-05
Postime: 481
Kastri i dashurKastri i dashurKastri i dashur
Gabim Dua te di diqka mbi jeten e Muhamedit

Pershendetje

I nderuari Trimi 1,per te kuptuare me mir ate qe ju po kerkoni,une po ju keshilloi te lypni,ne xhami :PREJ LINDJES E GJER NE VDEKJE TE MUHAMEDIT.
Une e kame pase ne dore edhe e kame lexuare shume here,edhe po ju garantoi se me perjetuare thelle ne shpirte ngacmimine qe te shtyen te lexoshe edhe nje here e prape e prap...
__________________
Feja e shqiptarit eshte SHQIPTARIA
Kastri Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-05-05, 15:55   #4
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Trimi un do te mundohem te te siguroj nese mundem material per jeten e Muhammedit a.s por asgja spo te premtoj.
kerko libra ne net si:
"Nektari i vulosur i Xhenetit"-Safijurrahamn el-Mubarekfuri
"Lulishta e dritave"-i njejti autor"
"Muhammedi a.s- Pishtari Ndriēues"- Mr.Bashkim Aliu.
"Jeta e te Dėrguarit"-Leila Azzam dhe Aisha Gouverner".

dhe ka shum tituj qe do te bin ndoshta ne sy dhe shfleto por un do te mundohem te te siguroj.
me respekt
loni19.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 19-05-05, 15:55   #5
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Trimi un do te mundohem te te siguroj nese mundem material per jeten e Muhammedit a.s por asgja spo te premtoj.
kerko libra ne net si:
"Nektari i vulosur i Xhenetit"-Safijurrahamn el-Mubarekfuri
"Lulishta e dritave"-i njejti autor"
"Muhammedi a.s- Pishtari Ndriēues"- Mr.Bashkim Aliu.
"Jeta e te Dėrguarit"-Leila Azzam dhe Aisha Gouverner".

dhe ka shum tituj qe do te bin ndoshta ne sy dhe shfleto por un do te mundohem te te siguroj.
me respekt
loni19.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-05-05, 07:25   #6
giga
 
Anėtarėsuar: 20-05-05
Vendndodhja: Prishtin
Postime: 4
giga e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė MSN tek giga
Gabim tung

2:62.
Vėrtet, ata qė besuan, ata qė ishin jehudi, krishterėt sabejėt, (kishun lėshuar fenė e adhuronin engjėjt), kush besoi prej tyre (sinqerisht) All-llahun, dhe botėn tjetėr dhe bėri vepra tė mira, ata e kanė shpėrblimin te Zoti i tyre. Pėr ta nuk ka frikė as nuk kanė pėrse tė pikėllohen (pasi qė besuan All-llahun, librat tė dėrguarit nė mesin e tė cileve edhe Muhammedin).
2:113.
Jehuditė thanė se tė krishterėt nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė (nuk kanė fé tė vėrtetė). Edhe tė krishterėt thanė se jehudit nuk janė tė mbėshtetur nė asgjė, e duke qenė se ata tė dy palėt e lexojnė librin. Po kėshtu si thėniet e tyre, thanė edhe ata qė nuk dinin (idhujtarėt pėr Muhammedin). Po nė ditėn e gjykimit pėr atė qė ata nuk pajtoheshin, All-llahu gjykon ndėrmjet tyre.
2:137.
Nė qoftė se ata besuan ashtu siē besuat ju ata vėrtetė kanė gjetur rrugėn e drejtė, e nėse refuzojnė, atėherė ata janė kundėrshtarė (opozitė), po ty (Muhammed) kundėr tyre do tė mjaftojė All-llahu. Ai ėshtė dėgjuesi, i dijshmi.
2:146.
Atyre qė u kemi dhėnė librin, ata e njohin ate (Muhammedin) siē i njohin bijtė e vet, e njė grup pre tyre edhe pse e dinė kėtė, janė duke e fshehur tė vėrtetėn.
2:252.
Kėta janė argumente tė All-llahut, po t'i lexojmė ty me saktėsi, e s'ka dyshim se ti (Muhammed) je prej tė dėrguarve.
giga Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 11:50   #7
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Selamu Alejkum te nderuar anetar te forumit dardania.
pasiqe me pare thash se do te mundohem te gjej diēka nga jeta e te Derguarit Muhammedit a.s, deshti All-llahu dhe kjo gje u be e mundur e prej tash Insh'All-llah do te mundohem pak nga pak ta paraqes ketu librin mbi jeten e Muhammedit a.s i cili titullohet "Lulishta e Dritave" nga Safijurrahman el-Mubarekfuri.






Hyrje



Falenderimi i takon vetėm Allahut, Zotit tė botėve! Paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin pėr mė tė mirin dhe pėr profetin mė tė fundit tė Allahut, Muhamedin, pėr mė tė ēiltrin dhe tė besueshmin e mbarė njerėzimit. Mėshira dhe mirėsitė e Allahut qofshin edhe mbi familjen e shokėt e Profetit, qė e kanė mbajtur flamurin e fesė, si dhe mbi cilindo qė i ndjek ata me vendosmėri, qoftė ky prijės (nė Islam), udhėzues, thirrės, njeri i mirė dhe i devotshėm. Qoftė kjo mėshirė mbi cilindo, qė ndjek rrugėn e tyre, deri nė Ditėn e Gjykimit! Tė mėsosh jetėshkrimin e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) do tė thotė tė mėsosh dijen mė tė nderuar, mė tė shtrenjtė, mė tė lartė. Ajo e njeh myslimanin me rrethanat e fesė sė vet, me Profetin e vet, me vlerat, qė Allahu i ka dhėnė atij qysh nė prejardhje e deri nė shpalljen e Zbulesės. Gjatė studimit tė jetėshkrimit tė Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) myslimani shikon se si ai e mori pėrsipėr barrėn e rėndė tė thirrjes nė Islam, qė ėshtė feja e vėrtetė e Allahut dhe si e kreu ai kėtė mision, duke bėrė sakrifica tė njėpasnjėshme; myslimani shikon sa vuajtje e sprovime ka kaluar ai nė kėtė rrugė, e si pėrkrah sprovimeve ai ka pasur ndihmėn e pėrkrahjen e Allahut me njė ushtri tė padukshme engjėjsh; myslimani shikon se si Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) arriti fitoren e si i kanė ardhur mirėsitė. Pėr jetėshkrimin e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė shkruar shumė. Kėsaj teme myslimanėt i kanė kushtuar shumė rėndėsi. Punė tė tilla burojnė nga thellėsia e besimit dhe dashuria e madhe qė myslimani ka pėr Profetin islam. Mirėpo, shumica e atyre, qė janė marrė me jetėshkrimin e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), nuk e kanė bėrė, ashtu siē i takon. Kanė futur nė tė edhe gjėra qė u shkonin sipas mendimeve, prirjeve dhe ndjenjave tė tyre, ndoshta edhe sepse nuk kishin ndonjė bazė tė saktė. Nė shkrimet e tyre janė sjellė edhe gjėra, qė janė nė kundėrshtim me themelet e fesė dhe janė jashtė mendjes sė shėndoshė. Pėr kėto arsye, disa vėllezėr myslimanė mė propozuan tė hartoja njė libėr tė ri, me vėllim mesatar, ku tė thuheshin ato gjėra, qė janė tė vėrteta, tė njohura e tė pranueshme pėr njerėzit kompetentė tė kėsaj dijeje, kėshtu, qė libri tė jetė i kuptueshėm si pėr fillestarėt, ashtu edhe pėr studiuesit e tė mos ketė shmangie dhe pasaktėsi. Unė kėrkova ndihmė dhe sukses prej Allahut dhe ia fillova punės, duke u mbėshtetur kryesisht nė Kuranin e nė komentet e tij dhe nė librat e haditheve e tė jetėshkrimit tė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kam pėrfituar edhe nga analogjitė dhe nga dėshmitė e dijetarėve myslimanė e nga dėshmitė e studiuesve tė huaj. Jam pėrpjekur qė frazat dhe thėniet, t’i pėrmend, me sa ka qenė e mundur, ashtu siē i kanė thėnė myslimanėt e parė. Nė kėtė mėnyrė, shpresoj tė kem plotėsuar kėrkesėn qė mė qe bėrė, qoftė edhe pėrafėrsisht. I lutem Allahut tė Madhėruar qė me kėtė libėr t’u sjellė dobi myslimanėve dhe qė kjo punė tė jetė vetėm pėr hir tė Allahut tė Madhėruar. Dhėntė Allahu mėshirė e mirėsi pėr profetin Muhamed (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), qė ėshtė mė i miri i njerėzimit. Safijjurrahman El Mubarekfuri 01.01.1414


Safijurrahman el-Mubarekfuri

__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 11:52   #8
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Prejardhja e nderuar



Muhamedi ėshtė mė i nderuari i krijesave tė Allahut, ėshtė mė i miri dhe mė i fundit i tė Dėrguarve tė Tij. Eshtė bir i Abdullahut; Abdullahu-bir i Abdul Mutalibit; Abdul Mutalibi-bir i Hashimit; Hashimi-bir i Abdu Menafit; Abdu Menafi-bir i Kusajit; Kusaji-bir i Kilabit; Kilabi-bir i Murres; Murrja-bir i Ka’abit; Ka'abi- bir i Lu’ejit; Lu'eji-bir i Galibit; Galibi-bir i Fihrit; Fihri-bir i Malikut; Maliku-bir i Nadirit; Nadiri-bir i Kinanit; Kinani-bir i Huzejmit; Huzejmi-bir i Mudrikut; Mudriku-bir i Iljasit; Iljasi-bir i Mudarit; Mudari-bir i Nezarit; Nezari-bir i Ma’dit; Ma'di-bir i Adnanit. Sipas mendimit tė tė gjithė historianėve, Adnani ėshtė njė nga pasardhėsit e Ismailit, biri i Ibrahimit, por nuk dihet me saktėsi numri i brezave dhe as emrat e personave qė kanė qenė midis tij dhe Ismailit. Ndėrsa nėna e Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė Eminia, bija e Uehbiut; Uehbiu-bir i Abdu Menafit; Abdu Menafi-bir i Zehrės; Zehra-bir i Kilabit. Kilabi ishte gjyshi i pestė i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nga e ėma. Pra, babai i tij dhe nėna e tij dilnin prej njė origjine dhe bashkoheshin te Kilabi. Emri i saktė i Kilabit ėshtė Hakim ibn Urue, por meqė e kishte bėrė zakon qė shkonte shpesh herė pėr gjah me qentė e gjahut, u njoh me emrin “Kilab”. Fisi

Fisi i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishin kurejshėt, tė njohur pėr vetitė e mira dhe autoritetin e lartė. Ai fis ka njė prejardhje tė lavdishme dhe pozitė tė nderuar ndėr tė gjithė arabėt. Kurejsh ėshtė mbiemri i Fihirit, birit tė Malikut ose i Nadrit dhe Nadri-bir i Kinanit. Tė gjithė burrat e kėtij fisi kanė qenė fisinikė dhe tė nderuar nė kohėn e tyre, por mė i dalluari ndėr ta ishte Kusaji (emrin e vėrtetė e kishte Zejd). Ai ishte i pari nga kurejshėt qė mori pėrsipėr tė kujdesej pėr Qaben. Pra, ai kishte ēelėsin e Qabes, e hapte pėr atė qė donte dhe kur tė donte. Ai e vendosi fisin Kurejsh nė luginėn e Mekės, nė brendėsi tė kėtij vendi, kurse mė parė ata banonin nė rrethinat e Mekės, tė shpėrndarė midis fiseve tė tjera. Kusaji kujdesej pėr t’u shėrbyer e pėr t’u dhėnė ujė haxhinjve. Ena ishte njė rezervuar i posaēėm pėr lėng hurmash, mjaltė, rrush tė thatė etj. Ishte ai, qė pėrgatiste ushqimin pėr ta, nė kohėn e Haxhit. Kusaji ndėrtoi njė shtėpi nė veri tė Qabes, e cila u njoh me emrin “Darun Nedue” (Shtėpia e Kėshillimit). Ajo ishte shtėpia e kėshillimit pėr kurejshėt dhe qendėr e lėvizjeve tė tyre shoqėrore. Prandaj, ēdo martesė a ēdo ēėshtje tjetėr pėrfundohej nė atė shtėpi. Kusaji kishte nė dorė flamurin dhe udhėheqjen. Cdo flamur lufte nisej vetėm me urdhrin e tij. Ai ishte fisnik, i urtė dhe i shkonte fjala te njerėzit e vet. Familja

Familja e Muhamedit njihej me emrin “Familja Hashemije”. E kishte marrė kėtė emėr prej gjyshit tė tij tė dytė, qė quhej Hashim. Pasardhėsit e tij quheshin hashemij dhe kėshtu, derisa erdhi Islami. Hashimi kishte trashėguar disa ofiqe nga Kusaji: u shėrbente haxhinjve dhe pėrgatiste bukėn e ushqimin pėr ta. Hashimi ishte njeriu mė i lartė i kohės sė tij. Ai e thėrrmonte bukėn nė lėng mishi dhe e bėnte pėrshesh. Nė arabishte ky lloj ushqimi quhet “tharid”. Hashimi ua jepte tharidin haxhinjve, qė vinin nė Mekė. Nga kjo ai mori emrin Hashim (Thėrrmues), kurse emrin e vėrtetė e kishte Amru. Hashimi bėri traditė pėr arabėt “dy udhėtimet”; udhėtimi i parė bėhej gjatė dimrit pėr nė Jemen, kurse udhėtimi i dytė bėhej gjatė verės pėr nė Sham. Hashimi ishte mė i nderuari i Bat’hasė (Mekės). Thuhet se kur Hashimi kaloi nė Jathrib1, qė ndodhet nė rrugėn pėr nė Sham, u martua me Selemen, bijėn e Amrit, nga fisi Beni Adji e ky bir i Nexharit. Qėndroi tek ajo ca kohė, pastaj shkoi nė Sham. Selemeja kishtė mbetur shtatzėnė nė Medine (Jathrib). Hashimi vdiq nė Gaza, qė ishte tokė e Palestinės. Selemeja lindi djalė nė Medine, tė cilit ia vuri emrin “Shejbe”2, prej thinjave qė kishte nė kokė. Djali u rrit midis dajave nė Medine, por xhaxhallarėt e tij nė Mekė nuk dinin asgjė pėr tė, derisa ai u bė shtatė ose tetė vjeē. Kur xhaxhai i tij, Muttalibi e mėsoi kėtė, shkoi dhe e solli nė Mekė. Kur e panė njerėzit, menduan se djali ishte skllav i tij dhe e quajtėn “Abdul Muttalibi” (Skllavi i Muttalibit”). Kėshtu, ai u bė i njohur me kėtė emėr. Abdul Muttalibi ishte mė i pashmi i njerėzve dhe mė autoritari. Nė kohėn e vet ėshtė nderuar si askush tjetėr. Abdul Mutalibi ishte mė i nderuari i kurejshėve, pronar i varganit tė Mekės. Ishte i nderuar, i respektuar dhe shumė bujar, saqė pėr bujarinė qė kishte, quhej “dhėnės i madh”. Nga sofra e tij hanin tė varfrit; nga sofra e tij hanin kafshėt e egra dhe shpezėt. Prandaj, Abdul Muttalibi quhej ushqyes i njerėzve nė fushė dhe ushqyes i kafshėve dhe i shpezėve nė majat e maleve. Ai pati nderin tė rihapte pusin e Zemzemit, pasi e pati mbyllur atė pus fisi Xhurhum, shumė kohė mė parė, atėherė kur u dėbuan nga Meka. Kur po flinte, Abdul Muttalibi pa njė ėndėrr. Dikush e urdhėroi qė tė hapte pusin e Zemzemit, madje u pėrshkrua edhe vendi, ku gjendej pusi. Po nė kohėn e Abdul Muttalibit ka ndodhur edhe ngjarja e Elefantit. Abraha El Ashrami (sundues i Jemenit) erdhi nga Jemeni me gjashtėmbėdhjetė mijė ushtarė tė stėrvitur mirė pėr tė shembur Qaben. Ai kishte me vete edhe disa elefantė. Arriti nė “Uadi Mahsir”, qė gjendet midis Muzdelifes dhe Minasė. Nė kohėn qė u pėrgatit pėr sulm kundėr Mekės, Allahu dėrgoi mbi ta zogj qė vinin tufė-tufė e qė gjuanin me gurė dhe baltė tė gurėzuar. Allahu e bėri ushtrinė e Abrahasė si gjeth tė pėrtypur. Kjo ka ndodhur rreth njė muaj para se tė lindte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Babai i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė Abdullahu. Ai ishte mė i miri dhe mė i sjellshmi i djemve tė Abdul Muttalibit. Kur Abdul Muttalibi hapi pusin e Zemzemit dhe u dukėn shenjat e pusit tė vjetėr, Kurejshėt u grindėn me tė dhe u pėrpoqėn qė ta ndalonin, por ai premtoi qė, sikur Allahu t’i jepte dhjetė djem, ai do tė bėnte kurban njėrin prej tyre. Kėshtu, Abdul Muttalibi hodhi short midis djemve tė vet se cili do tė bėhej kurban. Shorti i ra Abdullahut. Abdul Muttalibi shkoi te Qabja pėr ta bėrė kurban Abdullahun, por Kurejshėt e ndaluan, sidomos vėllezėrit dhe dajat e tij. Atėherė, Abdul Muttalibi dha nė vend tė tij njėqind deve. Ismaili u shpėtua me njė dash (i cili u ther nė vend tė tij) dhe Abdullahu u shpėtua me njėqind deve qė u flijuan pėr tė. Pra, Profeti Muhamed ėshtė biri i dy njerėzve qė flijoheshin, njėri ėshtė Ismaili, tjetri babai i vet, Abdullahu e njėherazi ėshtė biri dy tė shpėtuarve. Abdul Muttalibi dha pėlqimin qė djali i vet, Abdullahu tė martohej me vajzėn Emine, qė ishte bija e Ehbiut dhe mė e mira e grave tė fisit Kurejsh, si pėr nga nderi, ashtu edhe pėr nga pozita. Babai i saj, Uehbiu ishte kryetar i fisit Beni Zehre dhe mė i miri i tyre, si nė prejardhje ashtu edhe nė pozitė. Kėshtu, u realizua fejesa dhe martesa. Abdullahu dhe Eminia jetuan pak kohė nė Mekė. Ajo mbeti shtatzėnė dhe nga kjo shtatzėnėsi lindi i Dėrguari i Allahut. Pas njėfarė kohe, Abdul Muttalibi e dėrgoi Abdullahun nė Medine (thuhet edhe nė Sham), qė tė merrej me tregti. Por, sapo u kthye, vdiq. U varros nė shtėpinė e Nabija Dhabjaniut; sipas njė kumtimi mė tė saktė, Abdullahu ka vdekur para se tė lindte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!).


Safijurrahman el-Mubarekfuri



__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 11:55   #9
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Lindja dhe jeta para profetėsisė



I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) lindi te njerėzit e fisit Beni Hashim nė Mekė. Ishte mėngjesi i ditės sė hėnė, dita e nėntė (thuhet edhe dita e dymbėdhjetė) e muajit Rabiul Euel, nė vitin e ngjarjes sė Elefantit. Data 9 ėshtė mė e saktė, ndėrsa data 12 ėshtė mė e dėgjuar. Data e dytė bie mė 22 prill tė vitit 571, tė erės sonė. Qe Shifaja, bija e Amrit, e ėma e Abdurr Rrahman ibn Aufit, ajo qė e priti foshnjėn. Kur e lindi Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) doli prej sė ėmės njė dritė, prej sė cilės shndritėn edhe pallatet e Shamit. Pastaj i dėrguan fjalė gjyshit tė Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), Abdul Muttalibit pėr t’i dhėnė sihariqin e lindjes sė Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Abdul Muttalibi erdhi menjėherė shumė i gėzuar, e mori foshnjėn, e futi nė Qabe, e falenderoi Allahun, i bėri lutje Atij dhe ia vuri foshnjės emrin Muhamed (i Falenderuar), sepse shpresonte qė tė falenderohej. Pastaj theri kurban pėr lindjen e tij dhe nė ditėn e shtatė tė lindjes e bėri synet dhe sipas zakonit tė arabėve, shtroi njė darkė pėr tė. Qumėshti i gjirit

E para grua qė i ka dhėnė gji Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pas nėnės sė tij, ėshtė Thuvejbja, robėresha e Ebu Lehebit, e cila kishte ende qumėsht. Asaj i pati lindur njė djalė, Masruhi. Thuvejbja i kishte dhėnė gji mė parė edhe Hamzait, birit tė Abdul Muttalibit dhe mė pas Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe Selemit, birit tė Adil El Mahzumiut. Pra, kėta tė tre (Hamzai, Muhamedi, dhe Selemiu) ishin vėllezėr qumėshti, sepse kishin pirė qumėsht nga e njėjta grua. Kur mori vesh pėr lindjen e Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) Ebu Lehebi u gėzua shumė dhe e liroi robėreshėn e vet. Mirėpo, kur Muhamedi filloi t’i ftonte njerėzit pėr nė Islam, Ebu Lehebi u bė nga armiqtė e tij mė tė egėr. Muhamedi nė fisin Benu Sa’ad Arabėt e kishin traditė qė pėr fėmijėt e porsalindur tė kėrkonin gjidhėnėse nė zonat malore. Ata vepronin kėshtu pėr t’i larguar foshnjat nga sėmundjet e qyteteve, pėr t’i forcuar fizikisht dhe pėr t’ua mėsuar gjuhėn arabe nė djep tė pastėr. Allahu kishte vendosur qė disa gra nga fisi Beni Sa’ad bin Bekr Hauazin, tė vinin pėr tė kėrkuar foshnje gjiri. Tė gjithave ia paraqitėn profetin Muhamed (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), por ata nuk pranuan ta merrnin, sepse ishte jetim. Njėra nga gratė, qė kėrkonte fėmijė pėr t’i dhėnė gji, meqėnėse nuk gjeti tė tjerė, mori Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ajo ishte Halimja, bija e Ebu Dhuejbit. Ajo pati aq mirėsi prej tij, sa e patėn zili tė tjerėt. Emri i vėrtetė i Ebu Dhuejbit, babait tė Halimes, ishte Abdullah ibn el Harith. Emri i tė shoqit ishte Harith, biri i Abdul Uzzas. Kurse fėmijėt e Harith ibn Abdul Uzzas dhe vėllezėrit e qumėshtit tė Profetit Muhamed ishin: Abdullahu, Unejsja dhe Xheddameja, e cila quhej edhe Shimae, por mė shumė njihej me mbiemrin se sa me emrin. Ajo kujdesej pėr tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Begatitė nė shtėpinė ku i jepej gji

Gjatė kohės qė Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qėndroi nė atė shtėpi, erdhėn shumė mirėsi pėr njerėzit e asaj shtėpie. Kur Halimja erdhi nė Mekė, ishte kohė thatėsire. Ajo kishte njė gomaricė, e cila ecte shumė ngadalė, sepse ishte shumė e dobėt dhe e rraskapitur. Kishte edhe njė deve, qė nuk i jepte asnjė pikė qumėsht. Halimja kishte edhe njė djalė tė vogėl, i cili tėrė natėn nuk i pushonte sė qari e sė bėrtituri, sepse kishte uri e nuk i linte prindėt tė flinin. Kur erdhi Halimja me Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe e vuri nė prehėr, i erdhi gjiri e iu shtua qumėshti; foshnja piu dhe u ngop. Piu edhe djali i saj i vogėl, derisa u ngop dhe fjetėn gjumė. I shoqi shkoi te deveja dhe pa se ajo kishte tėrė atė qumėsht. E moli, pinė tė dy sa u ngopėn, fjetėn dhe kaluan njė natė shumė tė mirė. Halimja me tė shoqin dolėn pėr tė shkuar te stepat e Beni Sa’adit. Ajo i hipi gomaricės e mori me vete edhe Profetin. Gomarica ecte aq shpejt, sa ia kaloi varganit dhe asnjė nga gomerėt nuk mund ta arrinte dot. Halimja me tė shoqin arritėn nė vendin ku banonte fisi Beni Sa’ad, njė nga vendet mė tė thata. Pėr habi, panė se delet e tyre vinin nė mbrėmje tė ngopura, me gjinj plot qumėsht. I milnin delet dhe pinin qumėsht me bollėk, nė njė kohė kur bagėtitė e tė tjerėve nuk jepnin asnjė pikė qumėsht. Kėshtu, Halimja me tė shoqin panė shumė mirėsi prej Allahut gjatė kohės qė Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qėndroi tek ata. Pasi u plotėsuan dy vjet, Halimja ia ndėrpreu gjirin. Tashmė ai ishte zhvilluar dhe forcuar fizikisht. Qėndrimi nė fisin Beni Sa’ad Halimja shkonte te nėna e Muhamedit dhe familja e tij nė ēdo gjashtė muaj. Pastaj kthehej me tė tek fshati i saj, nė Benu Sa’ad. Pasi e plotėsoi afatin e dhėnies gji dhe ia ndėrpreu atė, erdhi bashkė me Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) edhe nėna e tij, Eminia dhe u pėrpoq qė ta mbante pėrsėri foshnjėn, sepse kishte parė shumė begati e mirėsi. Iu lut sė ėmės qė ta linte edhe ca kohė tek ajo. Halimja i tha Emines: “Meqėnėse nė Mekė ka rėnė sėmundja e kolerės, kam frikė se mos sėmuret po ta lė Muhamedin kėtu nė Mekė. Prandaj, ma jep ta mbaj edhe ca kohė.” Eminia pranoi. Kėshtu, Halimja u kthye e gėzuar nė shtėpinė e saj bashkė me Muhamedin. Ai qėndroi tek ajo edhe dy vjet tė tjera. Pastaj, ndodhi njė ngjarje e jashtėzakonshme, e habitshme. Halimja dhe i shoqi i saj patėn frikė ta mbanin Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), prandaj e kthyen atė te e ėma. Ngjarja e habitshme qe ēarja e gjoksit tė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Enes ibn Maliku ka kumtuar se kur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) po luante me djemtė e tjerė, i erdhi Xhibrili, e mori dhe e shtriu pėr tokė, ia ēau zemrėn dhe ia nxori atė jashtė, pataj i nxori njė copė tė vogėl mishi dhe i tha: “Kjo ishte pjesa e djallit.” Pastaj ia lau zemrėn nė njė tas ari me ujė zemzemi. Mė pas e bashkoi dhe e vuri nė vend ashtu siē ishte. Djemtė erdhėn me nxitim te nėna e tij e qumėshtit, Halimja dhe i thanė: “Muhamedi u vra.” U kthyen menjėherė e i dolėn pėrpara dhe panė se atij i kishte ndryshuar ngjyra e fytyrės. “Unė e kam parė shenjėn e asaj qepjeje nė gjoksin e tij”,- pėrfundon Enesi. Te nėna e vet e dashur Pasi ndodhi kjo ngjarje e jashtėzakonshme, Profeti Muhamed (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u kthye nė Mekė dhe qėndroi tek e ėma rreth dy vjet. Pastaj, Eminia u nis bashkė me tė pėr nė Medine. Nė kėtė udhėtim atė e shoqėronin kujdestari i saj, Abdul Muttalibi dhe shėrbyesja e saj, Ummu Ejmeni. Ajo qėndroi nė Medine njė muaj, pastaj u kthye nė Mekė. Aty qenė varrosur babai i Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe dajat e gjyshėrit e tij, Benu Adji ibn En Nexhar. Gjatė rrugės Eminia u sėmur. Mė tej gjendja u keqėsua dhe ajo vdiq nė Ebua, midis Mekės dhe Medines. Aty edhe u varros. Gjyshi e shoqėroi deri nė Mekė Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), duke ndjerė thellė nė zemėr dhembjen e madhe qė i kishte shkaktuar fatkeqėsia e re. Ai sillej me Muhamedin me njė butėsi, tė cilėn nuk e njihnin as djemtė e vet. Abdul Muttalibi e vlerėsonte shumė Muhamedin dhe e nderonte dhe e preferonte mė shumė se djemtė e vet. E vinte nė dyshekun e vet, ku nuk ishte ulur tjetėrkush deri atėherė. I fėrkonte shpinėn dhe gėzohej nga ajo qė bėnte ai. Abdul Muttalibi besonte se ai djalė do tė kishte njė tė ardhme tė madhe. Mirėpo pas dy vjetėsh, Abdul Muttali vdiq, nė moshėn 80 vjeē dy muaj dhe dhjetė ditė. Te xhaxhai i vet i dashur Kujdestarinė pėr Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e mori pėrsipėr xhaxhai i tij, Ebu Talibi. Ai tregoi shumė mėshirė dhe dashuri ndaj tij. Ebu Talibi nuk ishte i pasur, por Allahu, ia shtoi atė pasuri tė pakėt qė kishte: njė ushqim i vetėm ngopte tė gjithė familjen e tij. I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte shembull flijimi dhe durimi. Ai mjaftohej me atė qė i kishte caktuar Allahu i Madhėruar. Udhėtimi pėr nė Sham dhe takimi me priftin Ebu Talibi do tė shkonte pėr tregti me njė vargan tė Kurejshve deri nė Sham (Siri). Muhamedi nė atė kohė ishte dymbėdhjetė vjeē. Dikush ka thėnė se ishte dymbėdhjetė vjeē e dy muaj dhe dhjetė ditė. Ebu Talibi nuk duronte dot qė tė largohej nga Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Nga dhembshuria qė kishte pėr tė, e mori me vete. Kur vargani arriti afėr qytetit Basra, nė kodrat e Shamit, u doli pėrpara njė nga priftėrinjtė e mėdhenj tė krishterėve, qė quhej Behira. Ai hyri midis varganit, shkoi te Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), e mori pėr dore dhe i tha: “Ky ėshtė mė i madhi i njerėzimit. Ky ėshtė i dėrguari i Zotit tė botėve. Kėtė e dėrgon Allahu mėshirė pėr tė gjithė botėt.” Ata qė qenė aty, e pyetėn: “Ku e di ti kėtė?” “Kur ju dolėt prej qafės sė malit,- tha prifti, nuk mbeti gurė e dru pa rėnė nė sexhde. E, gurėt e drurėt bėjnė sexhde vetėm pėr profetėt. Unė, e njoh atė, sepse ka vulėn e profetėsisė pas shpine, nėn shpatull; ajo ėshtė sa njė mollė; e kemi tė shkruar nė librat tanė.” Pastaj, prifti Behira i nderoi ata me mikpritjen e tij. Ai i tha Ebu Talibit qė ta kthente Muhamedin dhe tė mos shkonte me tė nė Sham, sepse kishte frikė mos i ndodhte gjė nga jehudinjtė dhe romakėt. Ebu Talibi e ktheu Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nė Mekė. Lufta e Fuxharit

Kur Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte njėzet vjeē, nė vendin e quajtur Pazari i Ukadhit filloi njė luftė midis fiseve Kurejsh dhe Kinan nga njėra anė dhe fisit Kajs Ajlani nga ana tjetėr. Patėn ndodhur katėr grindje nė katėr vjet midis atyre fiseve. Tri tė parat pėrfunduan vetėm me grindje dhe me njė acarim tė lehtė. Vetėm nė tė katėrtėn ndodhi lufta. Lufta u ashpėrsua shumė. U vranė disa veta nga tė dy palėt. Pastaj, bėnė armėpushim, qė tė numėronin tė vrarėt. Ajo palė qė do tė kishte tė vrarė mė tepėr do tė merrte shpagimin e gjakut qė ishte derdhur mė shumė. Kėshtu vendosėn, e pushuan luftėn e i hoqėn armiqėsitė dhe sherrin qė ishin krijuar midis tyre. Nė atė luftė mori pjesė edhe i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ai i pėrgatiste shigjetat xhaxhallarėve tė vet qė luftonin. Kjo luftė ėshtė quajtur Lufta e Fuxharit, sepse fiset ndėrluftuese shkelėn shenjtėrinė e Mekės dhe tė muajit tė shenjtė. Pakti i drejtėsisė Nė muajin Dhul Ka’ade, fill pas luftės sė Fuxharit u vendos Pakti i Drejtėsisė (Hilful Fudul) ndėrmjet pesė barqeve tė fisit Kurejsh: Benu Hashim, Benu el-Muttalib, Benu Esed, Benu Zehre dhe Benu Temim. Cila qe arsyeja e vendosjes sė paktit? Njė burrė nga Zebidi erdhi nė Mekė me njė plaēkė, tė cilėn ia bleu Asib Uail es-Sehmiu, por ai nuk i dha atė qė i takonte. Burri kėrkoi ndihmė nga fiset Benu Abdu Dar, Benu Mahzum, Benu Xhemeh, Benu Selim dhe Benu Adj, por ata nuk ia vunė veshin. Atėherė, ai hipi nė majė tė malit Ebu Kubejs dhe tha me vjershė padrejtėsinė qė i kishin bėrė. Pastaj bėri thirrje qė ta ndihmonin tė merrte tė drejtėn qė i takonte. Menjėherė shkoi atje Zubejr ibn Abdul Muttalibi dhe qėndroi aty, derisa ato barqe qė pėrmendėm mė lart, u mblodhėn nė shtėpinė e Abdullah ibn Xhed’anit, kryetar i fisit Benu Temim. Dhanė besėn dhe bėnė paktin qė tė ndihmonin nė Mekė ēdo njeri qė do t’i bėhej padrejtėsi. Atij duhej t’i kthehej e drejta qė i takonte, qoftė vendas a i huaj. Pastaj u ēuan dhe shkuan tek Asi, i biri i Uail es-Sehemiut dhe ia morėn me forcė atė qė i takonte Zubejdiut e ia dhanė atij. Nė kėtė pakt mori pjesė edhe vetė i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) bashkė me xhaxhallarėt e vet. Pasi Allahu e nderoi me mesazhin profetik, tha: “Nė shtėpinė e Abdullah ibn Xhed’anit kam marrė pjesė nė njė pakt, qė pėr mua ishte mė i dashur sesa pasuria mė e shtrenjtė. E sikur tė bėhej thirrje pėr njė pakt tė tillė nė Islam, unė do ta pranoja.” Jeta dhe puna Dihet se Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) lindi jetim dhe u rrit nėn kujdestarinė e gjyshit e mė pas tė xhaxhait dhe nuk trashėgoi nga babai i vet ndonjė pasuri. Kur u bė nė moshėn, kur mund tė punonte, zakonisht ruajti delet bashkė me vėllezėrit e vet nga qumėshti tė fisit Benu Sa’ad. Kur u kthye nė Mekė, ruajti delet e vendasve, me njėfarė pagese tė vogėl, qė nė kohėn tonė mund tė jetė dhjetė rijal4. Ruajtja e deleve ėshtė njė traditė profetike, nė fillim tė jetės sė tyre. Pasi e nderoi Allahu me misionin profetik, Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Cdo profet ka ruajtur delet.” Kur u rrit e u bė burrė, Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) filloi tė merrej ca e nga ca me tregti. Eshtė kumtuar se ai ka pasė bėrė tregti me Seib ibn Ebu Saibin, tė cilin e kishte bashkėpunėtorin mė tė mirė, qė nuk bėnte padrejtėsi dhe nuk grindej. Nė marrėdhėnie me njerėzit, Profeti Muhamed (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė njohur dhe shquar pėr besnikėri, pėr ēiltėri dhe ndershmėri. E tillė ka qenė sjellja e tij nė ēdo hap e nė tė gjitha fushat e jetės, ndaj e mbiquajtėn El Emin (Besniku). Udhėtimi pėr nė Sham dhe tregtia me pasurinė e Hatixhes Hatixhja, bija e Huuejlidit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka qenė mė e mira e grave tė fisit Kurejsh, si pėr nga nderi, ashtu edhe pėr nga pasuria. Ajo u jepte pasuri tregtarėve, qė tė tregtonin me tė pėrkundrejt njė pjese fitimi. Kur dėgjoi pėr Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), i propozoi qė tė shkonte nė Sham, tė tregtonte pėr tė dhe t’i jepte atij mė shumė nga ē’u kishte dhėnė tė tjerėve. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u nis pėr nė Sham bashkė me shėrbėtorin e Hatixhes, Mejserin. Nė Sham shiti e bleu dhe pati njė fitim tė madh. Kėshtu pasuria e Hatixhes pati njė begati qė nuk e kishte pasur kurrė. Pasi bėnė tregti nė Sham, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u kthye nė Mekė dhe ēoi nė vend amanetin. Martesa me Hatixhen Hatixhja pa te Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) besnikėri dhe mirėsi, qė nuk e kishte parė asnjėherė dhe u habit. Shėrbėtori, Mejseri i tregoi ēfarė kishte parė te Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Thuhet edhe pėr ndodhi tė jashtėzakonshme; pėr shembull, kur ishte vapė e madhe, atij i jepnin ujė dy engjėj. Hatixhja e kuptoi qė do tė ishte lumturi e madhe tė martohej me tė. Iu propozua Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr martesė dhe ai pranoi. Pėr kėtė bisedoi edhe me xhaxhallarėt e vet. Ata i dėrguan fjalė xhaxhait tė Hatixhes, Amir ibn Esedit. Xhaxhai e martoi Hatixhen me Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nė prani tė njerėzve nga fisi Benu Hashim dhe tė kryetarėve tė fisit Kurejsh, me njė prikė prej 20 deve ose 6 deve tė reja. Fjalėn e martesės e mbajti xhaxhai i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), Ebu Talibi. Ai e falenderoi dhe e lavdėroi Allahun. Pastaj pėrmendi prejardhjen e nderuar dhe tė mirat e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Pastaj shpalli lidhjen e martesės dhe tregoi sasinė e prikės. Martesa e Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) me Hatixhen u bė dy muaj e ca ditė pas kthimit tė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nga Shami. Atėherė, Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte 25 vjeē, ndėrsa Hatixhja (sipas versionit mė tė njohur) ishte 40 vjeēe. (Thuhet edhe se ka qenė 28 vjeēe; dikush ka thėnė edhe ndryshe). Ajo qe martuar mė parė me Atik ibn Aidh El Mahzumiun, por ai vdiq. Pastaj u martua me Ebu Halid Timinun, por edhe ai vdiq. Me tė pati njė djalė. Mė pas kryetarėt e mėdhenj tė fisit Kurejsh deshėn tė martoheshin me tė, por ajo nuk pranoi, derisa u martua me tė Dėrguarin e Allahut. Martesa me tė qe njė lumturi, qė e kishin lakmi tė gjithė njerėzit. Hatixhja ėshtė gruaja e parė e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe deri sa vdiq ajo, ai nuk ka marrė tjetėr pėr grua. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i pati tė gjithė fėmijėt me Hatixhen, pėrveē Ibrahimit, tė cilin e pati me Marien, qė ishte nga Koptet e Egjiptit. Fėmijėt qė pati me Hatixhen Fėmijėt qė pati Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) me Hatixhen janė: Kasimi, Zejnebja, Rukija, Ummu Kulthumi, Fatimja dhe Abdullahu. (Ka edhe thėnie tė tjera pėrsa i pėrket numrit dhe radhės sė tyre.) Djemtė kanė vdekur tė vegjėl, ndėrsa vajzat kanė jetuar tė gjitha. Ato u bėnė myslimane dhe u shpėrngulėn nga Meka nė Medine. Tri vajza vdiqėn para se tė vdiste Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Fatimja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) jetoi edhe gjashtė muaj pas vdekjes sė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ndėrtimi i Shtėpisė sė Shenjtė Kur Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte nė moshėn 35 vjeē, ndodhi njė furtunė e madhe. Ajo i ēau dhe i mbuloi muret e Qabes. Muret qenė dobėsuar edhe mė parė pėr shkak tė njė djegieje. Kurejshėt u detyruan qė ta ndėrtonin atė rishtaz. Ata vendosėn qė tė pėrdornin pasuri tė pastėr nė tė. Nuk do tė hynte nė ndėrtimin e Qabes asnjė lloj pasurie e grabitur a e fituar me kamatė ose me padrejtėsi. Ata i trembeshin dėnimit tė Allahut. U ēua Uelid ibn Mugira dhe tha: “Allahu nuk i dėnon ndėrtuesit.” Dhe nisi tė shembė muret. E ndihmuan edhe tė tjerėt. U shembėn muret dhe arritėn te themelet e Ibrahimit. Pastaj filluan ndėrtimin. Secilit fis i caktuan pjesėn qė do tė ndėrtonte. Vetė kryetarėt e fiseve mbartnin gurė. Ndėr ta, edhe i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe xhaxhai i tij, Abbasi. Ndėrtimin e Qabes e mori pėrsipėr njė ndėrtues romak, qė quhej Bakum. Meqėnėse pasuria e pastėr nuk u mjaftonte pėr ndėrtimin e Qabes mbi themelet e Ibrahimit, lanė pa ndėrtuar 6 kutė nga veriu. Nė kufirin e 6 kutėve ndėrtuan njė mur tė vogėl pėr tė treguar se ėshtė prej Qabes. Kjo pjesė njihet me emrin “Guri” dhe “Hatimi”. Kur, ndėrtimi arriti nė vendin e Gurit tė Zi, secili prej kryetarėve donte tė ishte vetė i nderuari, duke vėnė Gurin e Zi nė vendin e tij. Ata filluan tė grindeshin. Kėshtu vazhduan 4 ose 5 ditė. Pėr pak grindja desh u kthye nė njė luftė tė pėrgjakshme nė Haram5. Vetėm se Ebu Umejje ibn Mugire el Mahzumiu arriti ta kalojė situatėn me urtėsi. Ai ishte mė i vjetri i kurejshėve. Ai propozoi qė i pari qė do tė hynte nė derėn e xhamisė, tė gjykonte. Tė gjithė e pranuan dhe ranė nė njė mendje pėr kėtė. Ishte vendimi i Allahut qė i pari qė do tė hynte nė xhami pas vendimit tė kurejshėve tė ishte i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Posa e panė atė, kurejshėt brohoritėn dhe thanė: “Ky ėshtė i Besueshmi, ne jemi tė kėnaqur.” Kur ai arriti tek ata, i shpjeguan ngjarjen. Atėherė, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) mori njė velencė dhe e vuri Gurin e Zi nė tė. Pastaj urdhėroi secilin prej kryetarėve tė kapė njė cep tė velencės dhe ta ngrinin atė tė gjithė sė bashku. Kur e afruan Gurin te vendi ku do tė vihej, e mori nė dorė i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe e vendosi nė vendin e vet. Kjo qe njė zgjidhje e zgjuar dhe e arsyeshme e tė gjithė u kėnaqėn me tė. Gurin e zi e ngritėn nga toka njė metėr e gjysmė, ndėrsa derėn e Qabes e ngritėn rreth 2 metra nga toka, me qėllim qė tė mos hynte askush tjetėr aty pėrveē atij qė donin ata. Muret i ngritėn tetėmbėdhjetė kutė, kurse mė parė patėn mbetur pėrgjysmė. Brenda Qabes bėnė gjashtė shtylla nė dy rreshta dhe tavanin e vunė nė njė lartėsi prej pesėmbėdhjetė kutėsh. Mė parė, Qabja ka qenė pa tavan dhe pa kollona. Jeta e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) para se tė bėhej Profet Qė i vogėl, Muhamedi u rrit me mendje tė shėndoshė, i zhvilluar fizikisht dhe i pastėr shpirtėrisht. Ai u rrit, u burrėrua dhe u zhvillua duke trashėguar tėrė cilėsitė e mira. Muhamedi karakterizohej nga largpamėsia, mendimi i drejtė dhe zgjuarsia e rrallė. Ishte shembull i pėrkryer nė mor al. Dallohej pėr ēiltėri, pėr mbajtjen e amanetit, pėr sjellje tė njerėzishme, pėr moral tė lartė, urtėsi, durim, mirėnjohje, sedėr, thjeshtėsi dhe dashamirėsi. Ai ishte nė majėn mė tė lartė tė mirėbėrėsisė e tė humanizmit. Pėr kėtė, xhaxhai i tij Ebu Talib ka thėnė: “Ai e ka fytyrėn tė bardhė, ndihmon jetimėt dhe mbron tė vejat.” Ai shikonte farefisin. Ai e mbante vetė atė qė rėndonte shpatullat e njerėzve. Ai ndihmonte ata qė nuk kishin, derisa tė mėkėmbeshin; ai ndihmonte mė tė dobėtit; ai ndihmonte atė qė i kishte ndodhur ndonjė fatkeqėsi. Allahu e kishte rrethuar me ruajtjen dhe kujdesin e Vet. E kishte bėrė qė t’i urrente ato vese dhė gjėra tė kota e tė kėqija qė gjallonin nė popullin e tij. Prandaj, Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk merrte pjesė nė festat e paganėve dhe tė idhujtarėve. Ai nuk hante kurrė nga ai mish qė therej pėr idhujt ose pėr dikė tjetėr pėrveē Allahut. Ai nuk i duronte dot as betimet nė Latin dhe Uzzanė, as prekjet me dorė a afrimin tek ata. Ai u qėndronte pijeve alkoolike mė larg se tė gjithė njerėzit dhe nuk shkonte pėr tė dėgjuar muzikė. Ai nuk ka shkuar asnjėherė nė vendet ku kalohej koha me gjėra tė kota a nė klube ku mblidheshin tė rinjtė e ku takoheshin tė dashuruarit nė Mekė.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 12:04   #10
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Shenjat dhe sihariqet



Me sa u pėrmend mė lart, duket qartė se ishte zgjeruar e ēara midis Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe popullit tė vet. Ai shqetėsohej kur i shikonte njerėzit nė punė tė kėqija dhe nė vuajtje dhe donte tė largohej prej tyre e tė qėndronte nė vetmi, pėr tė menduar njė rrugė qė mund t’i shpėtonte ata. Ky shqetėsim sa vinte e bėhej mė i madh dhe me pėrparimin e moshės iu forcua mė tepėr dėshira pėr t’i shpėtuar njerėzit nga shkatėrrimi. Dukej sikur dikush e thėrriste pėr tė qėndruar nė vetmi dhe pėr t’u shkėputur nga njerėzit. Prandaj, filloi tė shkonte nė shpellėn Hira6. Atje adhuronte Allahun sipas asaj qė kishte mbetur nga feja e Ibrahimit (paqja qoftė mbi tė!). Ai shkonte atje ēdo vit njė muaj, muajin e Ramazanit. Pasi kalonte koha e caktuar dhe plotėsohej plot njė muaj, kthehej nė Mekė nė mėngjes dhe bėnte tauaf rrotull Shtėpisė sė Shenjtė. Pastaj kthehej nė shtėpinė e vet. I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) vazhdoi kėshtu tri vjet rresht. Kur Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) arriti moshėn 40 vjeē, qė ėshtė mosha e zhvillimit tė plotė tė njeriut, moshė nė tė cilėn u bėnė profetė edhe Profetėt para tij, nisėn t’i shfaqen shenjat e profetėsisė dhe sihariqet e lumturisė. Filloi tė shikonte ėndrra tė mira, tė cilat dilnin siē i shikonte. Shikonte ndriēimin dhe dėgjonte zėrin. Njė herė ai tha: “Unė di njė gur nė Mekė, qė mė pėrshėndeste me “Selam!”, para se tė bėhem Profet.” Zbritja e Zbulesės Ishte muaji i Ramazanit, kur Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pati arritur moshėn 41 vjeē dhe ndodhej nė shpellėn Hira duke pėrmendur Allahun dhe duke e adhuruar Atė, kur papritmas i erdhi Xhebraili (paqja qoftė mbi tė!) me mesazhin profetik dhe Zbulesėn (Revalatėn). Pėr kėtė le tė dėgjojmė fjalėn e Aishes (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), e cila na e tregon hollėsisht kėtė ngjarje: “Nė fillim, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e ka marrė zbulesėn nė formė ėndrrash tė mira. Pra, sa herė qė ai shikonte ndonjė ėndėrr, i vinte njė ndriēim, ashtu siē shkėlqen kur zbardh agimi. Mė pas, atij i pėlqente tė rrinte nė vetmi. Prandaj, shkonte e rrinte i vetėm nė shpellėn Hira. Aty e adhuronte Allahun disa net dhe pėr kėtė merrte ushqim me vete. Pastaj kthehej te Hatixhja dhe i linte asaj ushqim dhe ēfarė i nevojitej. Vazhdoi kėshtu, derisa i erdhi e Vėrteta aty, nė Shpellėn Hira. Profeti ka thėnė,- vijoi Aishja: “Mė erdhi engjėlli Xhibril dhe mė tha: “Lexo!” Iu pėrgjigja: “Unė nuk di tė lexoj.” Engjėlli mė mori e mė shtrėngoi aq fort, sa mu zu fryma. Pastaj mė lėshoi dhe mė tha: “Lexo!” Unė i thashė: “Nuk di tė lexoj.” Atėherė, engjėlli mė kapi e mė shtrėngoi pėrsėri sa desh mė mbyti. Pastaj mė lėshoi dhe mė tha: “Lexo!” Unė i thashė: “Unė nuk di tė lexoj.” Ai mė shtrėngoi pėr tė tretėn herė, pastaj mė lėshoi dhe mė tha: “Lexo, me emrin e Zotit tėnd, i Cili krijoi (ēdo gjė). Krijoi njeriun prej njė pike gjaku tė ngjizur. Lexo! Se Zoti yt ėshtė mė bujari. Ai e mėsoi njeriun tė shkruajė me penė. I mėsoi njeriut atė, qė nuk e dinte.” Me kėto ajete, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u kthye, duke iu dridhur zemra dhe hyri te Hatixhja, bija e Huuejlidit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) dhe i tha: “Mbulomė! Mbulomė!”. E mbuluan dhe ai qėndroi ashtu, derisa i kaloi frika. Pastaj i tregoi Hatixhes atė qė i kishte ndodhur. “Pata frikė se nuk mund ta kryeja kėtė detyrė”,- i tha ai Hatixhes. “Mos ki frikė,- i tha Hatixhja. Pėr Zotin, Allahu kurrė nuk do tė tė turpėrojė ty. Ti e shikon farefisin; ti i duron vėshtirėsitė; i jep atij, qė nuk ka; ti e mirėpret tė dobėtin; ti ndihmon qė tė vihet nė vend e drejta.” Pastaj Hatixhja shkoi te Uaraka ibn Esed ibn Abdu Uzza, biri i xhaxhait tė Hatixhes, i cili ishte i krishterė. Ai dinte ta shkruante Librin nė hebraishte. Nė atė kohė Uaraka ishte plakur dhe ishte verbuar. “O biri i xhaxhait tim!”,- i tha Hatixhja. Dėgjo nga biri i vėllait tėnd.” Uaraka i tha Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “O biri i vėllait tim, ēfarė ke parė?” I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i tregoi atė qė kishte parė nė shpellėn Hira. “Ai ėshtė Xhebraili, qė Allahu ia zbriti Musait”,- tha Uaraka. “Ah, sikur tė isha i fuqishėm! Ah, sikur tė isha gjallė, kur populli yt tė tė nxjerrin ty prej Mekės.” “Vėrtet, do tė mė nxjerrin mua ata?”,- pyeti i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). “Po,- iu kthye Uaraka. Cdo njeri qė ka ardhur me atė qė vjen ti, ėshtė luftuar e nė qoftė se do tė isha gjallė kur tė vinte dita jote, do tė tė ndihmoja sa tė mundja.” Nuk kaloi shumė kohė dhe Uaraka vdiq. Ndėrkohė, Zbulesa u ndėrpre.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 23-05-05, 15:41   #11
munti
 
Avatari i munti
 
Anėtarėsuar: 18-04-05
Postime: 493
munti e ka pezulluar reputacionin
Dėrgo mesazh me anė tė  AIM tek munti
Gabim

Te gjitha diskutimet qe dalin nga tema u transferuan.


Bond
munti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-05-05, 13:47   #12
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Fillimi i profetėsisė



Fillimi i profetėsisė dhe i shpalljes sė Zbulesės ėshtė muaji Ramazan, nata e Kadrit. Pėr kėtė Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Muaji i Ramazanit, nė tė cilin zbriti Kurani.” Dhe: “Vėrtet, Ne e zbritėm atė natėn e Kadrit.” (97:1) Hadithet e vėrteta, autentike na njoftojnė, gjithashtu se ngjarja ka ndodhur natėn e sė hėnės, para agimit. Me qenė se nata e Kadrit bie nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit tė Ramazanit nė numėr tek, dhe shkencėrisht ėshtė vėrtetėsuar se dita e hėnė e Ramazanit tė atij viti ka qenė data 21, del se profetėsia e Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka filluar natėn e 21-tė tė muajit Ramazan. Kjo datė bie mė 10 gusht tė vitit 610 tė erės sonė. Sipas vitit hėnor nė atė kohė ai ishte 40 vjeē, 6 muaj dhe 12 ditė. Sipas vitit diellor i bie tė ishte 39 vjeē, 3 muaj dhe 22 ditė. Pra, Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte nė krye tė 40 vjetėve sipas vitit diellor, kur i ka ardhur profetėsia. Ndėrprerja e Zbulesės dhe kthimi i saj Pas zbritjes sė parė tė Zbulesės nė Shpellėn Hira, pati njė ndėrprerje. Kjo ndėrprerje vazhdoi disa ditė. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u mėrzit dhe u hidhėrua. Mirėpo, e mira qe pikėrisht nė kėtė ndėrprerje, sepse iu hoq frika Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!); ai u bė i vendosur nė ēėshtjen e tij dhe u pėrgatit tė mbajė mbi vete diēka tjetėr si ajo qė kishte zbritur. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qe kthyer nga Uaraka ibn Neufeli dhe pati shkuar pėrsėri te Shpella Hira pėr tė vazhduar adhurimin ndaj Allahut dhe pėr tė plotėsuar ditėt qė kishin mbetur prej muajit tė Ramazanit. Mbaroi muaji i Ramazanit dhe ai plotėsoi adhurimet nė shpellė. Nė mėngjesin e parė tė muajit Sheual zbriti nga shpella pėr nė Mekė. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ka thėnė: “Kur hyra nė luginėn e Mekės dikush mė thirri. Hodha sytė nė tė djathtė, por nuk pashė njeri. Hodha sytė edhe nė tė majtė, por nuk pashė njeri. Hodha sytė pėrpara, por nuk pashė njeri, as prapa meje nuk pashė njeri. Atėherė, ngrita kokėn lart dhe pashė diēka! Engjėlli qė mė pat ardhur nė shpellėn Hira, ishte ulur nė njė karrige midis qiellit dhe Tokės. U tremba aq shumė, sa rashė pėr tokė. Shkova te Hatixhja. Mė mbuloni, mė mbuloni, mė mbuloni dhe mė hidhni ujė tė ftohtė,- i thashė. Mė mbuluan dhe mė hodhėn ujė tė ftohtė. Atėherė, ka zbritur: “O, ti i mbuluar. Ngrihu dhe paralajmėroi (njerėzit pėr dėnimin)! Dhe Zotin tėnd madhėroje! Dhe rrobat e tua pastroji! Dhe tė neveritshmes largoju!” Kjo ka ndodhur para se tė bėhej detyrim namazi. Pas kėtij ēasti Zbulesa ka ardhur pa ndėrprerje. Kėta ajete janė fillimi i mesazhit tė tij dhe janė shpallur pak mė vonė shpalljes sė parė, e cila ishte edhe fillimi i Profetėsisė sė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kėta ajete pėrfshijnė dy lloj detyrimesh: -Lloji i parė ėshtė detyrimi i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr tė shpallur mesazhin dhe pėr tė paralajmėruar njerėzit. Kėtė e thotė fjala e Allahut: “Ngrihu dhe paralajmėroi (njerėzit pėr dėnimin)!” Ajeti do tė thotė: Paralajmėroi njerėzit pėr dėnimin nga Allahu nėse ata nuk largohen nga mashtrimi e humbja, tė mos adhurojnė idhujt, por vetėm Allahun, tė mos i vėnė shok Atij, as nė Veten e Tij, as nė cilėsitė e Tij dhe as nė tė drejtat e Tij. Lloji i dytė ėshtė detyrimi i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), qė tė zbatojė urdhrat e Allahut tė Madhėruar, t’i zbatojė ato plotėsisht nė veten e tij, pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut dhe pėr tė qenė shembull pėr ēdo njeri qė i beson Allahut. Kėto shprehen nė ajetet: “Dhe Zotin tėnd madhėro!” qė do tė thotė: “Vetėm Allahun madhėro dhe mos i shoqėro Atij askėnd dhe asgjė.” “Dhe rrobat e tua pastro!”, qė do tė thotė: pastroji rrobat dhe trupin tėnd, sepse nuk i ka hije atij njeriu qė madhėron Allahun e qėndron para Tij, tė jetė i papastėr. “Dhe sė neveritshmes largoju!”, do tė thotė largohu nga ajo qė shkakton zemėrimin e Allahut dhe dėnimin e Tij. E kjo arrihet duke iu bindur Allahut dhe duke mos e kundėrshtuar Atė. “Dhe mos prit pėr atė qė jep (tė tė shpėrblejnė mė) shumė.”, do tė thotė mos bėj mirėsi, pėr tė marrė mė shumė se e mira qė ke bėrė. Ajeti i fundit tregon dėmet qė do t’i vinin nga populli i vet, kur tė ndahej nga feja e tyre e t’u bėnte thirrje vetėm nė rrugėn e Allahut, siē thotė Allahu: “Dhe pėr hir tė Zotit tėnd, duro!” Thirrja Pėr tė vėnė nė jetė ajetet e zbritura, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) filloi menjėherė t’i ftojė njerėzit nė fenė e Allahut tė Madhėruar. Nė atė kohė njerėzit ishin tė pafe. Ata adhuronin shenjtorėt e idhujt. Pėr kėtė nuk kishin asnjė argument, veēse kishin parė prindėrit e tyre qė i adhuronin. Morali i tyre ishte vetėm mendjemadhėsia dhe kryelartėsia. Rruga e tyre e vetme pėr zgjidhjen e problemeve ishte vetėm me shpatė. Prandaj Allahu i Madhėruar e urdhėroi Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qė tė fillonte thirrjen nė Islam fshehurazi, duke iu drejtuar vetėm atij qė e njihte pėr njeri tė mirė dhe qė e donte tė vėrtetėn, vetėm atij njeriu, qė i besonte e tek i cili ishte i qetė. Allahu e urdhėroi atė tė fillonte mė sė pari me familjen e vet, me tė afėrmit e vet dhe pastaj me miqtė e shokėt e vet, mė pas me tė tjerėt.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 24-05-05, 13:53   #13
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Besimtarėt e parė



Pasi Profeti i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e filloi thirrjen nė Islam, i besuan menjėherė disa njerėz, nga ata, pėr tė cilėt Allahu kishte vendosur lumturinė dhe mirėsinė. 1. E para qe Hatixhja, bija e Huuejlidit (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!). Hatixhja (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) i dinte sihariqet dhe kishte dėgjuar pėr shenjat profetike dhe i kishte parė shenjat e para profetike te Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ajo tashmė kishte parė edhe sihariqet e Zbulesės, prandaj priste qė Muhamedi tė ishte i Dėrguari i Allahut. Atė e siguroi edhe fjala e Uarakas, kur tha se ai qė kishte zbritur nė Hira, kishte qenė engjėlli Xhebrail dhe se ajetet qė kishte sjellė ai ishin Zbulesa e Allahut. Hatixhja i kishte parė vetė ēastet qė kaloi Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), kur i zbriti surja Mudethir. Prandaj qe e natyrshme qė ajo tė ishte e para e besimtarėve. 2. Mė pas Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) shkoi menjėherė te shoku i tij i ngushtė, Ebu Bekr Siddiku (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) dhe i tha se Allahu e kishte nderuar duke e bėrė profet dhe tė dėrguar dhe e ftoi pėr t’i besuar. Ai i besoi Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pa mėdyshje dhe pohoi dėshminė e vėrtetė7. Ebu Bekr Siddiku qe i pari qė i besoi plotėsisht Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ai ishte dy vjet mė i vogėl se Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe shok i tij prej shumė kohėsh. Ai i njihte Profetit Muhamed (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) botėn e brendshme dhe tė jashtme. Besimi i tij ishte dėshmia mė e drejtė pėr vėrtetėsinė e fjalės sė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). 3. Ndėr tė parėt qė i kanė besuar Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė edhe Ali ibn Ebi Talibi. Nė atė kohė pati rėnė zia e bukės nė fisin Kurejsh. Ebu Talibi ishte i varfėr e kishte shumė fėmijė. Kėshtu qė Abbasi – xhaxhai i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i mori Xhaferrin, Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i mori Aliun. Pra, Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ishte nėn kujdestarinė e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ai rrinte te Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), aty hante, aty pinte dhe tė gjitha nevojat ia plotėsonte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kishte Aliun (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) si fėmijėt e vet. Kur Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i erdhi Zbulesa, Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ishte dhjetė vjeē. Ai e ndiqte Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nė tė gjitha veprat. Prandaj kur ai e thirri nė Islam, Aliu iu pėrgjigj menjėherė. Aliu (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ėshtė i pari i ri qė i ka besuar Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ndėr tė parėt qė i kanė besuar Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė edhe skllavi i tij, Zejd ibn Harith ibn Sherahil el Kelbi. Pėrpara Islamit ai ishte zėnė rob dhe ishte shitur. E kishte blerė Hakim ibn Hizami dhe ia kishte dhuruar hallės sė vet, Hatixhes. Hatixhja ia kishte 7) Dėshmia: "Eshhedu en la ilahe il-lallah ue eshhedu en-ne Muhameden resulullah." dhuruar tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kur e morėn vesh pėr tė, babai dhe xhaxhai i Zejdit shkuan te Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe iu lutėn atij qė t’ua kthente Zejdin. I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e thirri Zejdin dhe e la tė lirė tė shkojė me babanė dhe xhaxhanė e tij ose tė qėndronte tek ai. Zejdi parapėlqeu tė rrinte me tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Atėherė, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) shkoi te paria e Kurejshėve dhe u tha: “Dėshmoni se ky ėshtė biri im, ai mė trashėgon mua dhe unė e trashėgoj atė.” Ėshtė koha, kur ende nuk i kishte ardhur profetėsia Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Zejdi thėrritej biri i Muhamedit, derisa erdhi Islami. Islami e anuloi adoptimin dhe tashmė ai u quajt Zejdi, biri i Harithit. Kėta tė katėr e kanė pranuar Islamin brenda njė dite, atė ditė kur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u urdhėrua qė tė paralajmėronte dhe tė thėrriste nė rrugėn e Allahut. Pėr secilin nga kėta thuhet se ėshtė i pari qė e ka pranuar Islamin. Ebu Bekr Siddiku (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) u bė krahu i djathtė i Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr thirrjen nė Islam. Ai ishte i ndershėm, i sjellshėm, i dashur, fisnik dhe i respektuar. Ai i dinte mė mirė se tė gjithė prejardhjen e arabėve dhe historitė e tyre. Burra nga populli i tij shkonin dhe kėshilloheshin me tė, sepse ishte i njohur pėr dije dhe virtyte, ishte i thjeshtė dhe bujar, kishte marrėdhėnie tė mira me njerėzit dhe bisedonte ėmbėl me ta. Ebu Bekr Siddiku (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) thirri nė Islam ata njerėz, te tė cilėt shikonte mirėsinė dhe besnikėrinė. Kėshtu, njė grup nga njerėzit mė tė mirė iu pėrgjigjėn e u bėnė myslimanė. Mė i pari ndėr ta qe Othman ibn Affan Emeriu. Mė pas, tė tjerė, si Zubejr ibn Auam Esediu, Abdurr Rrahman ibn Auf Zuhriu, Sa’ad ibn Ebi Uekkas Zuhriu dhe Talha ibn Ubejdullah Tejmiu. Ebu Bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) shkoi bashkė me ta te Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe tė gjithė ata e pranuan Islamin. Kėta i ndoqėn i besueshmi i kėtij Ymeti Ebu Ubejde – Amir ibn Xherrahu, Ebu Seleme ibn Abdul Esedi dhe e shoqja, Ummu Selemeja, Erkam ibn Ebi Erkami, Othman ibn Madh’umi dhe dy vėllezėrit e tij, Kudame dhe Abdullahu, dy djemtė e Madh’unit, Ubejde ibn Harith ibn Muttalib ibn Abdul Menaf, Seid ibn Zejd ibn Amru ibn Nefili dhe e shoqja, Fatimja, bija e Hattabit – motra e Omer ibn Hattabit, Habbab ibn Erethi, Xhaferr ibn Ebu Talib dhe gruaja e tij Esma, bija e Umejsit, Halid ibn Seid ibn El Asi dhe e shoqja Emine e bija e Halefit. Pastaj u bė mysliman vėllai i Halidit, Amru ibn Seid ibn Asi, Hatib ibn Harithi, e shoqja Fatimja, bija e Mixhlelit dhe vėllai i tij Hattab ibn Harithi, e shoqja Fakiha, e bija e Jesarit dhe vėllai tjetėr Muamer ibn Harithi; Muttalib ibn Ez’heri dhe e shoqja, Ramle, bija e Ebu Aufit, Naim ibn Abdullah ibn Usejid Nahhami. Tė gjithė kėta ishin kurejshė nga barqe tė ndryshme tė fisit. Nga myslimanėt e parė, por jo nga fisi Kurejsh qenė edhe: Abdullah ibn Mes’ud el Hedhliu, Mes’ud ibn Rabia el Karijj, Abdullah ibn Xhahshi dhe vėllai i tij, Ebu Ahmed ibn Xhahshi, Suhejb ibn Sinan Rumiu, Ammar ibn Jasir Anesi, babai i tij, Jasiri dhe nėna e tij Sumejja dhe Amir ibn Fehire. Nga gratė e para qė u bėnė myslimane, pėrveē atyre qė u pėrmendėn mė lart janė: Ummu Ejmen Berika Habeshija, skllave e tė Dėrguarit tė Allahut dhe shėrbyesja e tij, Ummu Fadl Lubbabe Kubraja, bija e Harith Hilalijes, shoqes sė Abbasit – bir i Abdul Muttalibit dhe Esmaja, bija e Ebu Bekr Siddikut. Myslimanėt e parė u njohėn me emrin Es Sabikinel Euuelin. Sipas hulumtiveve qė janė bėrė, del nė pah se numri i atyre, pėr tė cilėt thuhet se janė tė parėt qė e pranuan Islamin, arrin afėrsisht 130. Megjithatė, nuk dihet me siguri, nėse janė bėrė myslimanė para se tė thirrej hapur pėr nė Islam apo disa prej tyre janė bėrė myslimanė, kur thirrja bėhej hapur. Adhurimi qė bėnin besimtarėt dhe edukata e tyre Zbulesa (Kurani) vazhdoi t’i zbritej Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Zbritėn ajetet e para tė sures Mudethir. Thuhet se surja e parė qė ka zbritur pas kėtyre ka qenė “El Fatiha”. Kjo sure pėrfshin falenderimin dhe lutjen ndaj Allahut. Kjo sure pėrfshin, gjithashtu tė gjitha qėllimet e rėndėsishme tė Kuranit dhe tė Islamit. Adhurimi i parė, me tė cilin u urdhėrua Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ishte namazi; dy rekatė nė mėngjes dhe dy rekatė nė mbrėmje. Pėr kėtė zbriti engjėlli Xhebrail dhe i mėsoi avdesin. Pastrimi i plotė ishte shenja dalluese e besimtarėve dhe avdesi kusht i namazit. Fatihaja ishte themeli i namazit. Ndėrsa falenderimi dhe madhėrimi i Allahut ishin njė nga pjesėt e namazit. Pra, namazi ishte adhurimi i besimtarėve. Ata e kryenin atė nė vende larg syve tė njerėzve. Ndoshta, kėtė e bėnin qė ta kryenin vetėm e vetėm pėr hir tė Allahut dhe jo pėr dyfytyrėsi e formalizėm. Nė ditėt e para tė Islamit, nuk njihet pėr besimtarėt ndonjė adhurim, urdhėr a ndalim tjetėr, pėrveē namazit. Zbulesa u tregonte atyre anė tė ndryshme tė Teuhidit (besimit qė Allahu ėshtė Njė), si tė pastronin veten moralisht dhe fizikisht, i nxiste pėr tė mirė, u pėrshkruante Xhenetin dhe Xhehenemin dhe i kėshillonte ata nė mėnyrėn mė tė pėrsosur, kėshtuqė ua hapte zemrat dhe ua kėnaqte shpirtin. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i pastronte ata dhe u mėsonte Kuranin dhe Urtėsinė. Ai i ēonte nė shkallėt e zemrave tė dėlira, moraleve tė pastra dhe shpirtrave tė virtytshėm. Ai i bėnte tė ishin tė ēiltėr nė marrėdhėniet me njėri-tjetrin. Me njė fjalė, i nxirrte ata nga errėsira nė dritė dhe i udhėzonte nė rrugėn e drejtė. Ai i edukonte qė t’i pėrmbaheshin Fesė sė Allahut, Islamit, tė kapeshin pas lidhjes sė Tij si dhe tė qėndronin tė palėkundur nė zbatimin e urdhrit tė Allahut. Kaluan tre vjet dhe thirrja pėr nė Islam ende pėrqėndrohej vetėm tek individėt. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk e kishte shpallur haptaz nėpėr mbledhje e kuvende. Megjithatė thirrja u bė e njohur te Kurejshėt e disa prej tyre e urrenin atė dhe disa herė i sulmuan besimtarėt. Por, nė pėrgjithėsi ata nuk i kushtuan shumė rėndėsi, sepse Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ende nuk u ishte paraqitur si i dėrguar dhe nuk u kishte folur pėr zotat e tyre.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-05, 13:02   #14
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Thirrja haptazi



I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kaloi tre vjet duke bėrė thirrje mė vete dhe gjeti njerėz qė e dėgjonin; njerėz tė mirė brenda fisit Kurejsh dhe jashtė tij. Kėshtu u zgjerua rruga e thirrjes nė Islam dhe u pėrgatit trualli pėr ta bėrė atė haptazi. Atėherė, Allahu i Madhėruar i zbriti tė Dėrguarit tė Vet (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Dhe (paralajmėro) fisin tėnd mė tė afėrt. Dhe shtriji krahėt ndaj besimtarėve qė tė ndoqėn ty. E nėse ata tė kundėrshtojnė, ti thuaj: “Unė jam i pastėr (pa pėrgjegjėsi) nga ajo qė bėni ju.” (26:214,216) Atėherė, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) mblodhi farefisin e vet mė tė afėrt, Benu Hashimėt dhe bashkė me ta edhe njė pjesė tė fisit Benu Muttalib. Falenderoi Allahun dhe dėshmoi se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe tha: “Vėrtet, nismėtari nuk i gėnjen njerėzit vet. Pėr Allahun, sikur tė gėnjeja tė gjithė njerėzit bashkė, nuk do t’ju gėnjeja ju. Edhe sikur t’i mashtroja tė gjithė njerėzit, nuk do t’ju mashtroja ju. Pėr Allahun, pėrveē tė cilit nuk ka zot tjetėr, unė jam i Dėrguari i Allahut te ju nė veēanti dhe te njerėzit mbarė. Pėr Allahun, ju do tė vdisni ashtu siē flini dhe do tė ringjalleni ashtu siē zgjoheni nga gjumi, do tė jepni llogari pėr atė qė veproni: pėr veprėn e mirė do tė shpėrbleheni me tė mira, pėr tė keqen me tė kėqija. Me tė vėrtetė, Xheneti ėshtė i pėrhershėm dhe Xhehenemi ėshtė i pėrhershėm.” Njerėzit filluan tė flisnin fjalė tė buta, pėrveē xhaxhait tė tij, Ebu Lehebi, i cili i tha: “Kapeni atė pėrpara se tė grumbullohen, sepse po ta dorėzoni tek ata do tė poshtėroheni; e po ta mbroni, ata do t’ju vrasin.” U ngrit Ebu Talibi: “Pėr Allahun, do ta mbrojmė atė (Muhamedin) sa tė jemi gjallė.” Pastaj shtoi: “(O, Muhamed!) Vazhdo me atė qė tė ka urdhėruar Allahu, sepse unė betohem nė Allahun qė sa tė jem gjallė, do tė tė mbroj ty, vetėm se nuk mė pėlqen tė ndahem nga feja e babait tim, Abdul Muttalibit.” Nė malin Safa Fill pas kėsaj bisede, Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i zbriti fjala e Allahut: “Bėje tė njohur atė, pėr tė cilėn urdhėrohesh dhe largohu prej idhujtarėve.” (15:94) Atėherė, njė ditė, i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) hipi nė malin Safa, gjeti majėn mė tė lartė tė tij dhe thirri: “O shokėt e mi!” Kjo shprehje ishte si thirrje qė lajmėronte sulmin e ndonjė ushtrie ose kur kishte ndonjė ēėshtje me rėndėsi tė madhe. Pastaj filloi t’u thėrriste barqeve Kurejshe me emėr: “O Beni Fehir! O Beni Adij! O Beni Abdi Menaf! O Beni Abdil Muttalib! “Kush thėrret kėshtu?”,- pyesnin ata. “Ėshtė Muhamedi!”,- thanė. Atėherė, njerėzit nxituan pėr tek ai. Madje, edhe ai qė nuk kishte mundėsi tė shkonte vetė atje, ēonte ndonjė njeri tė vetin qė tė shikonte se ēfarė ka ndodhur. Pasi u tubuan njerėzit, Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pyeti: “Si mendoni ju, nėse unė ju njoftoj se ka ardhur njė kalorėsi armike nė luginėn e kėtij mali t’ju sulmojė ju, a do tė mė besonit?” “Po! Tek ti nuk kemi provuar kurrė ndonjė gėnjeshtėr.”,- iu pėrgjigjėn ata. “Tek ti kemi provuar gjithmonė tė vėrtetėn.” “Vėrtet,- vijoi Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), unė po ju paralajmėroj se jeni para njė dėnimi tė fortė! Shembulli im me ju, i ngjan shembullit tė njė burri qė sheh armikun dhe kėrkon ndonjė vend tė lartė pėr njerėzit e vet, qė tė mos i sulmojė armiku dhe pastaj thėrret: “O shokėt e mi!” Pastaj i ftoi qė tė dėshmojnė se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i Dėrguari i Tij. U tregoi, gjithashtu se kjo fjalė ėshtė sunduese nė kėtė botė dhe shpėtuese nė botėn tjetėr. Mė pas, i paralajmėroi ata pėr dėnimin e Allahut, nėse do tė vazhdonin idhujtarinė e tyre e nuk do t’i besonin asaj qė Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kishte sjellė nga Zoti i tij dhe se ai, megjithėse i dėrguar, nuk mund t’i shpėtonte nga dėnimi dhe nuk mund tė bėhej ndėrmjetės tek Allahu. Mė pas tha: “O kurejsh! Bėjeni veten tuaj t’ju blejė Allahu dhe shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj as dėm dhe as dobi. Unė nuk mund tė bėhem arsye, qė ju tė pėrfitoni nga Allahu! O bijtė e Ka’b ibn Luejit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj juve as dėm dhe as dobi. O bijtė e Murre ibn Ka’bit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj ju as dėm dhe as dobi. O bijtė e Kusajit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj as dėm dhe as dobi. O bijtė e Abdu Shemsit! Shpėtojeni veten tuaj nga zjarri. O bijtė e Abdul Menafit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj juve as dėm dhe as dobi. O bijtė e Hashimit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri! O bijtė e Abdul Mutalibit! Shpėtojeni veten tuaj nga Zjarri, sepse unė nuk mund t’ju bėj juve as dėm dhe as dobi. Unė nuk mund tė bėhem arsye, qė ju tė pėrfitoni diēka nga Allahu. Kėrkomėni prej pasurisė sime sa tė doni, ndėrsa pėr shpėtimin tuaj (tek Allahu) unė nuk kam asgjė nė dorė. O Safije, bija e Abdul Mutalibit, halla e tė Dėrguarit tė Allahut! Unė nuk kam asgjė nė dorė pėr ty tek Allahu. O Fatime, bija e Muhamedit, tė Dėrguarit tė Allahut! Kėrkomė mua ēfarė duash, por shpėtoje veten tėnde nga zjarri i Xhehenemit. Unė nuk kam asgjė nė dorė pėr ty tek Allahu. Ju jeni farefisi im, keni tė drejtat tuaja dhe unė e do t’i zbatoj ato.” Pasi i tha kėto fjalė, njerėzit zbritėn qė andej dhe u shpėrndanė. Nuk pėrmendet nėse e kundėrshtuan apo e pėrkrahėn atė qė dėgjuan. Eshtė kumtuar se vetėm Ebu Lehebi ia ktheu me tė keq Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!): “Shkatėrrimi rėntė mbi ty tėrė ditėn! A pėr kėtė na paske mbledhur?!” Atėherė, zbriti ajeti: “Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai i shkatėrruar ėshtė!” Kurejshėt e tjerė duket se u befasuan e u habitėn nga ky paralajmėrim i papritur dhe nuk mundėn tė zgjidhnin ē’qėndrim do tė mbanin pėr kėtė. Mirėpo, pasi u kthyen nė shtėpitė e tyre, pasi u qetėsuan e pasi u ēliruan nga habia, u bėnė mendjemėdhenj dhe e morėn me tė tallur kėtė thirrje e kėtė paralajmėrim. Kėshtu, kur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kalonte pėrpara ndonjėrit prej tyre, ata talleshin me tė: “Ky ėshtė ai, qė Allahu e ka dėrguar Profet?A ėshtė ky biri i Ebu Kebishes? A kėtij i flitet nga qielli?” etj. Ebu Kebishe quhej njėri prej gjyshėrve tė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nga nėna, i cili e kundėrshtoi fenė e kurejshėve dhe pėrqafoi krishterimin. Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) e kundėrshtoi fenė e tyre, thoshin se kishte bėrė si Ebu Kebishja. Kėshtu i thoshin pėr ta nėnēmuar, pėr ta fyer dhe pėr ta poshtėruar. Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) vazhdoi thirrjen pėr nė Islam, madje filloi ta bėnte hapur atė nėpėr grupimet dhe kuvendet e tyre. Ai ua lexonte atyre librin e Allahut dhe i thėrriste siē kishin thėrritur edhe tė dėrguarit e mėparshėm: “O popull! Adhurojeni Allahun, ju nuk keni zot tjetėr pėrveē Tij…” (23:32) Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) filloi ta adhuronte Allahun para syve tė tyre. Kėshtu, ai falej ditėn, hapur, nė prani tė njerėzve nė oborrin e Qabes. Kėshtu, thirrja e tij u pranua disi dhe njė numėr njerėzish hynė nė fenė e Allahut njėri pas tjetrit. Por midis familjeve tė atyre, qė e kishin pranuar Islamin dhe tė atyre qė nuk e kishin pranuar atė, lindi njėfarė zemėrimi dhe ftohjeje. Kurejshėt diskutojnė si tė bėjnė, qė haxhinjtė tė mos e dėgjojnė thirrjen islame Kurejshėve iu duk shumė e keqe ajo qė panė dhe u revoltuan. Kishin mbetur edhe pak ditė nga Haxhi. Kurejshėt i shqetėsonte ēėshtja e haxhinjve. Prandaj disa prej tyre u grumbulluan te Ualid ibn Mugirja, i cili ishte i moshuar dhe i nderuar ndėr ta. Ai u tha: “O kurejshė! Erdhi koha e Haxhit. Do tė vijnė delegatėt e arabėve te ju. Ata kanė dėgjuar pėr atė qė ka shplluar shoku juaj (Muhamedi), prandaj bashkohuni me njė vendim tė vetėm: mos e kundėrshtoni njėri-tjetrin e mos e gėnjeni njėri-tjetrin.” -Na thuaj mendimin tėnd, qė tė themi edhe ne ashtu,- iu kthyen ata. -Jo,- tha ai. Thoni ju mendimin tuaj, t’ju dėgjoj unė. -Ne themi se ai (Muhamedi) ėshtė falltar. -Nuk ėshtė fallatar,- ia ktheu plaku. Ne i kemi parė falltarėt, por ai nuk i ka dredhat e tyre dhe fjalėt e tij nuk kanė rimėn e fjalėve tė tyre. -Ai ėshtė i ēmendur,- thanė ata paskėtaj. -Muhamedi nuk ėshtė i ēmendur,- iu pėrgjigj ai. Ne i kemi parė tė ēmendurit dhe i njohim ata. Atij nuk i merret fryma dhe nuk u ngjan atyre. -Eshtė poet atėherė,- thanė ata. -Nuk ėshtė poet,- tha plaku. Ne e njohim poezinė. -Atėherė, ėshtė magjistar,- thanė pėrsėri ata. -Nuk ėshtė magjistar. Ne i kemi parė magjistarėt dhe magjitė e tyre, por ai as nuk fryn dhe as nuk lidh nyje. -Atėherė, ē’tė themi pėr tė? -Pėr Zotin, vėrtet, fjala e tij ėshtė e ėmbėl, e bukur, gjithėpėrfshirėse, njė pemė me degėt plot fruta,- foli plaku. Ju nuk mund tė thoni asgjė si ai, sepse fjala juaj do tė dukej e pavlerė. Mė e pėrshtatshmja ėshtė tė thoni: “Ai ėshtė magjistar dhe fjala e tij ėshtė magji. Me fjalėt e tij, ai ndan njeriun nga babai i vet; ndan vėllanė nga vėllai; ndan gruan nga burri; ndan njeriun nga tė afėrmit e vet.” Me kėto fjalė, kurejshėt u shpėrndanė dhe filluan tė uleshin anash rrugėve dhe midis njerėzve, qė vinin pėr Haxh. Nuk kalonte andej njeri, pa u paralajmėruar dhe pa u kujtuar pėr punėn e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kėshtu, njerėzit e njohėn atė, para se ta shihnin dhe ta dėgjonin. Erdhėn ditėt e Haxhit dhe Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) doli atje ku grumbulloheshin haxhinjtė e ku kishin vendqėndrimet e tyre dhe i thirri nė Islam: “O njerėz! Thoni la ilahe il-lallah (nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut), qė tė shpėtoni.” Ebu Lehebi e kishte ndjekur Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), pėr ta pėrgėnjeshtruar dhe pėr t’i bėrė keq atij. Arabėt e njohėn nga ai Haxh punėn e tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe emri i tij u pėrhap nė tė gjitha vendet arabe.
__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-05-05, 13:28   #15
loni19
 
Anėtarėsuar: 04-11-04
Vendndodhja: Nė zemren e njerėzve...
Postime: 1,582
loni19 e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Pėrballimi i Thirrjes



Pasi mbaroi Haxhi, kurejshėt u kthyen nė shtėpitė e tyre dhe u qetėsuan, sepse e zgjidhėn problemin e pengimit tė tė Dėrguarit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr tė bėrė thirrje pėr tė besuar nė Allahun. Ata u menduan dhe u kėshilluan. Pastaj menduan rrugė tė ndryshme pėr ta pėrballuar kėtė thirrje dhe pėr ta asgjėsuar atė pėrfundimisht. Kėto rrugė ishin: 1. Tė vazhdonin tė qeshnin dhe tė talleshin me tė Kėtė e bėnin me qėllim qė t’i ulnin tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe myslimanėt e tua dobėsonin forcėn morale. Ata e akuzonin tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), se ishte njeri i magjepsur, se ishte gėnjeshtar, se ishte njė shpifės intrigant e tė tjera akuza e sharje si kėto. Ata e shihnin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) tėrė zemėrim e inat. Allahu ka thėnė: “E ata qė nuk besuan, gati sa nuk tė zhdukin ty me shikimet e tyre, kur e dėgjojnė Kuranin dhe nga inati thonė: “Ai ėshtė i ēmendur.” (68:51) E pėrēmonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duke thėnė: “A ky ėshtė ai qė flet pėr zotat tanė?” Kur shikonin shokėt e tij (sahabet) tė dobėt thoshin: “A kėta ka ndihmuar Allahu nga mesi ynė?!” Allahu i Madhėruar, gjithashtu thotė pėr ta: “Vėrtet, mėkatarėt i pėrqeshnin ata qė besuan. Dhe kur besimtarėt kalonin pranė tyre (idhujtarėve), ata ia bėnin me sy njėri-tjetrit. E kur ktheheshin te familjet e veta, ktheheshin tė kėnaqur. Dhe kur i shihnin ata (besimtarėt) thoshin: “Vėrtet, ata (besimtarėt) janė tė humbur.” (83:29-32) 8 Idhujtarėt i shtuan talljet, pėrqeshjet dhe ngacmimet therėse kundėr Profetit tė Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), aq sa kjo ndikoi shumė edhe nė vetė Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Pėr kėtė Allahu i Madhėruar ka thėnė: “Ne, vėrtet, e dimė se zemra jote ėshtė e pikėlluar nga ajo qė thonė ata.” (15:95) Por, pastaj Allahu i dha forcė atij dhe i tregoi se si ta largonte pikėllimin: “Por, ti lartėsoje Zotin tėnd me falenderim e bėju prej atyre qė luten (pėrulen duke u falur). Dhe adhuroje Zotin tėnd, derisa tė tė vijė vdekja.” (15:97-99) Allahu i Madhėruar i pati treguar Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) qysh mė parė se si do t’i flladitej zemra, kur i tha: “Vėrtet, Ne tė mjaftojmė ty kundėr atyre qė tallen, tė cilėt bėjnė me Allahun zot tjetėr e shpejt ata do ta dinė.” (15:95-99) Allahu e pati njoftuar atė se veprat e tyre, shpejt do tė ktheheshin nė dėnim kundėr tyre. Pėr kėtė Allahu ka thėnė: “Edhe tė dėrguarit e tjerė pėrpara teje janė pėrqeshur e ata qė i tallnin, e merituan dėnimin e talljes sė tyre.” (61:10) 2. Mashtrimi i njerėzve, qė tė mos dėgjonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) Idhujtarėt vendosėn qė tė shkaktonin ngatėrresa, tė bėnin zhurmė dhe t’i largonin njerėzit sa herė qė e shikonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!), duke u pėrgatitur qė tė bėnte thirrje pėr tek Allahu. Kėshtu, qė tė mos i linin rast tė volitshėm pėr tė shpjeguar thirrjen nė Islam, ata e porosisnin njėri-tjetrin, siē thuhet nė Kuran: “Ata qė nuk besuan, thanė: “Mos e dėgjoni kėtė Kuran dhe kur tė lexohet ai, zhurmėroni, ashtu qė ta pengoni.” (41:26) Kėshtu vazhduan idhujtarėt, derisa Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) arriti tė lexonte Suren e parė, “En Nexhm”, nė vendet ku ata mblidheshin. Ishte muaji Ramazan, i vitit tė pestė tė Profetėsisė. Kur e dėgjonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duke kėnduar Kuran nė namaz – ai kėndonte Kuran mė shumė nė namazin e natės- idhujtarėt e shanin Kuranin, shanin Atė qė e ka zbritur, shanin edhe atė qė e kėndonte. Atėherė, Allahu i Madhėruar zbriti ajetin: “E ti mos e ngri zėrin (duke lexuar Kuran) nė namazin tėnd dhe as mos e zgjat tepėr atė (namazin), por kėrko midis kėtyre njė rrugė tė mesme”. (17:110) Nadir ibn Harithi shkoi nė Haira dhe nė Sham (Siri). Atje mėsoi disa tregime nga populli, qė flisnin pėr mbretėrit dhe udhėheqėsit e tyre, tė tilla si tregimet e Rustemit e tė Isfejdinarit. Kur u kthye nė Mekė, filloi tė organizonte tubime e kuvende dhe t’ua tregonte ato njerėzve, duke i larguar kėshtu nga ato qė thoshte Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Kur Nadiri dėgjonte se diku ishte ulur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) pėr t’ua kujtuar njerėzve Allahun, ai do t'i shkonte nga prapa dhe do ta kundėrshtonte Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) me tregimet e tij dhe mė pas do tė thoshte: “Nė ēfarė bisede Muhamedi ėshtė mė i mirė se unė?” Nadiri bėri edhe njė hap tjetėr. Ai bleu njė robėreshė kėngėtare dhe sa herė qė dėgjonte pėr ndonjėrin qė donte tė bėhej mysliman, e ēonte te kėngėtarja dhe i thoshte asaj: “Jepi pėr tė ngrėnė e pėr tė pirė dhe kėndoji kėngė, sepse kjo gjė ėshtė mė e mirė se thirrja e Muhamedit.” Pėr kėtė Allahu i Madhėruar zbriti ajetin: “Por ka njerėz, qė blejnė tregime boshe, qė t’i largojnė njerėzit nga rruga e Allahut, pa pasur kurrfarė fakti dhe pėr t’i marrė ato (ajetet e Allahut) si tallje. Pėr ta do tė ketė njė dėnim poshtėrues”. (31:6) 3. Nxitja e dyshimeve dhe shpeshtimi i thirrjeve tė rreme Idhujtarėt i shtuan dhe i pėrsosėn mė tej thirrjet e tyre tė gėnjeshtėrta. Pėr ato qė thuheshin nė Kuran, do tė thoshin se ishin “Endrra tė shtjelluara”, (12:44) do me thėnė na qenkėshin ėndrrat e gėnjeshtėrta qė Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) i shihte natėn dhe i kėndonte ditėn. Shpeshherė thoshin: “I ka shpikur vetė.” (16:103) Herė tjetėr thoshin: “Vėrtet, ky (Kurani) nuk ėshtė tjetėr veēse njė gėnjeshtėr, qė e trilloi ai (Muhamedi), tė cilin e ndihmuan edhe njerėz tė tjerė.” (25:4) Pra, pėr krijimin e Kuranit na paskan marrė pjesė edhe shokėt e tij.(!) Nė Kuran thuhet: “Ata (idhujtarėt) thanė, gjithashtu: “Janė legjenda tė tė parėve (ato qė thuhen nė Kuran), tė cilat ai (Muhamedi) kėrkoi tė shkruhen e t’i kėndohen atij mėngjes e mbrėmje”. (25:5) Nganjėherė thoshin: “Ai (Muhamedi) ka ndonjė xhind ose djall qė i zbret Kuran, ashtu siē vijnė xhindet dhe djajtė te falltarėt.” Allahu ka thėnė: “Thuaj: “A t’ju tregoj se kujt i vijnė djajtė? Djajtė i vijnė ēdo gėnjeshtari mėkatar.” (26:221,222) Kuptimi i ajetit ėshtė: djajtė i vijnė atij qė ėshtė shumė gėnjeshtar, i vijnė kriminelit, qė ėshtė i njollosur me faje, kurse tek unė nuk keni provuar asnjė gėnjeshtėr,- thotė Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe kurrė nuk keni gjetur tek unė ndonjė faj. Atėherė, si thoni se Kurani ėshtė zbritje e djajve? Herė-herė idhujtarėt thoshin pėr Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) se e paskėsh goditur njėfarė ēmendurie dhe fantazon ide, tė cilat i formulon me fjalė tė bukura dhe tė kėndshme. Pra, ai na qenkėsh poet dhe fjala e tij poezi.(!) Mirėpo, Allahu i Madhėruar iu pėrgjigj shpifjeve tė tyre: “Dhe poetėt ndjekin ata, qė janė tė humbur (nga e vėrteta). A nuk e sheh se ata hidhen nė ēdo anė (herė lavdėrojnė, herė pėrqeshin). Dhe ata thonė atė, qė nuk e veprojnė.” (26:224-226) Kėto tri cilėsi qė u pėrmendėn nė ajetin e mėsipėrm, i kanė poetėt. Mirėpo te Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk gjendet asnjėra prej tyre. Ata qė i kanė besuar atij, janė tė udhėzuar nė rrugėn e drejtė, janė njerėz tė devotshėm, janė njerėz tė mirė nė fenė e tyre, nė moralin e tyre, nė veprat e tyre dhe nė marrėdhėniet e tyre shoqėrore. Tek ata nuk ka asnjė shenjė mashtrimi, nė ēfarėdo gjendjeje qofshin ata. Besimtarėt, me Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nė krye nuk hidhen as andej as kėtej, siē hidhen poetėt. Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u bėn thirrje njerėzve pėr ta besuar Allahun si njė Zot tė vetėm; u bėn thirrje nė njė fe tė vetme; u bėn thirrje nė njė rrugė tė vetme. Muhamedi nuk e thotė atė, qė nuk e bėn vetė dhe nuk vepron ndryshe nga ajo qė thotė. Atėherė, ku ėshtė ai nė krahasim me poezinė dhe poetėt? Dhe ku janė poezia dhe poetėt nė krahasim me tė? 4. Diskutimi dhe polemika Qenė tri ēėshtjet qė i bėnė idhjtarėt tė habiten aq shumė. Ato ishin: Monoteizmi (besimi nė njė zot), zbulesa dhe ringjallja pas vdekjes. Ato qenė themeli i konfliktit qė ndodhi midis idhujtarėve dhe myslimanėve nė punėt e fesė. Pėr kėto ēėshtje ata polemizonin vazhdimisht me njėri-tjetrin. Idhujtarėt nuk kishin ndonjė arsye qė ta kundėrshtonin ringjalljen pas vdekjes, por e quanin atė larg mendjes. Prandaj thoshin: “A pasi tė vdesim ne e tė bėhemi pluhur e eshtra, do tė ringjallemi!” (27:16-17) Herė tjetėr do tė thoshin: “Ai kthim ėshtė larg (mendjes e mundėsisė).” (50:3) Dhe: “A doni t’ju tregojmė njė njeri qė do t’ju paralajmėrojė ju se si, pasi (tė vdisni e) tė jeni copėtuar plotėsisht, ju do tė krijoheni rishtaz? A po gėnjen ndaj Allahut (Muhamedi), apo ndonjė shpirt e ka kapur atė?” (34:7,8) Kurse njė poet i tyre ka thėnė: “A do tė vdesim, pastaj do tė ringjallemi e pastaj do tė tubohemi?! S’ėshtė gjė tjetėr kjo, veē gėnjeshtėr, o nėna Amrim!” Allahu i Madhėruar u ėshtė pėrgjigjur ishujtarėve qė pyetėn nė mėnyra tė ndryshme. Idhujtarėt shikojnė nė kėtė botė qė mizori vdes pa e vuajtur dėnimin e mizorisė qė ka bėrė. Kurse ai, tė cilit i ėshtė bėrė padrejtėsia, vdes pa e marrė tė drejtėn e vet. Ai qė bėn mirė, vdes pa e marrė shpėrblimin e mirėsisė sė vet. Keqbėrėsi vdes, pa u dėnuar pėr veprėn e keqe qė ka bėrė. Pra, po tė mos ketė njė ditė pas vdekjes, kur njerėzit do tė ringjallen e prej keqbėrėsit do tė merret ajo, qė ka bėrė padrejtėsisht dhe do t’i jepet atij, qė i ėshtė bėrė padrejtėsia; kur mirėbėrėsi do tė shpėrblehet pėr veprėn e mirė qė ka bėrė; kur keqbėrėsi e krimineli do tė ndėshkohet etj., atėherė tė dyja palėt do tė ishin njėlloj dhe nuk do tė kishte ndonjė dallim midis tyre; madje, mizori dhe keqbėrėsi do tė ishin mė tė lumtur se viktima e mirėbėrėsi. Por diēka e tillė nuk ėshtė logjike dhe nuk ėshtė e drejtė. E, nuk mund tė mendohet, qė Allahu ta ndėrtojė rregullsinė e krijimit, mbi njė padrejtėsi dhe mbi njė tė keqe tė tillė. Allahu i Madhėruar ka thėnė: “A t’i konsiderojmė kriminelėt si myslimanėt? C’ėshtė me ju, si gjykoni?” (68:35,36) Dhe: “A mos menduan ata, tė cilėt bėnė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdekjen e tyre do t’i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i keq ėshtė ky gjykimi i tyre!” (45:21) Ndėrsa pėr Ringjalljen, qė, sipas tyre ėshtė larg mendjes, Allahu i Madhėruar pėrgjigjet: “A ėshtė mė i vėshtirė krijimi juaj apo ai i qiellit?” (79:27) Dhe: “A nuk e shohin ata se Allahu qė krijoi qiejt e Tokėn dhe nuk u lodh me krijimin e tyre, ka fuqi t’i ringjallė tė vdekurit? Po, Ai ėshtė i Plotfuqishėm pėr gjithēka.” (46:33) Dhe: “Dhe ju, sigurisht e njihni formėn e parė tė krijimit e pėrse nuk e ēmoni?” Allahu ka thėnė, gjithashtu: “Ashtu siē e kemi filluar krijimin (tuaj), e rikthejmė. Ky ėshtė detyrimi Ynė e Ne e bėjmė kėtė.” (21:104) Allahu u ka rikujtuar idhujtarėve qė, kur bėhet njė herė njė gjė, ėshtė mė e lehtė tė ribėhet. Nė suren Rum thuhet: “E ajo (pėrsėritja) ėshtė mė e lehtė pėr Tė.” (30:27) Dhe: “A mos u lodhėm Ne me krijimin e parė? Jo, por ata janė nė dyshim pėr njė krijim tė ri.” (50:15) Pėrsa i pėrket mesazhit tė Muhamedit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ata dyshonin, megjithėse e njihnin mirė ēiltėrinė, besnikėrinė, sjelljen dhe devotshmėrinė e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ata besonin se profetėsia dhe mesazhi i Zotit janė detyra shumė tė mėdha pėr t’iu dhėnė njė njeriu. Kėshtu, sipas tyre, njeriu nuk mund tė jetė i dėrguar i Allahut dhe anasjellas i dėrguari nuk mund tė jetė njeri. Mirėpo, kur i Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) njoftoi pėr profetėsinė dhe mesazhin e vet e bėri thirrje qė t’i besonin atij, idhujtarėt u hutuan, u ēuditėn dhe thanė: “C’ėshtė me kėtė tė dėrguar; ai ha ushqim dhe ecėn nėpėr tregje?” (25:7) Allahu ka thėnė: “Por, ata u ēuditėn qė u erdhi paralajmėruesi (i dėrguari) nga mesi i tyre, prandaj jobesimtarėt thanė: “Vėrtet, kjo ėshtė njė gjė shumė e habitshme.” (50:2) Dhe: “Allahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu.” (6:91) Allahu i Madhėruar e ka bėrė tė kotė besimin e tyre. Pėr kėtė Allahu thotė: “(Thuaj) kush e zbriti Librin, me tė cilin erdhi Musai e qė ishte dritė e udhėrrėfyes pėr njerėzit?” (6:91) Allahu u ka treguar njerėzve ndodhitė e profetėve e tė tė dėrguarve dhe dialogjet qė janė zhvilluar midis tyre dhe popujve tė tyre. Popujt e tyre e mohuan profetėsinė e tė dėrguarve: “Ju nuk jeni tjetėr, vetėm se njerėz si ne…” (36:15) Dhe: “Tė dėrguarit e tyre thanė: “Vėrtet, ne nuk jemi tjetėr, veē njerėz, por Allahu i dhuron (profetėsinė) kujt tė dojė nga robtė e Tij.” (14:10,11) Profetėt dhe tė dėrguarit kanė qenė tė gjithė njerėz. Po tė ishte i Dėrguari i Allahut engjėll, nuk do tė pėrmbushej qėllimi i mesazhit dhe dobia e tij, sepse njeriu nuk mund t’i ndjekė engjėjt e tė bėhet si ata dhe ēėshtja do tė mbeste pėrsėri e dyshimtė. Pėr kėtė Allahu ka thėnė: “Nė qoftė se Ne do ta bėnim atė (tė Dėrguarin) engjėll, do ta bėnim (nė trajtė) njeriu e do tė shkaktonim njė pėshtjellim aty, ku ēėshtja ėshtė e pėshtjelluar.” (6:9) Meqenėse idhujtarėt e dinin se Ibrahimi, Ismaili dhe Musai (paqja e Allahut qoftė mbi ta!) ishin njerėz dhe tė Dėrguar, nuk gjetėn shteg qė tė vazhdonin tė dyshonin kėshtu, por ata sajuan njė dyshim tjetėr. Ata thanė: “A nuk gjeti Allahu ndonjė tjetėr pėr t’ia ngarkuar mesazhin e vet, pėrveē kėtij jetimi tė varfėr? Allahu nuk do t’i linte tė mėdhenjtė e parisė tė fisit Kurejsh e Thekif e tė bėnte profet kėtė.” Pastaj thanė: “Pėrse tė mos i zbriste ky Kuran njė njeriu tė madh nga dy fshatrat?”, do tė thotė nga Meka dhe Taifi. Allahu i Madhėruar iu pėrgjigj mėtimit (pretendimit) tė tyre: “A janė ata (idhujtarėt) qė e ndajnė mėshirėn e Zotit tėnd?” (43:31,32) Zbulesa, Kurani, profetėsia dhe mesazhi profetik janė mėshirė nga Allahu dhe Allahu e di vetė se si e ndan mėshirėn e Vet, kujt ia jep atė dhe kujt nuk ia jep atė. Pėr kėtė Allahu ka thėnė: “Allahu e di mė sė miri se ku (dhe si) ta zbatojė misionin e Vet…” (6:124) Mė pas, idhujtarėt kaluan nė njė dyshim tjetėr. Ata thanė: “Kush bėhet i dėrguar i ndonjė mbreti tė kėsaj bote, mbreti ia plotėson atij disa kushte tė thjeshta, duke i dhėnė pozitėn, shėrbyesit, ēifligun, pasurinė, shoqėruesit, autoritetin etj. Kėshtu, ai ecėn me shoqėrues si dhe me njerėz me famė e tė nderuar. Atėherė, si ėshtė puna e Muhamedit qė thotė se ėshtė i Dėrguari i Allahut dhe s’pushon sė shkuari nėpėr tregje, pėr tė fituar kafshatėn e gojės? Pėrse tė mos i jetė zbritur njė engjėll, qė sė bashku me tė, tė jetė paralajmėrues? Le t’i jepet atij ndonjė thesar ose le tė ketė ndonjė kopėsht, nga i cili tė ushqehet.” Keqbėrėsit thanė edhe: “Ju vetėm se po ndiqni njė njeri, qė e ka zėnė magjia!” (25:7,8) Dihet se Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ėshtė dėrguar pėr tė gjithė njerėzit: pėr tė mėdhenj e pėr tė vegjėl, pėr tė fuqishėm e pėr tė pafuqishėm, pėr ata me pozitė dhe pėr ata pa pozitė, pėr skllevėr dhe pėr tė lirė. E, sikur tė tėrė ato qė pėrmendėm mė lart: shėrbėtorė, roje e njerėz tė mėdhenj, tė pėrfitonin nga Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) nuk do tė pėrfitonin tė pafuqishmit, tė vegjėlit etj., kur ata janė shumica e njerėzve. Por, kėshtu do tė humbiste vlera e mesazhit dhe nuk do tė kishte mė asnjė dobi. Pra, iu dha pėrgjigjia mėtim idhujtarėve, se Muhamedi (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) duhet tė kishte pozitė, shoqėrues etj. qė tė ishte i dėrguar. Pėr ta hedhur poshtė kėtė mėtim mjafton tė themi se Muhamedi ėshtė i Dėrguar. Ajo qė kėrkuan idhujtarėt, binte nė kundėrshtim me pohimin se zbulesa shpallej pėr tė gjithė njerėzit, njėherėsh, edhe pėr ta. Pasi iu hodhėn poshtė edhe kėto mėtime, ata ndėrmorėn njė hap tjetėr, gjithė inat, pėr t’ia vėshtirėsuar punėn Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ata filluan tė kėrkonin argumente tė ndryshme. Kėshtu, midis tyre dhe Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) u zhvilluan diskutime e polemika, pėr tė cilat do tė flasim mė poshtė, nė dashtė Allahu. Cėshtja e monoteizmit (besimit nė njė Zot), ishte kryet e ēėshtjeve dhe themeli i kundėrshtimeve tė idhujtarėve. Idhujtarėt pohonin se Allahu i Madhėruar ishte i Vetėm: i Vetėm nė qenien e Tij, i Vetėm nė cilėsitė e Tij dhe i Vetėm nė veprat e Tij. Ata e njihnin Allahun si Krijuesin, qė krijoi qiejt, Tokėn e ē’ka midis tyre. Ai ėshtė Krijuesi i Gjithēkaje. Ai ėshtė Zotėruesi i gjithēkaje; nė dorėn e tė cilit janė pronat e qiejve, tė Tokės dhe ē’ka midis tyre. Ai sundon gjithēka. Ai ėshtė qė u jep riskun njerėzve dhe kafshėve. Ai i jep riskun ēdo qenieje tė gjallė. Ai ėshtė Rregulluesi i gjithēkaje nga qielli deri nė Tokė. Ai rregullon punėn e tė voglit dhe punėn e tė madhit; rregullon punėn e milingonės dhe lėvizjen e atomit. Ai ėshtė Zoti i qiejve, i Tokės dhe i gjithēkaje nė mes tyre. Ai ėshtė Zoti i Gjithēkaje. Ai ka nėnshtruar Diellin, Hėnėn, yjet, malet, xhindet, njerėzit, engjėjt etj. Gjithēka i pėrulet Atij. Ai strehon e ndihmon cilin tė dojė, kurse Atij askush nuk i kėrkon dot llogari. Ai ngjall dhe Ai vdes. Ai bėn ē’tė dojė dhe gjykon si tė dėshirojė e askush nuk i kundėrvihet gjykimit tė Tij; askush nuk mund ta prapėsojė vendimin e Tij. Pasi idhujtarėt pohonin se Allahu i Madhėruar ėshtė Njė, si nė qenien e Tij, ashtu edhe nė cilėsitė dhe nė veprat e Tij, idhujtarėt thoshin: “Allahu i Madhėruar u ka dhėnė disa robve tė Vet tė afėrm – siē janė profetėt e Allahut, tė dėrguarit e Allahut, tė dashurit e Allahut dhe njerėzit e mirė – aftėsi jashtė tė zakonshmes. Me kėto aftėsi kėta njerėz tė afėrm tek Allahu mund tė ndikojnė mbi shumė ēėshtje tė Gjithėsisė.” Pra, ata besonin se kėta vepronin me lejen e Allahut nė punė, si, lindja e fėmijėve, largimi i halleve, plotėsimi i kėrkesave, shėrimi i tė sėmurėve etj. Idhujtarėt besonin se Allahu ua ka dhėnė atyre kėto aftėsi, sepse ata janė njerėz tė Tij tė afėrt dhe sepse ata janė tė rėndėsishėm pėr Tė. E, meqėnėse Allahu ua paska dhėnė atyre kėto aftėsi, ata ua plotėsojnė kėrkesat njerėzve pa e parė njerėzit se si ata ia arrijnė kėsaj. Ata i luten Allahut dhe ua largojnė njerėzve hallet, fatkeqėsitė e sprovat dhe bėhen ndėrmjetės pėr tė afruar tek Allahu atė, me tė cilin janė tė kėnaqur ata vetė. Duke marrė si themel kėtė mėtim idhujtarėt i konsideruan kėta profetė, shenjtorė dhe njerėz tė mirė si ndėrmjetės mes tyre dhe Allahut. Ata sajonin vepra, qė gjoja i bėnin tė afrohen te kėta njerėz, pėr t’i kėnaqur ata. Idhujtarėt i kryenin ato vepra dhe pastaj u luteshin atyre dhe u kėrkonin t’u plotėsohen kėrkesat, u kėrkonin ndihmė atyre pėr vėshtirėsitė qė kishin dhe u luteshin qė t’i mbronin nga gjėrat qė kishin frikė. Veprat, qė idhujtarėt shpikėn pėr t’u afruar te profetėt dhe njerėzit e mirė, kryheshin nė disa vende tė caktuara pėr ta. Idhujtarėt ndėrtuan shtėpi nė ato vende dhe aty vendosėn statujat e profetėve a njerėzve tė mirė, tė gdhendura sipas pamjes sė tyre tė vėrtetė ose tė pėrfytyruar. Ndonjėherė gjenin varret e disa njerėzve qė, sipas tyre, ishin tė shenjtė (evlija) dhe tė mirė dhe ndėrtonin mbi to shtėpi, pa gdhendur statuja mbi to. Mė pas, shkonin e i vizitonin ato. Idhujtarėt i preknin me dorė statujat dhe bekoheshin me to. Silleshin rrotull varreve e statujave e qėndronin nė kėmbė pėrpara tyre nė shenjė respekti dhe madhėrimi. Idhujtarėt betoheshin dhe premtonin nėn emrin e profetėve, njerėzve tė shenjtė dhe njerėzve tė mirė qė tė afroheshin tek ata. Me kėto veprime ata kėrkonin diēka nga privilegji dhe mirėsia e kėtyre njerėzve tė shenjtė a tė mirė. Madje, idhujtarėt premtonin se do tė jepnin pėr hir tė tyre edhe nga risku, qė Allahu u kishte dhėnė atyre, si drithėra, bukė, gjellė, pije, kafshė, bagėti, ar, argjend, plaēka e pasuri. Drithėrat, bukėn, pijet, arin, argjendin, plaēkat dhe pasurinė qė kishin i dėrgonin te vendet dhe varret e kėtyre njerėzve tė mirė ose te statujat e tyre duke ua dhėnė rojeve, qė rrinin pranė kėtyre varreve a shtėpive. Kurse pėr bagėtitė e mėdha dhe tė imėta, idhujtarėt pėrdornin disa mėnyra. Nganjėherė i emėrtonin kafshėt me emrin e statujave. E bėnin kėtė pėr t’u afruar tek tė vdekurit dhe pėr t’i kėnaqur ata. Kėshtu i quanin ato kafshė tė shenjta dhe as nuk i thernin, as nuk i godisnin dhe as nuk u bėnin keq. Kafshėt ishin tė lira: kullosnin ku tė donin dhe shkonin ku tė donin. Nė raste tė tjera, ata i thernin kafshėt mbi statujat e atyre njerėzve tė mirė, do me thėnė mbi varret e tyre ose nė vendet e caktuara pėr ta. Nė raste tė tjera i thernin kafshėt nė ēfarėdo vendi tjetėr, por kur i thernin ato, pėrmendnin emrat e evlijave a njerėzve tė mirė nė vend tė emrit tė Allahut tė Madhėruar. Idhujtarėt festonin pėr kėta “evlija” e “njerėz tė mirė” njė ose dy herė ēdo vit. Ata shkonin te varret a vendet e caktuara pėr ta nga ēdo anė. Grumbulloheshin atje nė ditė tė caktuara dhe organizonin festa; bekoheshin duke prekur gurėt, rrotulloheshin qark tyre, thernin kurban pėr ta etj. Festat kishin njė kohė tė caktuar. Nė to vinin tė afėrmit e tė largėtit. Vinin njerėz me pozitė e pa pozitė dhe secili paraqiste premtimin e tij, qė tė plotėsonte kėrkesat e tij. Kėshtu vepronin idhujtarėt me kėta “evlija” e “njerėz tė mirė”, qė tė afroheshin tek ata dhe qė t’i kėnaqnin ata, pėr t’i bėrė ata ndėrmjetės midis tyre dhe Allahut. Idhujtarėt besonin se nėpėrmjet kėtyre “evlijave” e “njerėzve tė mirė”, ata do tė afroheshin tek Allahu dhe nėpėrmjet tyre Allahu do t’i pėrkrahte ata. Idhujtarėt u luteshin evlijave tė vdekur, qė t’u plotėsonin nevojat dhe t’u largonin vėshtirėsitė. Ata besonin se tė vdekurit i dėgjonin fjalėt e tyre dhe u pėrgjigjeshin kėrkesave tė tė gjallėve, duke ua plotėsuar kėrkesat dhe duke ua larguar vėshtirėsitė: vetė idhujt ose me ndėrmjetėsimin e idhujve tek Allahu. Me kėto veprime, idhujtarėt i vinin shok Allahut (bėnin shirk). Ata morėn pėr zot idhujt nė vend tė Allahut. Ata i konsideruan idhujt ortakė tė Allahut. Zotat e idhujtarėve ishin evlijatė, tė ashtuquajturit njerėz tė mirė e tė tjerė si ata. Kur Profeti (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) ftoi qė pėr Zot tė njihej vetėm Allahu dhe e hodhi poshtė gjithēka, qė idhujtarėt e merrnin pėr zot pėrveē Allahut, idhujtarėve u erdhi rėndė. Ata e bėnė tė madhe ēėshtjen, e mohuan tė Dėrguarin e Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe thanė: “Cėshtja nuk ėshtė ashtu siē thuhet.” Dhe: “A mendon ai t’i bėjė zotat njė Zot? Vėrtet, kjo ėshtė gjė shumė e ēuditshme. Paria, nga mesi i tyre filluan t’i thonė njėri-tjetrit: vazhdoni dhe duroni pėr hir tė zotave tuaj, sepse nuk ka dyshim se kjo ėshtė njė gjė e kurdisur. Ne nuk e kemi dėgjuar diēka tė tillė nė njerėzit e fundit (para nesh), kjo nuk ėshtė gjė tjetėr, pėrveēse njė trillim.” (38:5-7) Thirrja pėr nė Islam pėrparoi. Idhujtarėt vendosėn qė ta mbronin idhujtarinė e tyre, tė hynin nė diskutim e polemikė tė hapur me myslimanėt, qė ta ndalonin thirrjen pėr tek Allahu dhe ta asgjėsonin ndikimin e saj (te myslimanėt). Atyre iu dha argument i qartė nė ēdo pikėpamje. Myslimanėt u thanė atyre: “Nga e dini ju se Allahu u ka dhėnė robve tė Vet tė afėrm aftėsi veprimi nė Gjithėsi dhe se ata kanė mundėsi sipas mendimit tuaj qė t’i plotėsojnė kėrkesat dhe t’ua largojnė vėshtirėsitė? A e dini ju tė fshehtėn (tė panjohurėn nė gjithėsi)? A e keni gjetur atė qė thoni nė ndonjė libėr tė trashėguar nga profetėt e mėparshėm ose nga dijetarėt?” Pėr kėtė Allahu ka thėnė: “A mos janė fshehtėsitė tek ata dhe ata i shkruajnė?” (52:41) (68:47) Dhe: “Nėse thoni tė vėrtetėn, mė sillni ndonjė libėr pėrpara kėtij ose ndonjė gjurmė tė mbetur prej diturisė.” (46:4) Dhe: “Thuaj: “A mos keni ndonjė dije, qė ta nxirrni atė para nesh? Ju, vėrtet mbėshteteni vetėm nė hamendje; ju vėrtet, vetėm gėnjeni.” (6:148) Ishte e natyrshme qė idhujtarėt tė pranonin se nuk e dinin tė fshehtėn e Allahut dhe as e kishin gjetur atė tė shkruar nė ndonjė nga librat e profetėve dhe as e kishin marrė njė gjė tė tillė nga dijetarėt. Prandaj thanė: “Jo, ne ndjekim atė, qė gjetėm te prindėrit tanė.” (31:21) Dhe: “Ne i gjetėm tė parėt tanė nė kėtė fe (pagane) dhe ne gjurmėt e tyre do tė ndjekim.”(43:22) Nė kėtė pėrgjigje del qartė si paaftėsia ashtu edhe padija e idhujtarėve, prandaj atyre u thuhet: “Allahu e di dhe ju nuk e dini.” Prandaj dėgjoni prej Allahut tė Madhėruar se ēfarė thotė e ēfarė tregon pėr tė vėrtetėn e atyre qė ju i adhuroni: “S’ka dyshim se ata qė po i adhuroni ju, pėrveē Allahut, janė rob si ju.” (7:194), do me thėnė, ata nuk kanė mundėsi tė bėjnė asgjė nga gjėrat qė i pėrkasin vetėm Allahut, ashtu siē nuk keni mundėsi edhe ju, pra, ju dhe ata jeni njėsoj: tė paaftė dhe tė pafuqishėm. Pėr kėtė arsye Allahu i ka sfiduar idhujtarėt: “Thėrrisni, pra ata e le t’ju pėrgjigjen juve, nėse thoni tė vėrtetėn.” (7:194) “E ata qė ju i luteni nė vend tė Tij, nuk kanė as fuqinė mė tė vogėl.” (35:13) “Nėse ju u luteni atyre (idhujve), ata nuk e dėgjojnė lutjen tuaj; por, edhe sikur ta dėgjonin, nuk do tė mund t’ju pėrgjigjeshin e Ditėn e Kijametit, ata do ta mohojnė adhurimin tuaj. E askush nuk mund tė ta tregojė ty tė vėrtetėn si Ai, qė e njeh mirė gjithēka…” (35:13,14) “Ata (idhujt) qė i adhurojnė (idhujtarėt) nė vend tė Allahut, nuk krijojnė asgjė; ata vetė janė tė krijuar; janė tė vdekur e jo tė gjallė dhe nuk e dinė se kur do tė ringjallen.” (16:20,21) “A i pėrshkruajnė shok (Allahut) atė, qė nuk mund tė krijojė gjė e ata (idhujt) vetė janė tė krijuar? Ata (idhujt) nuk mund t’i sjellin atyre ndonjė ndihmė e as veten e tyre nuk mund ta ndihmojnė.” (7:191,192) “Mirėpo, ata (idhujtarėt) nė vend tė Tij, morėn pėr zota tė tjerė, tė cilėt nuk krijojnė dot asgjė, sepse ata vetė janė tė krijuar. Ata nuk kanė nė dorė pėr vete as dėm, as dobi; ata nuk kanė nė dorė as vdekje, as jetė e as ringjallje.” (25:3) Allahu e ka sqaruar pamundėsinė dhe paaftėsinė e atyre “zotave”. Allahu e ka sqaruar qė t’u lutesh atyre dhe tė mbėshtetesh (shpresosh) tek ata, ėshtė njė gjė e kotė, sepse ata nuk sjellin dobi. Pėr kėtė Allahu ka pėrmendur nė Kuran disa shembuj. Njė ndėr ta ėshtė: “E ata qė u luten tė tjerėve pėrveē Atij (Allahut), nuk do tė merrnin pėrgjigje mė shumė se ai, qė shtrin duart e tij (drejt ujit), qė uji tė arrijė nė gojėn e tij, por ai (uji) nuk do tė arrijė. E lutja e jobesimtarėve (qė nuk i drejtohet Zotit) nuk ėshtė tjetėr vetėm se njė rrugė e gabuar.” (13:14) Allahu i ka ftuar idhujtarėt qė tė mendohen pak, meqėnėse ata e pranonin qė Allahu ėshtė Krijuesi i gjithēkaje dhe se “zotat” e tyre nuk kishin krijuar asgjė dhe nuk kishin mundėsi qė tė krijojnė asgjė, madje ata vetė ishin tė krijuar nga Allahu. Prandaj, Allahu u tha atyre: Si i barazoni me Allahun, qė ėshtė Krijuesi dhe i Plotėfuqishmi me kėto krijesa, qė janė krejt tė pafuqishme?! Si i adhuroni nė tė njėjtėn kohė edhe Allahun edhe ato?! Si i luteni edhe Allahut edhe atyre? “Atėherė, a ėshtė Ai qė krijon si ai, qė nuk krijon? A nuk po kujtoheni?” (16:17) Kur Allahu ua drejtoi idhujtarėve kėtė pyetje, ata mbetėn gojėhapur dhe u iku argumenti i tyre. Prandaj heshtėn dhe u penduan. Por, u kapėn pėrsėri pas njė ēėshtjeje tė pavėrtetė. Thanė: “Prindėrit tanė kanė qenė njerėzit mė tė menēur dhe ata njiheshin pėr kėtė. Zgjuarsinė e tyre e ka pranuar i afėrmi dhe i largėti. Dhe ata tė gjithė kanė qenė tė kėsaj feje. Atėherė, si ėshtė e mundur qė kjo fe tė jetė e kotė dhe e pavėrtetė? Madje edhe vetė prindėrit e Muhamedit dhe tė myslimanėve tė tjerė, tė kėsaj feje kanė qenė.” Allahu iu pėrgjigj idhujtarėve se prindėrit e tyre nuk kishin qenė nė rrugė tė drejtė. ˙Ata nuk kishin ditur rrugėn e vėrtetė e as i kishin hyrė asaj rrugė. Pra, ata kanė qenė tė humbur. Kjo u thuhej idhujtarėve herė tėrthorazi e herė drejtpėrdrejt. “Vėrtet, ata (idhujtarėt) i gjetėn prindėrit e tyre tė humbur. Kėshtu qė (edhe ata) nxituan pas gjurmėve tė tyre (pa menduar).” (37:69,70) Ndėrkohė, idhujtarėt nisėn ta frikėsonin Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) dhe myslimanėt me “zotat” e tyre. Ata u thoshin: “Ju jeni treguar tė paedukatė ndaj “zotave” tanė, sepse ata janė tė pafuqishėm. Por shpejt ata do tė zemėrohen me ju dhe do t’u shkatėrrojnė krejt ose do t’u gjymtojnė.” Thėniet e idhujtarėve ishin si ato tė tė parėve tė tyre, kur ata u thoshin tė dėrguarve tė Allahut: “Ne nuk themi tjetėr vetėm se dikush prej “zotave” tanė (ndoshta) tė ka ēmendur ty…”(11:54) Allahu iu pėrgjigj idhujtarėve duke u kujtuar atyre idhujt, qė ata shikonin ditė e natė. Zotat e tyre nuk kanė mundėsi as tė lėvizin nga vendi i tyre e tė shkojnė as mė pėrpara as mė prapa e as tė largojnė ndonjė tė keqe nga vetja e tyre. Atėherė, si kanė mundėsi qė t’u bėjnė keq myslimanėve a t’i zhdukin fare ata? Pėr kėtė Allahu ka thėnė: “A kanė (idhujt) kėmbė, qė tė ecin me to? A kanė duar, qė tė rrėmbejnė me to? A kanė sy, tė shohin me ta? A kanė veshė, tė dėgjojnė me ta? Thuaj: “Thėrritni shokėt (“zotat”) tuaj e thurni kurthe (plane) pėr mua e mos prisni.” (7:195) Pėr kėtė Allahu solli disa shembuj: “O ju njerėz! Ja, u dha njė shembull! Dėgjoni, pra! Vėrtet, ata qė ju i lusni nė vend tė Allahut, nuk mund tė krijojnė asnjė mizė edhe nėse grumbullohen tė gjithė pėr tė; po ashtu, nėse miza u rrėmben atyre diēka, ata nuk do tė mund ta shpėtojnė atė prej saj. I dobėt ėshtė edhe lutėsi edhe i luturi.” (22:73) “Shembulli i atyre, tė cilėt pėrveē Allahut morėn mbrojtės (idhuj) ėshtė si shembulli i merimangės, qė thur shtėpi e sikur ta dinin ata mė e dobėta shtėpi ėshtė ajo e merimangės.” (29:41) Njėri nga myslimanėt e ka treguar pafuqishmėrinė e idhujve me kėto fjalė: “A ėshtė zot ai (idhull), nė kokėn e tė cilit urinojnė dhelpėrat? Me tė vėrtetė, i poshtėruar ėshtė ai, qė e urinojnė dhelpėrat!”. E kur arriti puna deri te kėta shembuj tė qartė, idhujtarėt u shqetėsuan, u zemėruan dhe i shanė myslimanėt, madje edhe Zotin e tyre, Allahun e Madhėruar. Por Allahu i Madhėruar i ndaloi myslimanėt qė t’i shanin idhujtarėt dhe urdhėroi e tha: “Ju mos ua shani ata (zota), qė (idhujtarėt) u luten pėrveē Allahut e tė fyejnė Allahun nga armiqėsia, duke mos ditur (pėr madhėrinė e Tij).” (6:108) Idhujtarėt vendosėn qė ta shkatėrronin thirrjen pėr nė Islam dhe t’i pengonin njerėzit nga rruga e Allahut me presion e me dhunė. Pėr kėtė, ēdo kryetar dhe njeri me pozitė filloi t’i ndėshkojė ata qė besonin nga fisi i tij. E disa prej tyre shkuan tek Ebu Talibi dhe i kėrkuan qė ta ndalonte Profetin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) tė thėrriste nė rrugėn e Allahut. Ndėshkimi ndaj myslimanėve Ndėshkimet, qė idhujtarėt ushtronin ndaj myslimanėve qenė tė shumta dhe tė rėnda, aq sa tė rrėnqethet mishi e tė ēahet zemra prej tyre. Bilal ibn Ribahi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) ishte skllav i Umeje ibn Halef Xhamhiut. Umeja i varte Bilalit nė qafė njė litar dhe e ēonte te fėmijėt, qė tė luanin me tė, por Bilali thoshte: “Njė, Njė.”9 Umeja e nxirrte Bilalin nė mesditė dhe e shtrinte me shpinė pėrtokė, nė rėrėn a gurėt e nxehtė. Urdhėronte qė t’i vinin mbi gjoks njė gur tė madh e pastaj thoshte: “Do tė vazhdosh kėshtu, derisa tė vdesėsh, ose ta mohosh Muhamedin dhe tė adhurosh putat Latė dhe Uzza.” Bilali nuk pushonte sė thėni: “Njė, Njė.” Njė ditė kaloi andej Ebu Bekėr Es Siddiku (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!). Kur e pa Bilalin duke e torturuar ashtu, ia bleu atė Umejes dhe e liroi pėr hir tė Allahut. Amėr ibn Fehiri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) torturohej aq shumė nga idhujtarėt, sa i humbiste ndjenjat dhe nuk dinte ē’fliste. Ebu Fekihi. Emrin e vėrtetė e kishte Eflih; thuhet se ishte prej Ezdi. Ai ishte skllav i Beni Abdi Dariut. Atė e nxirrnin nė mes tė ditės, nė pikun e vapės. Ia lidhnin kėmbėt me pranga hekuri. Ia hiqnin rrobat dhe e shtrinin barkas nė rėrėn e nxehtė. Pastaj i vinin nė shpinė njė gur tė madh dhe e linin ashtu, pa lėvizur, derisa humbiste ndjenjat. Kėshtu, idhujtarėt nuk pushuan sė torturuari atė, derisa mė nė fund emigroi pėr nė Abisini nė Hixhretin e dytė. Njėherė i patėn lidhur kėmbėt me njė litar. Pastaj e tėrhoqėn dhe e lėshuan nė rėrėn e nxehtė. Pastaj ia shtrėnguan litarin nė fyt, derisa kujtuan se vdiq. Ebu Bekri kaloi atypari, e bleu Eflihun dhe e la atė tė lirė pėr hir tė Allahut. Habbab ibn Eretti ishte nga ata qė ishin zėnė robėr qysh nė kohėn e Padijes (para Islamit). E pati blerė Ummu Enmari, bija e Sibaiut, nga fisi Huza. Habbabi punonte farkėtar. Pasi u bė mysliman, pronarja e vet e torturoi shumė. Ajo merrte hekurin e skuqur dhe ia vinte nė shpinė, qė tė mohonte Muhamedin (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Por kjo ia shtoi atij edhe mė shumė besimin dhe bindjen nė Islam. Idhujtarėt e mundonin, duke i lėvizur qafėn sa majtas djathtas dhe duke i shkulur flokėt. Herė-herė e lėshonin mbi prushin e zjarrit, pastaj i vinin njė gur tė rėndė mbi gjoks, qė tė mos ēohej. Zemireja ishte njė roėreshė romake. Ajo e pėrqafoi Islamin dhe u mundua shumė pėr hir tė Allahut. Torturat i dėmtuan shikimin dhe ajo u verbua. Dikush tha: “Ty tė ka goditur Latta dhe Uzzaja!” Ajo iu pėrgjigj: “Jo, pėr Allahun. Nuk mė kanė goditur putat. Goditja ėshtė nga Allahu e po tė dojė Ai, e heq verbimin.” Tė nesėrmen, kur lindi dielli, Allahu ia kishte kthyer pėrsėri shikimin asaj. Atėherė kurejshėt thanė; “Kjo ėshtė magji e Muhamedit.” Ummu Abisi ishte njė robėreshė e fisit Beni Zuhre. Ajo u bė myslimane, por pronari i saj, Esued ibn Abdul Jaguthi, e torturonte shumė atė. Esuedi ishte nga armiqtė e betuar tė Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ai ishte prej atyre, qė talleshin me tė. Robėresha e Amr ibn Mu’milit ishte nga fisi Beni Adji. Ajo u bė myslimane e Omer ibn Hattabi e torturonte shumė. Atė kohė, Omeri ende ishte idhujtar. OmperText Transfer Proteri e rrihte atė, derisa i binte tė fikėt. Pastaj e linte dhe thoshte: “Pėr Allahun, ty do tė tė lė vetėm tė hidhėruar!” Ajo ia kthente: “Ashtu ta bėftė edhe Zoti ty!” Ndėr ato qė u bėnė myslimane dhe u tortuaruan, ėshtė edhe Nadija me vajzėn e vet. Tė dyja ishin robėresha tė njė gruaje prej fisit Beni Abdud Dari. Ebu Bekr Es Siddiku (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) i bleu kėto robėresha dhe i la tė lira, ashtu siē la tė lirė edhe Bilalin, Amir ibn Fehirin dhe Ebu Fekihun. Babai i tij, Ebu Kuhafi, e qortoi Ebu Bekrin: “Unė po shoh se ti po lė tė lirė skllevėr tė dobėt. Sikur tė liroje nga skllavėria burra tė fortė, ata do tė tė ndihmonin e do tė tė mbronin ty.” Ebu Bekri (Allahu qoftė i kėnaqur me Tė!) i tha tė atit: “Por, unė dua vetėm kėnaqėsinė e Allahut.” Atėherė, Allahu i Madhėruar zbriti ajete, ku lavdėronte Ebu Bekrin dhe i pėrbuzte armiqtė e tij. Allahu i Madhėruar thotė: “Unė u kam paralajmėruar pėr zjarrin e ndezur fort. Aty nuk hyn tjetėr, pėrveē atij, qė ėshtė mė i mjeri, i cili pėrgėnjeshtroi dhe u zmbraps.” (92:14-16) Nė ajet bėhet fjalė pėr Umejje ibn Halefin, i cili pėrgėnjeshtroi Profetin dhe u zmbraps pėrballė urdhrave tė Allahut dhe pėr cilindo, qė ėshtė ose ishte si ai. Mė tej Allahu i Madhėruar thotė: “Ndėrsa, ai qė ėshtė i devotshėm, do tė jetė larg tij (zjarrit); ai, qė e jep pasurinė e vet, qė tė pastrohet e jo pėr t’u shpėrblyer nga dikush, qė i ka bėrė mirė mė parė, qė e jep vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit tė vet, mė tė Lartit; ai, sė shpejti, do ta gėzojė atė kėnaqėsi.” (92:17-21) Nė kėtė ajet flitet pėr Ebu Bekr Es Siddikun (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!), pėr tė gjithė ata qė ai i liroi, si dhe pėr tė gjithė shokėt e Profetit (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!). Ammar ibn Jasiri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!). Nėna e tij dhe babai i tij janė torturuar mizorisht nga idhujtarėt. Ata ishin tė fisit Beni Mahzum. Beni Mahzumėt, me nė krye Ebu Xhehlin, i merrnin ata, prisnin pikun e vapės dhe i torturonin nė rėrėn e nxehtė. I Dėrguari i Allahut (paqja e Allahut dhe bekimi i Allahut qofshin mbi tė!) kalonte pranė tyre dhe u thoshte: “O familja e Jasirit! Duroni, juve u ėshtė premtuar Xheneti! O, Zoti im! Fale familjen e Jasirit!” Jasir ibn Amir ibn Malik el Amsijju el Medhhaxhiju – babai i Ammarit – vdiq nėn tortura. Sumejja, bija e Hajjatit –nėna e Ammarit- ishte robėreshė e Ebu Hudhejfe Mahzumijut. Ajo ishte e moshuar dhe shumė e dobėt. Pas torturash tė shumta, Ebu Xhehli e mbylli poshtėrsinė e tij, duke e dhunuar kėtė nėnė tė madhe me njė heshtė. Sumejja vdiq. Ajo ėshtė dėshmorja (shehidja) e parė e Islamit. Ammarit iu bėnė mė tė rėnda torturat. Idhujtarėt herė i vishnin njė koracė, kur ishte vapė e madhe, herė i vendosnin mbi gjoks njė copė gur tė rėndė e tė nxehur shumė. Herė tjetėr do ta zhysnin nė ujė, derisa ai, i sfilitur tha atė qė donin ata, por zemra e tij ishte e mbushur me iman (besim). Prandaj, Allahu i Madhėruar zbriti ajetin: “Ai, qė e mohon Allahun, pasi e ka besuar Atė - pėrveē atij qė detyrohet (pėr tė mohuar), kur zemra e tij ėshtė e qetė, me iman – ai, qė kėnaqet me mosbesimin, mbi tė ka zemėrim nga Allahu dhe pėr ta ka njė dėnim tė madh.” (16:106) Mus’ab ibn Umejri (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!). Ishte njė prej atyre njerėzve me jetesė mė tė mirė. Kur pėrqafoi Islamin, nėna nuk e lejonte mė tė hante e tė pinte. Ajo e nxori nga shtėpia dhe Mus’abi jetoi kėshtu, derisa lėkura iu fishk e iu bė si kėmishė gjarpri. Suhejb ibn Senan er Rumi torturohej, derisa humbiste ndjenjat e nuk dinte ē’thoshte. Othman ibn Affani (Allahu qoftė i kėnaqur me tė!) u torturua tmerrėsisht nga xhaxhai i tij. Ai e mbėshtillte me njė rrogoz prej gjethesh palme dhe mė pas e tymoste atė. Ebu Bekr Siddiku dhe Talha ibn Ubejdullahu, gjithashtu janė torturuar dhembshėm. Neufel ibn Huejlid el Adeuiu i mori ata. Dikush ka thėnė qė i mori Othman ibn Ubejdullahu, i lidhi tė dy me litar, pėr tė mos i lėnė tė falen e pėr t’ua ndaluar fenė islame. Por ata tė dy e kundėrshtuan dhunėn e tij; bėnė ēmos, derisa u zgjidhėn dhe falėn namaz. Ebu Bekri dhe Talhai janė quajtur “dy miqtė”, sepse janė lidhur tė dy me njė litar. Ebu Xhehli, kur dėgjonte pėr dikė tė nderuar dhe me pozitė, qė ishte bėrė mysliman, e paralajmėronte dhe e kėrcėnonte se do tė humbiste pasuri e pozitė. Kur ai, qė bėhej mysliman, ishte i dobėt dhe i varfėr, Ebu Xhehli e rrihte rėndė dhe pėrpiqej qė ta mashtronte. Pra, sa herė qė idhujtarėt merrnin vesh se ndonjėri pėrqafonte Islamin, bėnin ēmos ose duke e munduar dhe torturuar, ose duke e mashtruar. Idhujtarėt vepronin kaq rėndė kundėr myslimanėve tė dobėt e tė varfėr, qė ishin shumica. Ndėrsa, pėr ata qė bėheshin myslimanė nga njerėzit e mėdhenj e me pozitė vepronin ndryshe. I bėnin mirė llogaritė me ta. Merreshin me kryetarėt e fiseve (idhujtarė) e me njerėzit me pozitė dhe me shumė kujdes pėrpiqeshin qė t’i prapėsonin nga Islami.


__________________
\"Vitet kalojnė...ne si shqiptarė shpresojmė dhe vetėm shpresojmė...Zemrat rrahin mė fuqishėm, dėshira ėshtė e flaktė, nje fjalė e pėrmendim edhe ne gjumė:PAVARĖSIA..
PRESIM PAVARĖSINĖ TĖ SHĖROJĖ ZEMRAT TONA\"----
LONI19....
loni19 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 01:07.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.