Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Kultura > Kultura kombėtare
Emri
Fjalėkalimi
Kultura kombėtare Materiale tė reja, zbulime dhe ide personale per gjuhėsinė, artin, historinė ...



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 05-06-05, 07:20   #1
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim KOSOVA - (DARDANIA) - ILIRIDA SI DY REPUBLIKA TE SHQIPERISE

KOSOVA DHE EMRI I SAJ



1. Kosove apo Kosovo ?!

Nė gjuhėt e huaj, forma serbe « Kosovo » ėshtė e vėrtetė se pėrdoret mė shpesh nė jetėn e pėrditshme. Megjithatė, nė gjuhėn shqipe, shqiptarėt i thonė nė tė pashquarėn « Kosovė », e Kosova, nė formėn e shquar.

Mu pėr kėtė nė kėtė punim, me arsye do ta quajmė Kosovė-a



2. Shqiptar apo kosovar ?!

Nga kėndvėshtrimi kombėtar, fjala « Shqiptar » pėrfshin tė gjithė shqiptarėt etnik, tė cilėt jetojnė, qoftė nė grup kompakt brėnda haspsirės sė tyre etnike qė shtrihet nė Shqipėri, Kosovė, nė njė pjesė tė Serbisė (Kosova Lindore), nė Mal tė Zi, nė Maqedoni, nė Ēamėri (territor shqiptar i pėrfshir brėnda kufijve administrativ grek), qoftė te shqiptarėve nė mėrgim (Diaspora), jasht haspsirės etnike (Evropė, SHBA, Australi, Kanada). Nė kėtė kuptim, tė gjithė sė bashku, konstituaojnė « kombin shqiptar ».

Pasi nga pikėpamja e qytetarisė (shtetsisė), fjala shqiptar emėrton qytetarėt e shtetit Shqiptar, Republikės sė Shqipėrisė, aktualisht, pėr tė treguar qytetarėt e Republikės sė Kosovės (apo thjesht tė Kosovės), fjala kosovar (ė) do tė pėrdoret nė tė shumtėn e rasteve.

Nė kėtė punim, termi « shqiptar » ėshtė pėrdoruar nė kuptimin « shqiptar i Kosovės ».



3. Toponime tjera

Sa u pėrket toponimeve, ne kemi zgjedhur t’i shkruajmė me formėn qė pėrdoret mė sė shumti nga popullata shumicė. Kėshtu, emrat e vendeve qė shtrihen nė territoret shqiptare do tė shkruhen nė formėn dhe natyrėn e gjuhės shqipe. Por, ndonjėherė, pėr tė qenė mė i qartė, do tė pėrdoret edhe forma sllave, sipas nevojės dhe do tė futet nė kllapa.
Shembull : Prishtinė (Prishtina), Shkup (Skopje).



––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
KOSOVA : GJEOGRAFIA DHE RELIEFI
_______________________________________________

Kosova ėshtė shpallur Republikė e pavarur, mė 02 korrik 1990. Kosova shtrihet nė qendėr tė Balkanit me njė sipėrfaqe prej 10'887 km2. Sot, Kosova numron mė tepėr se 2 million banorė. Regjstrimi i fundit zyrtar ėshtė bėrė nė vitin 1981. Gjuha e folur ėshtė shqipja.

Kosova kufizohet me :
·nė Veri : me Serbinė
·nė Jug : me Shqipėrinė (pas hyrjes sė forcave tė NATO-s nė Kosovė, nuk di pse policia dhe doganierėt e Shqipėrisė ruajnė ende kufirin !?)
·nė Perėndim : me Malin e ZI
·nė Lindje : me Maqedoninė
·
Kryeqyteti i Kosovės ėshte »Prishtina, me mė tepėr se 500000 banorė. Qytetet tjera kryesore dhe tė rėndėsishme janė : Gjakova, Mitrovica, Ferizaj, Gjilani, Podujeva, Vushtrria, Fushė-Kosova, Peja etj.

Reliefi i saj pėrbėhet me 63% zona malore ; Alpet shqiptare, Sharri, Kopaoniku, Karadaku etj. dhe 37% tė sipėrfaqės sė saj e pėrbėjnė Rrafshi i Kosovės dhe Rrafshi i Dukagjinit (ku kultivohen drithėra, duhan, pemė …)

Lumejtė mė tė njohur janė : Drini i Bardhė, Ibri, Sitniaca, Morava e Binēes, Lepenci, Lumbardhi i Deēanit, Lumbardhi i Pejės… tė cilėt derdhen nė tri detėra : nė detin e Zi, detin Adriatik dhe detin Egje.

Kosova, nga ana e pasurive natyrore, mund tė konsiderohet si « Perla e Ballkanit ». Ajo pėrshkohet nga klima kontinentale e mesme dhe posedon njė tokė tė pasur pėr kultivim, qė ujitet nga lumenjtė qė derdhen nė tri detėra qė i pėrmendėm mė lartė dhe ka rajone me male benefike pėr turizmin.

Kosova ka njė nėntokė shumė tė pasur me minerale. Ajo dikur ka prodhuar 75% tė koncentratit tė plumbit dhe zinkut, 60% tė argjentit, 20% tė arit, dhe 50% tė nikelit nė ish-Jugosllavinė e Totos. Gjithashtu, ajo nė atė Jugosllavi prodhonte 78% tė thėngjillit, 100% bizmut, 61% magnezium. Nė Kosovė gjindet edhe njė kuantitet i madh i boksitit, galiumit, zhermaniumit, magneziumit, tė kaolinit, hekurit, bakrit, merkurit, mermerit, kuarcit, sunit, talk dhe dolomit.

Pėrkundėr kėtyre resurseve, Kosova ka mbetur njėri nga regjionet mė tė varfėra tė Evropės. Tė ardhurat kombėtare pėr bonar ishin dy herė mė tė vogla se nė Bosnjė dhe Hercegovinė, Maqedoni apo Mal tė Zi, tri herė mė tė vogėla se nė Serbi, pesė herė mė tė vogla se nė Kroaci e tetė herė mė tė vogėla se nė Slloveni. Papunėsia nė gjendje katastrofike, ku vetėm 10% e popullsisiė ishte e punėsuar. Mortaliteti ishte 87 pėr njė mijė, shkallė kjo mė e larta nė Evropė, por edhe pėrqindja e natalitetit nga mė tė lartat nė Evropė.

Nga kjo del se nė Kosovė janė aplikuar kushte dhe ligje koloniale.

Pėrafėrsisht, tre million shqipatrė qė jetonin nė Jugosllavi , 62 % prej tyre jetonin nė Kosovė, 28% nė Maqedoni, 5% nė Serbi dhe 2% nė nė Mal tė Zi. Pėrqindja tjetėr jetonte nė republikat tjera tė ish-Jugosllavisė. Ndoshta ka mundėsi tė jipet edhe njė shifėr tjetėr e numrit tė shqiptarėve, sepse regjistrimin e vitit 1991 tė organizuar nga Jugosllavia zyrtare, ata e kanė bojkotuar, nė shenjė proteste pėr shtet-rrethimin e imponuar nga autoritetet e atėhershme jugosllave.

Sipas regjistrimit tė vitit 1981, 1'584'441 persona banonin nė Kosovė, 1'226'736 shqiptarė, 209'489 serbė, 58'526 musliman (boshnjak), 34'126 ciaganė dhe 27'028 malazezė. Armiqėsia qė ka mbretėruar prej vitesh kundruell shqiptarėve nė Jugosllavi ka shkatuar nė imigrim tė rėndėsishėm tė tyre nga tė gjitha viset e Jugosllavisė kah Kosova dhe shkon, pėrsfėrsisht, deri nė 1'800’00 veta.

Shumė qytete jasht Kosovės kanė nė gjirin e tyre njė popullatė shqiptare shumė tė rėndėsishme (prej 70% deri nė 90% tė banorėve). Kėto qytete shtrihen nė :
Kosovėn Lindore : Preshevė, Bujanovc, Medvegje.
Maqedoni : Shkup (Skopje), Tetovė, Kumanovė, Gostivar, Kėrēovė, Strug, Dibėr
Mal tė ZI : Ulqin, Tivar, Tuz, Guci.

Popullata shqiptare ėshtė mė e reja nė Evropė, mosha mesatare e saj sillet prej 24 deri 27 vjeē.

Shqiptarėt i takojnė konfesioneve : muslimane, katolike, ortodokse. Megjithė kėtė, shqiptarėt kurrė nuk kanė njohur konflikte religjioze mes tyre, shembull i shkėlqyer sot, i njė regjioni qė posedon njė nivel tė shtuar ekumenik.

Nga 6,5 million shqiptarė qė banojnė nė Kosovė dhe Shqipėri, 45% kanė banuar nė takat e tyre nė ish-Jugosllave. Mu pėr kėtė ata nuk mund tė konsiderohen minoritet por si njė komb i ndar nė dysh, e ajo pjesė e mbatur nė tokat e tyre nė ish-Jugosllavinė e ndarė nė katėr pjėse tjera admnistarative : Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi dhe Serbi (Kosova Lindore).

Qė nga okupimi i tokave shqiptare e deri nė ditėn e ēlirimit tė Kosovės (apo vuarjes sė saj nėn administratėn e UNMIK-ut - 1999) autoritetet serbe nė veēanti, e ato jugosllave nė pėrgjithėsi, shqiptarėve u kanė imponuar njė politikė tė negacionit sistematik lidhur me identitetin e tyre nacional, prandaj shpesh kanė organizuar ekspulsimin me forcė dhe masiv kah Turqia dhe Shqipėria, gjithnjė duke u konfiskuar tokat e tyre dhe duke ua atribuar kolonistėve serbė dhe malazezė.

Prej viti 1876 deri nė vitin 1900, jo mė pak se 350'000 shqiptarė janė pėrzėnė nga tokat e tyre nga rajonet e Prokuples, Vranjes, Toplicės, Leskovcit, Nishit, etj.

Gjatė lufėrave ballkanike, 1200'000 shqiptarė janė ekspulsuar (pėrzėnė me dhunė) nga Kosova.

Nė mes tė dy luftėrave botėrore, 300'000 shqiptarė janė ekspulsuar nė Turqi e 50'000 nė Shqipėri. Tokat e tyre janė shpronėsuar pastaj janė kolonizuar nga 65'613 kolonė serbė.

Pas luftės sė Dytė Botėrore, 500'000 shqiptarė janė pėrzėnė me dhunė nga Kosova dhe kanė shkuar nė Turqi, nė vendet evropiane, Australi dhe SHBA .

Pas demonstratave tė vitit 1981, pothuajse 500'000 shqiptarė e kanė lėshuar Kosovėn, pėr tė shpėtuar nga represioni serb dhe mizerja.

Ekzaminimi i kėtyre strategjive ka mundėsuar modifikimin e pėrbėrjes kompakt dhe etnike tė territoreve shqiptare dhe ėshtė bėrė objekt i publikimeve shkensore serbe. Kėto studime kėshillojnė asimilimin, presioni ekonomik dhe represionin policor, por edhe ēnderimin, shkatimin e konflikteve ndėr etnike, madje edhe djegjen e ndonjė lagje qyteti apo fashti tė tėrė.

Shembull : « Shteti serb nuk duhet hargjuar para pėr tė lehtėsuar jetėn shqiptarėve, por pėr t’i detyruar ata, tė ikin sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur », thoshte nė vitet e njėzeta Kryeministri serb Nikolla Pashiq.

Serbia ndjeku kėtė politikė, e cila mbushi kampet dhe qendrat e Evropės Perėndimore me refugjatė shqiptarė tė Kosovės dhe kjo gjendje zgjati deri nė mbarimin e luftės.


__________________________________

PASQYRĖ E SHKURTĖR HISTORIKE
__________________________________

Tė dhėnat parahistorike dhe tė Antikės na mėsojnė se Shqipėria ishte njė vend me njė civilizim tė lartė. Shqiptarėt, si popull autokton, kanė prejardhjen nga illyrėt, tė cilėt banonin gjithė lindjen e Ishullit ballkanik.

Roma ndėrmori shumė ekspedita ushtarake kundėr ilirėve. Luftėrat iliro-romake, sidomos rezistenca ilire zgati me qindra vite. Mė nė fund, Roma i pushtoi tokat ilire nė Veri dhe Jug.

Deri nė shekullin e VII, asnjė burim historik nuk flet pėr vendosjen e fiseve sllave as nė Perandorinė e Re e as nė Perandorinė e Vjetėr, apo nė Dardani (Kosovėn e sotme)

Kėshtu, nga tėrė ai territor i gjerė i ilirėve i Epokės Antike, tė vetemet territore qė nuk iu nėnshtruan kolonizimit sllavė, tė shekullit tė VII deri nė shek. IX, pėrbėjnė hapsirėn territoriale qė shqiptarėt e banonin nė Masjetė, e nė tė cilėn banojnė edhe sot. Pra Shqipėria dhe Kosova.

Nė vitin 1217, shteti serb, i formuar nė tokėn e Malit tė Zi tė sotshėm, fillon tė shtrihet deri nė Pejė. Pjesa kryesore e Kosovės mbetet jasht kufijve tė atij shteti. Ashtu, siē konsaton me tė drejtė historiani francez Alain Ducellier, « ēdo argumentim i tipit ‘historik’ vetėm sa demanton tezėn ‘serbe’, ngase historia na mėson, se serbėt kundruell Kosovės, janė vetėm pushtues tė ardhur vonė nė tokat shqiptare ».

Kah mesi i shekullit XIV, Shqipėria bėhet teatėr i pėrgjakshėm i luftėrave shumė tė rėndėsishme nė mes tė shqiptarėve dhe mbretit Dushan, i cili e shtriu perandorinė serbe duke pushtuar Shqipėrinė dhe i dha veti titullin e perandorit Bizabtine tė Sllavonisė dhe Shqipėrisė.

Nė shekullin e XIV, kur turqit filuan pushtimin e Balkkanit, ata hasėn gjithkund nė rezistencė. Kėshtu nė vitin 1385, nė Betejėn e Savrės, Myzeqesė, siē quhet sot, shqiptarėt u mundėn nga Turqit, e princi i tyre Balsha II u vra.

Nė qershir tė vitit 1389, u zhvillua Beteja e Kosovės, nga e cila historianėt serbė krijuan mitin e tyre pėr tė themeluar pretendimet e tyre politike pėr Kosovėn. Nė realitet, kjo betejė u zhvillua nė mes tė turqėve dhe njė koalicioni ballkanik, nė tė cilin shqiptarėt luajtėn njė rol dominant (vlen tė pėrmendet, se dy nga shatė shefat e koalicionit ishin shqiptarė). Pas kėsaj humbjeje tė pėrgjakshme, nuk ia vlente mė tė organizohej ndonjė koalicioni anti-turk nė Ballkan.

Gjatė shkullit XV, shqiptarėt kanė organizuar njė nga rezistencat mė tė njohura kundėr tuqėve nė tėrė Ballkanin. Kėshtu, nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, ata gjatė 25 viteve, radhitėn fitoret ushtarake, duke realizuar veprėn mė tė madhe politike dhe historike me krijimin e shtetit shqiptar, tė pavaruar dhe tė bashkuar. Me tė drejtė, Skėnderbeu quhet mbrojtėsi i civilizimit evropian dhe ushtari i Rilindjes dhe protektori i kristianizmit. Statuja e tij, e ngjashme me atė tė Tiranės, sė shpjeti do ta stolisė edhe Prishtinėn, e ne shqiptarėt e Kosovės do ta nderojmė dhe do t’i buzėqeshim me krenari !

Nė Shqipėri, sikur ēdo kund nė Ballkan, nė shek. e XIX, ne shqiptarėt filluam njė etapė tė re kundėr pushtuesit turk. Kriza e Orjentit kishte pėr qėllim shkatėrrimin e Perandorisė Otomane para Rusisė dhe Carit nė vitin 1878. Rusia, duke pėrfitaur nga superioriteti ushtarak i saj, imponoi nė Kongresin e Berlinit njė vendim shumė tė padrejtė ndaj shqiptarėve. Kongresi i Berlinit i dha Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė shumė territore tė banuara ekskluzivisht me shqiptarė. Si rezultat i kėsaj situate, mė se 200'000 shqiptarė kanė emigruar, duke i lėnė vatrat e tyre pėr gjithnjė.

Si pėrgjigje Kongresit tė Berlinit, e kundėr rrezikut tė dhėnjes sė tokave tė tyre shteteve fqinje ballkanike, shqiptarėt konvokuan nė Prizren, nė Kosovės, njė asamble tė tė gjithė pėrfaqėsuesėve shqiptarė nga tė gjitha regjionet shqiptare e cila njihet me emrin « Lidhja e Prizrenit ». Duke iu falėnderuar kėsaj Assambleje, ēeshtja shqiptare bėri hapin e parė kah skena diplomatike evropiane.

Nė fillim tė shekullit tė XX, shqiptarėt u ngritėn nė luftė kundėr Perandorisė Otomane. Nė vitet 1910-1912, shpėrthyen nė Kosovė dhe nė takat shqiptare kryengritje zinxhirore. Qėllimi i tyre ishte bashkimi i 4 vilajeteve shqiptare : i Janinės, Shkodrės, Manastiri dhe Kosovės pėr tė fituar autonomin adminstrative dhe politike tė kėtyre vilajeteve tė banuara me shqiptarė, pra, Rilindjen e Shqipėrisė. Edhe kėsaj radhe turqit u treguan tė shurdhėr ndaj revendikimeve tė shqiptarėve. Shqiptarėt ēliruan pothuajse tėrė Kosovėn, muarėn qendrėn administrative dhe strategjike turke nė Ballkan, Shkupin, tė cilin e ēliruan, mė 12 gusht 1912.

Shtet ballkanike u lidhėn mes vete pėr tė penguar Perandorinė Otomane, qė shqiptarėve tu akordonte tė drejtat e tyre legjitime. Lufta e popullit shqiptar kishte treguar dekomponimin e e Perandorisė otomane. Shtet ballkanike pėrfituan nga kėto ngjarje pėr t’i shpallur luftė Turqisė dhe pėr t’i riokupuar territoret qė shqiptarėt i kishin ēliruar.

Nė falkė tė luftės ballkanike, mė 28 Nėntor 1912, nė Vlorė, shqiptarėt pas 500 vjet okupimi otoman proklamuan (shpallėn) pavarėsinė e shtetit tė tyre.

Konferenca e ambasadorėve nė Londėr, e mbajtur nė vitet 1912-1913, i ndau nė mėnyrė shumė dramatike territoret shqiptare. Ky vendim tragjik u muar kryesisht pėr shkak tė influencės sė Rusisė.

Nga 70'000km2 tė populluar ktyesisht me shqiptarė, territori i Shqipėrisė u tkurrė nė vetėm 28’748km2. Kėshtu, Serbia zgjeroi territorin e saj pėr 82% e numrin e banorėve pėr 55%, ndėrsa Mali i Zi zgjeroi territorin e tij pėr 52% e numrin e banorėve 100% (Mali Zi fitoi 240'000 banorė prej tė cilėve 1800'000 shqiptarė). Pra, Serbia dhe Mali i Zi u zgjeruan me territorin shqiptar tė quajtur Kosovė. Nė kėto territote banonin 78.1% tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

_____________________________________________

KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1912-1918
____________________________________________

Kryeministri serb i asaj kohe, Milovanoviq, kishte filluar luftėn e parė ballkanike nė vitin 1912 me tė njejtin sllogan, tė cilin e pėrvetėsoi trashiguesi i tij Milosheviq, 89 vjet mė vonė. « Njė shtet i vetėm duhet t’i bashkojė tė gjithė serbėt, ose Ballkani do tė shndėrohet nė njė varr tė madh ».

Qė ditėt e para tė okupimit tė Kosovės, ushtritė serbe dhe malazeze kryen atrocitete nga mė makabret. Mė 21 shkurt tė vitit 1913, 42 shqiptarė tė fshatit Nishor janė pushkatuar nė shenjė reprezaljeje, pasi qė njė ushtar serb ishte plagosur. S’paku 130’00 shqiptarė janė vra nga ushtritė serbo-malazeze gjatė luftėrave ballkanike.

Njė komision hetimor i Institutit Carnegie (SHBA) raportonte aso kohe me kėto shprehje pėr sjelljet e autoriteteve serbe dhe malazeze nė Kosovė : « Djegje fshatrash, vrasje dhe masakra masive kundėr njė populli tė paarmatosur dhe tė pafajshėm. Dhunime tė papara, plaēkitje tė ēdo llojshme, kėto janė mjetet e pėrdoruara tė ushtrive serbo-malazeze pėr tė ndėrruar fizionominė etnike tė regjioneve tė popullzuara me shqiptarė ».

Autoritetet okupuese ndėrmorrėn tė gjitha masat pėr konvertimin masiv tė popullit shqiptar, katolik dhe musliman, nė religjionin ortodoks sllavė, duke imponuar me dhunė edhe pėrkthimin e emrave tė fshatrave dhe qyteteve shqiptare nė gjuhėn sllave ; veē kėsaj ato (autoritetet) provokuan njė ekzod tė shqiptarėve kah vendet limitrofe me Kosovėn.

Mė 14 korrik 1914, Austro-Hungaria i deklaroi luftė Serbisė, duke okupuar dhe ndarė Kosovėn me Bullgarinė. Pas kapitullimit tė kėsaj tė fundit, mė 29 kusht 1918, u krijua Mbretėria Serbo-Kroato-Sllovene (SKS). Kosova dhe gjysma e kombit shqiptar me territore iu dhanė kėsaj mbretėri fantome, nga Fuqitė e Mėdha, nė Traktatin e Saint-Germain-en-Laye, mė 10 shtator 1919.

_______________________________________

KOSOVA NĖ PERIUDHĖN 1918-1941
______________________________________

Pėr krijimin e kreaturės Jugosllavi, Nikolla Pashiqi, u rekomandte kėtė sjellje autoriteteve jugosllave kundėr shqiptarėve : « Autoritet shqiptare, duhet vrarė me pishtole, ndėrsa popullin me topa dhe mitroloza ».

Vetėm gjatė muajve janar dhe shkurt tė vitit 1918, 11'829 shqiptarė janė vra nga armata jugosllave e 9109 shtėpi i kanė djegur.

Mė 6 janar 1921, 1253 shqiptarė, burra, gra, fėmijė dhe pleq tė 8 fshatrave tė distriktit tė Podujevės janė masakruar pa ndonjė arsye.

Sipas njė dokumenti, tė asaj kohe, qė ruhet nė Kombet e Bashkuar, qėllimi i kėtij terrori ishte mė sa vijon :

· tė pėrdoren tė gjitha mjetet pėr tė provokuar njė ekzod me pėrmasa tė mėdha
· tė pėrdoren tė gjitha mėnyrat dhe mjetet pėr denacionalizim dhe asimilimin e popujve qė nuk reagojnė
· tė internohen dhe eksterminohen tė gjithė personat qė nuk pranojnė tė lėshojnė vendin ose qė nuk pranojnė tė vihen nė sherbim tė sllavizimit. Arkivat e Kombeve tė Bashkuara, dosja S 391-4)

Autoritetet serbe, nė atė periudhė, filluan t’i pėrvetėsojnė tokat shqiptare duke ua dhėnė kolonistėve serbė, tė cilėt merrnin prej 8 deri nė 27 hektar pėr familje.
Mė 11 korrik 1938, Jugosllavia nėnshkroi me Turqinė njė konventė, nė tė cilėn parashihej qė 40'000 familje shqiptare tė ekspulsohen pėr Turqi gjatė tetė viteve nė vazhdim.

_________________________________________

KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1941-1945
________________________________________

Mė 6 prill 1941, Hitleri sulmoi Jugosllavinė. Armata jugosllave sulmoi popullin shqiptarė, duke vrarė ushtarėt shqiptarė nė radhėt e veta, duke djegur shumė fshatra tė Kosovės, nė vend se ta mbėronte vendin.

Kosova pastaj u okupua dhe u nda nė mes tė Gjermanisė, Bullgarisė dhe Italisė. Populli shqiptar shprehu moskėnaqėsinė e vetė, dhe nė vitin 1942, u krijuan njėsitet e para ushtarake tė rezistencės kosovare. Nė vitin 1943, u krijua Komanda Supreme e Armatės Nacional Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo komandė kishte kompetencat dhe prerogativat e njejta sikur komandat e ngjajshme qė u paraqitėn nė Kroaci, Serbi dhe Slloveni.

Mė 31 dhjetor 1943, mė 1 dhe 2 janar 1944, mbahet Konferenca e Bujanit tė Gjakovės, e njohur si Koferenca konstituive e Kėshillit pėr Ēlirimin Kombėtar tė Kosovės. Nė kėtė konferemcė ; 43 nga 49 delegatė tė pranishėm ishin shqiptarė, 3 ishin serbė e 3 ishin malazezė, proporcionalisht me pėrqindjen nacionale tė Kosovės. Kjo Konferencė unanimisht adoptoi rezolutėn, sipas sė cilės i njihej « popullit shqiptar », e drejta pėr vetėvendosje, qė nėnkuptonte edhe ndarjen, « qė do tė thot, bashkimin me Shqipėrinė ».

Duke reaguar kundėr kėsaj Konference, Partia Komuniste e Jugosllavisė u dha urdhėr reparteve tė rezistueseve kosovarė tė lėshojnė Kosovėn pėr tė shkuar nė Vojvodinė, pėr tė luftuar nė frontin e Veriut. Shaban Polluzha kundėrshton dhe me mijėra ushtarė kėthehet nė Drenicė pėr ta mbrojtur popullin shqiptar. Ndėrsa, Fadil Hoxha me repartet e veta niset pėr Vojvoinė.

Divizionet serbe, maqedone dhe malazeze e pushtojnė Kosovėn pėrseri dhe terrorizojnė popullin shqiptarė tė pambrojtur. Ky terror provokon kryengritjet e popullit shqiptar nė Gjilan, Ferizaj dhe Drenicė gjatė muajve nėntor e dhjetor 1944 dhe janar tė vitit 1945. Rezistenca duke qenė e pamundur pėr shkak tė ndarjes sė reparteve shqiptare, ushtritė jugosllave pėrfitojnė nga kjo situatė dhe i shuajnė kėto kryengritje me gjak, duke vrarė 47'300 shqiptarė tė Kosovės.

Nė mars tė vitit 1945, vetėm gjatė njė dite, gati 6000 ushtarė shqiptarė, tė cilėt ishin mobilizuar pėr t’i dėrguar nė frontin e veriut ; nė Trieshtė, Slloveni, janė pushkatuar me urdhėrin e autoriteteve tė armatave jugosllave.

Nė korrik tė vitit 1945, atėherė kur gjendja e luftės ekzistonte ende nė Kosovė, vendimet e Konferencės sė Bujanit anulohen nga Konferenca e Prizrenit, e mbajtur nėn tytat e armėve tė policisė dhe ushtrisė jugosllave. Kosova okupohet pėr herė tė tretė nga Serbia.

Edhe pse mė vonė, u bėnė disa hapa nė pėrmirėsimin e gjendjes sė shqiptarėve tė Kosovės, sa pėr tė ndrequr gabimet, kurrė vala e arrestimeve dhe burgosjet e shqiptarėve tė Kosovės regjimi komunist i Titos, e nė veēanti represioni policore i ministrit tė brėnshėm tė Jugosllavisė, serbit Aleksander Rankoviqit, nuk i kanė ndalur. Nga tė burgosurit mė tė njohur shqiptar njihet Adem Demaēi, i cili kaloi nė kazamatat sebe afėr 30 vite. Kurrė numri i tė burgosurve shqiptarė, ndoshta, nuk do tė dihet.

Situata represive ndaj shqiptarėve tė Kosovės kulmon me organizimin e demonstratave tė studentėve nė vitin 1968. Ata kėrkuan lejimin e flamurit shqiptar, hapjen e Universitetit shqip nė Prishtinė dhe Republikėn e Kosovės nė kuadėr tė Federatės Jugosllave. Nga kjo rezultoi lejimi i flamurit, Universiteti i Prishtinės, por akordimi i Republikės nuk u aprovua si dhe demonstratat u shuan nė gjak. Kjo gjendje e moskėnaqėsisė vazhdoi deri nė vitin 1981, edhe pse u lejua Kushtetuta e viti 1974, e cila avansonte dukshėm statusin e Kosovės, por jo nė shkallė republike. Shqiptarėt tė pakėnaqur me statusin e tyre vazhduan aktivitetin legal dhe ilegal, pėr njė status mė tė mirė, por edhe burgosjet dhe maltretimet nuk i ndali policia jugosllave.

________________________________________

KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1981-1991
________________________________________

Nė demonstratat masive tė marsit 1981, shqiptarėt e Kosovės kėrkuan, prap pėr Kosovėn, statusin e Republikės dhe mbajtjen e zgjedhjeve tė lira. Autoritetet Federale, armata dhe policia, nėn presionin dhe influencėn e serbėve, e shtypėn me tanke « pranverėn kosovare ». Dhjetėra demonstrues i vranė, qindra tė tjerė i plagosėn. Nė vend tė dialogut, autoritetet e jugosllave i imponuan Kosovės njė regjim militaro-policor, i cili filloi njė inkuizicion tė vėrtetė juridik dhe policor. Sipas statistikave zyrtare jugosllave, njė e treta e popullit shqiptar tė Kosovės ka kaluar nėpėr duarėt e policisė pėr motive politike gjatė viteve 1981-1991.

Qindra procese politike nga gjygjet civile dhe ushtarake u shqiptaun duke denuar mė shume sė 6000 shqiptarė, me vuajtje denimi deri nė 20 vjet burgim, ndėrsa 20'000 procese politike tjera janė shqiptauar nga gjygjet dhe policia me vuajtje denimi deri nė 60 ditė burg.

Nė mars tė vitit 1989, pėr vetėm njė ditė, 350 intelektalė shqiptarė janė arrestuar nga policia. Pa kurrėfarė forme tė padisė ngarkuese, janė mbajtur dhe torturuar pėr disa muaj nė burgjet e Serbisė

Sipas mjekėve, mė se 120 shqiptarė janė vrarė gjatė demonstratave, shumica e tyre janė qėlluar me plumba dum-dum pas shpine. Ndėrsa 64 tė rinj shqiptarė kanė bėrė « vetėvrasje » gjatė sherbimit ushtarak. Por, trupat e tyre kanė pasur shenja tė dhunės dhe disa edhe impakte vdekjeprurės me plumba, ēka e vėrteton tezėn e ekzekutimeve. Mė i njohur ėshtė rasti i Paraqinit, i pandriēuar nga njė komision neutral, edhe sot e kėsaj dite.

Policisė sekrete jugosllave nuk i shpėtuan as aktivistėt e ēeshtjes kėmbėtare nė mėrgim. Pesė shqiptarė janė vrarė nga kjo polici nė Belgjikė dhe Gjermani, sepse denonconin para opinionit perėndimor represionin qė ushtrohej kundėr shqiptarėve tė Kosovės nga policia dhe ushtria serbe. Kėtu duhet pėrmendur Vehbi Ibrahimi, Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeja, Bardhosh Gėrvalla dhe Enver Hadri.


Analizė

I

Lėvizjen e shqiptarėve pėr demokraci dhe pėr njė status nė rang republike pėr Kosovė, ėshtė pėrdorur nga serbėt si pretekst pėr « defederalizimin » e Jugosllavisė dhe pėr tė suprimuar autonominė e krahinės sė Kosovės dhe tė Vojvodinės : mė 23 mars 1989 policia dhe ushtria rrethuan Parlamentin e Kosovės me tanke, imponuan suprimimin e statusit tė autonomisė qė kishte Kosova, sipas Kushtetustės sė viti 1974.

Nė mars te vitit 1990, autoritetet ushtarake serbe, me qėllim tė provokimit tė njė kryengritjeje tė armatosur tė popullit shqiptar dhe pasi kishin aplikuar nė shkolla politikėn e segregacionit, helmuan mė se 7'000 nxėnės shqiptarė tė Kosovės.

Nė kėtė kohė tashmė formohet Lidhja Demokratke e Kosovės nė krye me Dr. Ibrahim Rugovėn, tė cilės iu bashkuan shumica e shqiptarėve, sepse, Dr. Rugova ishte njeriu i parė, qė atė qė tė tjerėt e kishin kėrkuar me demonstrata dhe me organizime ilegale, e kėrkonte haptas dhe para gjithė botės, nė konferenca shtypi-Kosovėn Republikė. Lidhja Komuniste e Jugosllavisė pėr Kosovė u shkatėrrua dhe filloi formimi i partive tjera, nga mė tė njohurat ishin PSHDK dhe NDSH, por edhe ndonjė qė kishte ende orientim pro jugosllavė, me bindje tė sigurtė qė Jugosllavia nuk do tė shkatėrrohej.


II

Mė 26 qershor 1990, autoritete serbe dekretuan ligjin pėr marrėdhėnien e punės nė rrethana tė jashtzakonshme. Sipas kėtij ligji, tė gjithė drejtorėt shqiptarė tė ndėrmarrjev, institucioneve kulturore dhe administrative, nė shumicėn e shkollave, ku bėnė pjesė edhe universiteti, pėrjashtohen nga puna dhe zėvendėsohen me drejtorė tė rinj eskluzivisht serbė. Nė Fakultetin e mjekėsisė nė Prishtinė, tė gjithė mjekėt shqiptarė dhe infermieret janė pėrzėnė nga puna me polici, me urdhėr tė drejtorit tė ri serb.

Deri para luftės, mė shumė se 800'000 shqiptarė janė pėrjashtuar nga puna, njė e trtea e popullsisiė si shkak i kėsaj mė nuk kishte punė. Aparati administrativ serb, i instaluar nė Kosovė, tash punėsonte vetėm serbė. Duke pėrjashtuar sistematikisht nga puna ; punėtorėt, drejtorėt, mjekėt, gjykatėsit, policėt shqiptarė, profesorėt dhe punėtorėt tjerė shqiptarė, autoritetet serbe kanė shkatėrruar totalisht ekonominė, sistemin shėndetsor, juridik, shkollor dhe administrativė tė Kosovės.

Autoritetet serbe nė vazhdim konfiskuan apartamentet e shqiptarėve tė larguar nga puna, tė cilėt i hudhnin nė rrugė. Pranarėt e rinj serbė instaliheshin pa vonuar.


III

Mė 2 qershor 1990, Parlamenti i Kosovės i konvokuar legalisht me format e parapara, sipas Kushtetutės 1974, proklamoi Kosovėn entitet tė pavaruar nga Serbia, por ende tė varur nga federata jugosllave.

Mė 5 qershor 1990, autoritetet serbe suspenduan nė baza jokushtetuese Parlamentinė dhe qeverinė e Kosovės. Disa deputet dhe anėtarė tė qeverisė u arrestaun dhe u akuzuan nga regjimi i Serbisė pėr kundėr-revolucion. Tė tjerėt kanė qenė tė detyruar tė lėshojnė Kosovėn, ose tė jetojnė nė mėnyrė klandestine. Tė njėjten ditė, ndėrtesa e Radio Televizionit tė Prishtinės ėshtė marrė me dhunė nga policia ; 1350 gazetarė, teknikė dhe producentė u larguan nga puna. Televizioni do tė mbetet i mbyllur pėr shqiptarėt deri nė mbarim tė luftės, ku nuk pati asnjė emision nė gjuhėn shqipe. Nė ndėrkohė, qeveria e Kosovės nė egzil bėri marrėveshje me TVSH pėr 25 minuta emision lajmesh pėr dhe mbi Kosovėn.

Mė 7 shtator 1990, Pralamenti i Kosovės, i konvokuar nė klandestinitet, ka aprovau Kushtetutėn, sipas sė cilės Kosova proklamohet republiekė nė kuadėr tė federatės-apo eventualaisht tė ndonjė konfederate jugosllave. Nga kjo shihet se ende lufta pėr shkatėrrimin e Jugosllavisė nuk kishte filluar nė Slloveni, por edhe nuk do tė vonojė.

Nė vitin 1991, Serbia i mbylli tė gjitha shkollat nė gjuhėn shqipe nė Kosovė si dhe Universitetin e Prishtinės ; 430'000 nxėnės dhe studentė shqiptarė nuk kishin mė tė drejtė mėsimi nė gjuhėn amtare shqipe. Ky diskrimin u aplikua kundėr shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Serbie (Kosova Lindore).


IV

Serbia filloi distribuimin masiv tė armėve popullatės serbe duke krijuar kėshtu kushtet e nevojshme pėr konflikte tė pėrmasave tė mėdha.

Aksione ndeshkimi u aplikuan kundėr shqiptarėve : policia rrethon lagje qytetesh apo fshatra shqiptare, ndjek dhe rrah kalimtarėt dhe shkon aq larg sa vret edhe njerėz nė shtėpi tė tyre, madje edhe kur nuk shfaqin kurrėfarė rezistence. Shumė familje janė plaēkitur nga policėt serbė, tė cilėt u merrnin nė tė shumtėn stolit prej ari, argjendi dhe ornamente tjera, e nė veēanti deviza.

Aplikimi i diskriminimit etnik, violenca flagrante, sistematike dhe masive e drejtave tė njeriut, vrasja e qindra personave tė pafajshėm, segregacioni nė shkolla, uzina, spitale, universite, armatė dhe nė tė gjitha fushat e jetės, ishte rezultat i okupimit serbė nė Kosovė.

Kjo politikė e terrorit e detyroi Parlamentin e Kosovės tė organizojė njė referendum nė Kosovė, duke pasur parasysh proklamimin e Republikės sė pavaruar dhe sovrane tė Kosovės. Pjesėmarrja ishte nė 87% e popullit tė moshės madhore dhe me drejtė vote, ndėrsa 99,87% janė deklaruar nė favor tė kėtij vendimi.


V

Pėr tė zgjedhur problemin kombėtar nė Jugosllavi, autoritetet serbe bėnin njė politikė me « dy kute, per tė njejtėn peshė » : nga njėra anė pėrdornin legjitimitetin historik, duke thėnė se Kosova, edhe pse e banuar 90% me shqiptarė, ishte djepi i Serbisė ; nga ana tjetėr serbėt sherbeheshin me legjitimitetin demografik duke pretenduar se Vojvodina, e banuar me shumicė serbe (54%) ėshtė parti integrale e Serbisė, kėshtu, mbronin tezėn se serbėt, minoritar nė Kroaci kishin tė drejtė tė shkėputen nga kjo republikė, madje edhe me ēmimin e derdhjes sė gjakut.

Nė mėnyrė paradoksale, serbėt ishin nė gjendje tė reprimojnė shumė rėndė ēdo shqiptar, i cili guxonte tė revendikojė atė qė serbėt kėrkonin nė Kroaci dhe Bosnjė e Hercegovinė ; ata luanin pra nė kartėn e principeve etnike, historike apo politike dhe impononin zgjedhje qė u pėrgjigjej vetėm interesave tė tyre kombėtare.


__________________________________

KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1991-2001
___________________________________

Kjo periudhė karakterizohet si mė e errta nė hitorinė e vjetėr apo tė re tė Kosovės. Pėrjashtim bėjnė vitet pas luftės. Okupi dhe kolonizimi i Kosovės nga regjimi gjakpirės dhe barbar i Millosheviqit nuk njeh kufi. Policia dhe ushtria serbe mund tė silleshin sipas deshirės sė tyre, pa respektuar madje as ligjet e veta nė fuqi. Shqiptarėt e Kosovės trajtoheshin si qytetar tė dorės pa tė drejta dhe dinjitet njerėzor. Qindra e mija tė rinj shqiptar tė Kosovės, tė xhveshur nga ēdo prespektivė, lėshonin vendin pėr tė shkuar jasht. Familje tė tėra marrin tė njejtėn rrugė, familja shqiptare fillon tė dekomponohet (shkatėrrohet). Pastrimi etnik i paraparė nga tė gjitha regjimet serbe gjatė historisė filloi tė realizohet nė qetėsi, por para syve tė gjithė botės.

Pėrkundėr kėsaj situate shumė tė vėshtirė, LDK dhe partitė tjera shqiptare tė Kosovės organizojnė njė sistem paralel tė jetės, ose tė mbetejes gjallė. Me financimin e Diasporės, ia arrijmė tė organizojmė sistemin shkollor dhe tė sheendetsisė. Por, varfėria ēdo ditė trokiste nė derėn e ēdo kujt dhe deshprimi instalohej nė shpirtin e tė rinjve. Ēuditrisht grupe tė armatosura paraqiten dhe sulmojnė policėt serbė. Edhe komunikatat, nė emėr tė njė ushtrie UĒK-sė (Armata Ēlirimtare e Kosovės) paraqiten nė shtyp. Opinioni publik shokohet, nuk kupton se ēfarė po ndodhė. Me fillimin e vitit 1997, komunikatat shpeshtohen me ritmin e aksioneve tė kryera mbi patrullave tė policisė serbe. Regjimi i Millosheviqit vendos tė shtyp kėto grupe dhe sulmon disa familje nė rrafshlartėn e Drenicės, qerdhe e UĒK-sė. Nė pranverėn e vitit 1998, policia serbe masakron shumė familje, pa bėrė dallim nė mes burrave e grave, apo fėmijėve dhe tė rriturve. Nė kėtė shtėrngatė, UĒK ngjeshte radhėt, por ende ishte e padukshme, por ishte ēdo kund. Lufta pėr ēlirimin e Kosovės fillon. Bashkėsia ndėrkombėtare ua tėrheq vėrejtjen tė dy palėve nė konflikt, e nė veēanti regjimit tė Millosheviqit. Pėr kėtė qėllim ajo, (Bashkėsia …) dėrgon observatorėt e saj nė Kosovė. Pas masakrės sė Reēakut, ku policia serbe masakroi 45 civilė, komuniteti ndėrkombėtar u indinjua dhe vendosi tė reagojė.

Nė vitin 1999, Armata mė e fortė (NATO) vihet nė alert maksimal. Diplomacia ndėrkombėtare kėrkon pėr herė tė fundit nga Millosheviqi tė stopojė policinė dhe armatėn, pėr tė gjetur njė pėrfundim politik pėr Kosovėn, pėrndryshe pasonte intervenimi i NATO-s dhe ishte i paevitueshėm. Millosheviqi, si gjithnjė bėhet i shurdhėr, NATO fillon aksionin duke bombarduar pėr 78 ditė me radhė pa ndėrpre Serbinė. Gjatė gjithė kėaj kohe, serbėt depotojnė nė Maqedoni dhe Shqipėri mė se 1'200'000 shqiptarė tė Kosovės. Pas 78 dite, Serbia pranon planin e paqės nė Kumanovė dhe tėrheq forcat e veta policore dhe ushtarake nga Kosova. NATO hynė triumfalisht nė Kosovė e me te edhe 1'200.000 shqiptarėt e deportuar, tė cilėt nuk pritėn hyrjen e organizuar nga organizatat humanitare. Bota u mallėngjye nga gjesti i shqiptarėve.

Pas Aleancės ushtarake tė NATO-s, nė Kosovė u vendos UNMIK-u (Administarat e Pėrkohshme e Kombeve tė Bashkuara me kryeadministratorin e parė tė Kosovės, francezin Bernad Kuchner.

Aktualisht Kosova ende administrohet nga UNMIK-u, pėr njė peroidė tranzitore tre vjeēare. Konformė rezulutės 1244 tė Konferencės sė Rambouillet. Kosova shumė shpejtė ka dalur nga faza e emergjencės, tash ka filluar periudha e stabilizimit politik. Mė 28 tetor 2000, janė mbajtur zgjedhjet e para tė lira komunale, tė cilat i ka fituar LDK nė shumicėn e komunave (24). Nė vitin 2001 ėshtė aprovuar Korniza Kushtetuese eKosovės (korniza ligjore) dhe mė 17 nėntor 2001, do tė mbahen zgjedhjet nacionale pėr parlamentin e Kosovės, nga i cili do tė dalin institucionet tjera (qeveria dhe kryetari i Kosovės) tė pranuara ndėrkombėtarisht. Kėto institucione e kanė pėr detyrė kombėtarė tė realizojnė referendumin pėr pavarėsinė e Kosovės, pas periudhės tranzitore, tė paraparė me rezulutėn 1244, nė Konferencėn e Rambouillet. Pas pavarėsisė, kush mund ta ndalė bashkimin e shqiptarėve nė njė shtet, i cili ndoshta do tė quhet ILIRI.


__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 05-06-05, 20:26   #2
ARVANITI
meditues...
 
Avatari i ARVANITI
 
Anėtarėsuar: 25-12-04
Vendndodhja: **Tiranė**
Postime: 1,149
ARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėmARVANITI i pazėvėndėsueshėm
Gabim

A mundet dikush te ma shpjegoje termin "Ilirida", se e kam hasur shume keto kohet e fundit?

Iliria eshte?
__________________
Krejt miqėsisht....nga Arvaniti
ARVANITI Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-06-05, 23:04   #3
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

po, sikur - iliada - ilirida

edhe Ēameria, e treta

atehere nuk do te kishte shume probleme me Malesine e Mbishkodres e Luginen e Presheves...

apo si Shtetet e Bashkuara Shqiptare (USA)
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 05-06-05, 23:18   #4
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Odise
po, sikur - iliada - ilirida

edhe Ēameria, e treta

atehere nuk do te kishte shume probleme me Malesine e Mbishkodres e Luginen e Presheves...

apo si Shtetet e Bashkuara Shqiptare (USA)
Pse Lugina e Preshevės?
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 06-06-05, 15:03   #5
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

KUNDERSHTOJ qe te krijohet KOMBE KOSOVAR, por NUK mohoje se nen kete nocion po ndertohet shteti. Tjeter muhabet eshte nese thuhet se kush dhe cfar ndikoi ne krijimin e ketij nocioni.
Shqiperia s'ka ndiku ne kete term, se ky term eshte me i vjeter se ata londinez. Ze fillin e betejes 5 shekuje mepare. Insistoje prap ne opinionin tim, se NUK duhet marrur me NOCIONE, por KUJT i sherbene ai NOCION.
Sot kosova po ndertone shtete,ku shqiptaret jane dominante absolut, atehere c'rendesi ka per MOMENTIN se cfar thuhet e perfolet!?

Populli shqiptare i Kosoves, per cfar luftoi, vuajti? Per te krijuar nje Kombe Maqedonce? Apo per te jetesuar nje emer "Kosove"?! Sa tragjedi do te ishte te mendohet, se u derdh gjake per te jetesuar NOCIONE!

Gjerat madheshtore zakonishte vijne gradualishte, dhe lufta u be per te rikthyer identitetin, nderin, dhe rrespektin.
Dihet mirėfilli kontributi i shqiptarėve nga Dardania(Kosova e sotme)nė formimin e shtetit tė sotėm shqiptar..

Ju pershendet:
Tomori
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 01:28   #6
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Murgesha, edhe Lugina e Presheves eshte jona. Si mendove?


Tomori, e ke gabim: termi kosovar eshte i ri, si etninom, prej kushtetutes se vitit 1974, e kendej, sepse deri atehere, thirrej Kosova e Metohija dhe identiteti kosovar, nuk permendej, por vetem shqiptar, nga Kosova e Ketohija, apo shqiptar nga Kosmeti. Lumi Drini i Bardhe ndante dy trevat shqiptare, si rrjedhim i dinastive serbo-malazeze, ku Serbia kishte pjesen lindore, e Mali i Zi, ate perendimore, kufi Drini. Ai emri qe thua ti, ishte emertimi i vetem nje fushe - Fushe-Kosova, e nuk kishte identitet kosovar.

Lufta e Kosoves (1389), nuk kishte te bente aspak me termin kosovar si identitet - por vetem shqiptar, skiptar, ajo ishte vetem nje fushe-lufte, ndermjet ballkanasve e turqve dhe u emertua shume ma vone pas lufte ne histori - duhet t'i kthjellojme gjerat e panjohura.

Ne termin e identitetit - kosovar, ndikoi politika titiste, kur u pavaresuan dy krahinat: Vojvodina e Kosova, si elemente te asaj ish-federates famekeqe. Ketu duhet t'i hapim fortmire syte e mendjen, cfare thome edhe cfare veprojme!

Komb kosovar, as qe ishte dhe as qe do te krijohet kurre, vetem - shqiptar
une kam pase theksuar te thirret: Shqiperia Veriore, North Albania (1990), mbase edhe ne bote kemi keto koncepte politike sot te tilla. Do te shkoj nje kohe e gjate, derisa politika nderkombetare ta njohe ndryshimin edhe te vet emrit - Kosova, qe e thrret ende sllavisht - Kosovo.

Nuk eshte njesoj te thuash: edhe nuk pranoj krijimin e nje identiteti te ri - kosovar edhe te thuash - nuk eshte me rendesi se cka thuhet e perfolet!!!
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 15:32   #7
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Odise
Murgesha, edhe Lugina e Presheves eshte jona. Si mendove?


Unė asgjė nuk mendova i nderuari Odise, por termi Lugina e Preshevės nuk po mė tingėllon mirė.
Kur filloi dhe pse po pėrdorėt ky term i panjohur shumė historikisht, dhe cilat janė prapavijat e kėtij emėrtimi?
Mundesh tė ma shkoqitėsh pak kėtė??
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 19:12   #8
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

po Murgesha


Koncepti Lugina e Presheves u be gjate luftes se fundit te ucpmb, per ta perfshire rajonin: Presheve, Bujanoc e Medvegje.
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 07-06-05, 21:19   #9
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Odise
Murgesha, edhe Lugina e Presheves eshte jona. Si mendove?


Tomori, e ke gabim: termi kosovar eshte i ri, si etninom, prej kushtetutes se vitit 1974, e kendej, sepse deri atehere, thirrej Kosova e Metohija dhe identiteti kosovar, nuk permendej, por vetem shqiptar, nga Kosova e Ketohija, apo shqiptar nga Kosmeti. Lumi Drini i Bardhe ndante dy trevat shqiptare, si rrjedhim i dinastive serbo-malazeze, ku Serbia kishte pjesen lindore, e Mali i Zi, ate perendimore, kufi Drini. Ai emri qe thua ti, ishte emertimi i vetem nje fushe - Fushe-Kosova, e nuk kishte identitet kosovar.

Lufta e Kosoves (1389), nuk kishte te bente aspak me termin kosovar si identitet - por vetem shqiptar, skiptar, ajo ishte vetem nje fushe-lufte, ndermjet ballkanasve e turqve dhe u emertua shume ma vone pas lufte ne histori - duhet t'i kthjellojme gjerat e panjohura.

Ne termin e identitetit - kosovar, ndikoi politika titiste, kur u pavaresuan dy krahinat: Vojvodina e Kosova, si elemente te asaj ish-federates famekeqe. Ketu duhet t'i hapim fortmire syte e mendjen, cfare thome edhe cfare veprojme!

Komb kosovar, as qe ishte dhe as qe do te krijohet kurre, vetem - shqiptar
une kam pase theksuar te thirret: Shqiperia Veriore, North Albania (1990), mbase edhe ne bote kemi keto koncepte politike sot te tilla. Do te shkoj nje kohe e gjate, derisa politika nderkombetare ta njohe ndryshimin edhe te vet emrit - Kosova, qe e thrret ende sllavisht - Kosovo.

Nuk eshte njesoj te thuash: edhe nuk pranoj krijimin e nje identiteti te ri - kosovar edhe te thuash - nuk eshte me rendesi se cka thuhet e perfolet!!!
Pershendetje Odise!
..qfar flet orr burr, mbas jush i bie ce kosova egziston
..si terme mbas vitit 1974?!!!
me habitni me shkrimin tuaj qe shkruani:
Tomori, e ke gabim: termi kosovar eshte i ri, si etninom, prej kushtetutes se vitit 1974, e kendej,
Odise ju lutem mos ngatroni termet me nocionin Kosova..
me Kushtetuten e vitit 1974..!..????!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!
Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 00:03   #10
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Tomori
KUNDERSHTOJ qe te krijohet KOMBE KOSOVAR, por NUK mohoje se nen kete nocion po ndertohet shteti. Tjeter muhabet eshte nese thuhet se kush dhe cfar ndikoi ne krijimin e ketij nocioni.
Shqiperia s'ka ndiku ne kete term, se ky term eshte me i vjeter se ata londinez. Ze fillin e betejes 5 shekuje mepare. Insistoje prap ne opinionin tim, se NUK duhet marrur me NOCIONE, por KUJT i sherbene ai NOCION.
Sot kosova po ndertone shtete,ku shqiptaret jane dominante absolut, atehere c'rendesi ka per MOMENTIN se cfar thuhet e perfolet!?

Populli shqiptare i Kosoves, per cfar luftoi, vuajti? Per te krijuar nje Kombe Maqedonce? Apo per te jetesuar nje emer "Kosove"?! Sa tragjedi do te ishte te mendohet, se u derdh gjake per te jetesuar NOCIONE!

Gjerat madheshtore zakonishte vijne gradualishte, dhe lufta u be per te rikthyer identitetin, nderin, dhe rrespektin.
Dihet mirėfilli kontributi i shqiptarėve nga Dardania(Kosova e sotme)nė formimin e shtetit tė sotėm shqiptar..

Ju pershendet:
Tomori
***analizoje vet se cfare ke shkruar ketu, e cfare thua ma vone ketu:Odise ju lutem mos ngatroni termet me nocionin Kosova..
me Kushtetuten e vitit 1974..!..????!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!

***ti Tomori, ke problem se nuk dallon toponomin, nga etninomi, apo fjalet: term, nocion e koncept. Po megjithate, duke u bazuar ne mungesen e njohurive te disa shqiptareve, per momentin historik te Kosoves, apostrofuar nga rrjedhat politike te shkuara - si mjegullira, po shtoj:


KOSOVA PO ECEN NEPER TEH SHPATE


Si rrjedhe e disa qarqeve politike, per te mos mundur te aludohet ne identitetin - shqiptar, si term kombetar e politik - ua shtine n'tru termin - kosovar te behet edhe si identitet kombetar (gjoja te ardhshem), vetem duke aluduar ne nje krahine shqiptare, nga koncepti Krahina e Kosoves, ne identitet te ri - kosovar, qe nuk eshte ashtu sikurse termat e ngushta te brendshme, si etnicitetet: drenicak, rugovan, vuthjan, as si etnicitetet: mirditas, pollogas, malesor, dukagjinas - me vetem nje pergjegjese te veten - arbanit, ēam etj. Nuk bjen poshte ti si shqiptar, nese thua se je, nje prej termave te siperm, por je shqiptar nga nje treve e siperme dhe assesi nuk e demton identitetin - shqiptar!

Termi - kosovar, eshte vetem njoftim i shqiptarit, qe eshte prej nje krahine shqiptare - Kosova, sikurse ti nga Pollogu (shembull) dhe emertimi
i shqiptarit ne baza krahinore, nuk vie ne shprehje te behet edhe identitet kombetar! Po ketu qendron 'thembra e Akilit', me na mveshe kete term si identitet - kosovar dhe te ricoptohet perseri politikisht vet identiteti - shqiptar - kombi shqiptar (anpse merret si faze tranzitore politike)!

Pyetja ma e turpshme per shqiptarin eshte ta pyes shqiptarin: a je shqiptar a kosovar? Gjoja si: shqiptar nga Kosova, apo shqiptar, nga Shqiperia! Na kemi ne gjak te deklarohemi patetik, duke i rrahur gjoks njeritjetrit, gjoja une jam: kosovar, shkodran, mirditas, malesor, drenicas, rugovan, llapjan (gjoja edhe ne kuptimin: kush je ti se)...si terme te brendshme, ne kuptimin e krenarise kombetare - po termi kosovar, mori nje kahje te re politike, si prag politik. Nga analistet politik e politikajt tane, u bene nje mori studimesh, si eseje politike, pikerisht per termin - kosovar, a ekziston identiteti - kosovar dhe te gjitha bien ndesh me vetveten duke u siellur ne dredhe politike, NE DEFINIMIN POLITIK E KOMBETAR SI IDENTITET. E te gjithe e nisin me thjeshtesine: shqiptar nga Kosova, duke u perbiruar nje ngushtice ideologjike, gjoja na qenka far labirinthi i nderlikuar politik! Dhe mu per kete edhe kombi gjerman u nda ne gjerman e austriak ( e flasin nje gjuhe, por qe nuk e 'hengren' me vone me rastin e copetimit te Gjermanise nga Lufta II, qe kishin qellim te shkeputet me tjeter identitet kombetar, Gjermania lindore).

Sikur te ishte vendos ne Konferencen e Bujanit (1943), koncepti Shqiperia Veriore, per konceptin - Kosova e Metohija, sikurse ne rastin gjerman: Gjermania Lindore e Perendimore - nuk do ta kishim pase sot kete problem me nyje kaq te forte. Por, me shkeputjen taktike politike
titiste, te 'djepit te shqiptarizmes' siē e quajme te gjithe shqiptaret - termin Kosova, ne domethenien e martirizimit - Kosova Martire (ne aspektin duke iu shkruar per hujit qarqeve politike te shkuara), mori opermasa kombetare deri edhe ne gjoja krijimin e nje identiteti te ri - kosovar!

Ashtu u veprua edhe me Vojvodinen (si hungareze), duke vetpranuar identitetin e tille - vojvodinas (ngase u asimiluan hungarezet me serv, ne pjese te madhe, qellim politik serv) dhe sot pothuajse eshte i shuar identiteti - hungarez, ne Vojvodine! Kosova e Vojvodina ishin dy pika strategjike politike titiste, gjoja si shanse ' elemente konstituive te ish-federates', atje gati pothuaj u shua identiteti hungarez, e ketu ne Kosove, triumfoi identiteti shqiptar, fale ndalimit te lidhjeve te gjakut!

Ceshtja e Kosoves, eci dhe po ecen sot neper teh shpate! Planifikim i hershem, qe sot te duket aq i thjeshte dhe nuk eshte! Kerkohet maturi!

Kjo eshte edhe nje zhagitje e re, per zgjidhjen e ceshtjes shqiptare. Eshte loje shume vizionare e qarqeve te shkuara, si prag politik gjoja nuk mund te kalohet!


Odise
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 00:35   #11
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Odise
po Murgesha


Koncepti Lugina e Presheves u be gjate luftes se fundit te ucpmb, per ta perfshire rajonin: Presheve, Bujanoc e Medvegje.
Ato troje njihen si Kosova Lindore i nderuar Odise.
Termi Lugina e Preshevės ėshtė term gjeografik e jo rajonal, tė cilin fatkeqėsisht nė vend se ta luftojmė ne si duket e kemi pranuar pa ngritur fare zėrin ndaj kėtij termi qė ėshtė i lansuar nga qarqe antikombėtare shqiptare.
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 02:00   #12
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

po Murgesha e nderuar, te gjitha viset shqiptare sot nen servi, jane Kosova Lindore dhe edhe termi rajonal, regjional eshte poashtu gjeografik, ku gjate luftes se UĒPMB-sė se lavdishme, vetiu u thirr Lugina e Presheves (perseri edhe ketu ta rikujtojme shprehjen e Aristidh Koles), per ndrushim nga UĒK-ja, ashtu sikur mevone UĒKombetare, e AKSH ne Maqedoni, pra u bene disa ushtri shqiptare me emra te ndryshem (per kohen) e me qellim te njejte (per vendin). Ketu kemi nje zgripc politik, per t'i ikur emrit Kosova (ne ate kohe po mendoj), ashtu sikurse ky zgripci politik i sotem t'i iket emrit Kosova ne emertimin Dardania! Tash, te jemi te sinqerte e vigjilent: nese Kosova i iken emrit dhe merr Dardania, as pjesa shqiptare sot nen servine, neser nuk do ta pranonte emrin, si koncept politik - Kosova Lindore, e as tjerat... Ketu eshte edhe 'thembra e Akilit'. Ne te kunderten ateher do te duhej te thirrej - Dardania Lindore!!! Perseri te ndryshohet. Me tregoni cilat qarqe antikombetare lansuan konceptin: Lugina e Presheves, kur synohej te jete nje emertim Presheva, per krejt ate rajon shqiptar?! Kur vet shtypi shqiptar e tha kete koncept!

Ndersa si koncepte tona jane: Kosova Lindore (Presheve, Medvegje, Bujanoc), Kosova Perendimore (Malesia e Mbishkodres) dhe Kosova Jugore (pjesa shqiptare ne Maqedoni). Po neser sikur te ndryshohet emrit - Kosova ne Dardania - si do te quhenin pjeset perendimore e jugore?
Ka fluturuar zogu, njeherepernjehere! Kjo eshte ceshtje ma e madhe se sa e mendojme, qe mos te mbeten edhe keto si hallka te keputura historike! Mu per kete edhe synimi nderkombetar eshte t'i vehet nje plaf politik, kalimi ne europe, ku nuk do te jene te rendesishem kufinjte shteterore, po a kemi na mjeshtri te tejkalojme keto hallka historike - kjo mvaret nga na e fuqite, se si ua shtrojme na dhe si e zbatojne ato!

Per kete ceshtje e nderuara Murgesha, po perpelitet e gjithe politika shqiptare dhe eshte ne nje dridhje historike i gjithe kombi shqiptar!


Odise
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 04:55   #13
uliksi31
 
Anėtarėsuar: 19-11-03
Vendndodhja: catskills
Postime: 10,218
uliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėmuliksi31 i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Pershendetje Odise. Nese bene te na sqarojsh, ne lidhje me Kosoven Perendimore, qe thua se eshte Malsia e Mbishkodres :?: :!: Ju falemderit.
uliksi31 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 10:19   #14
Odise
 
Anėtarėsuar: 01-04-05
Vendndodhja: ne eter
Postime: 851
Odise e ka pezulluar reputacionin
Gabim

Pershendetje, I Nderuari, Uliksi31-jr!

Me pelqejne dy shprehje, per temen ketu - nga shume tjera:

1. Jo, Ne krah mize edhe
2. Nuk lufton vendi, po Kelmendi!

1. E shkuar. - Ne kater vilajetet (krahinat) shqiptare te Shqiperise Etnike, qe ishte integriteti territorial 110 mije km katrore, toke shqiptare, koloni turke
sot figurojne 81 mije km katrore te ripushtuara nga sllavet e greket, deri ne vitet e 30-ta te fundshekullit 20. (Enciklopedia, 1973) - Shkupi, Shkodra, Manastiri e Janina. E pse hyri ne histori vilajeti i Kosoves, ne vend - Shkupit, nuk eshte aq mister!

2. Momentale. - Kur u thirr kjo pjesa e sotme shqiptare nen Servi, Kosova Lindore, e ajo nen Maqedoni - Kosova Jugore edhe trevat qe iu thone sot Malesia e Madhe (e Mbishkodres) u thirren Kosova Perendimore, duke aluduar ne nje trem politik si stabil - qe te gjitha trevat shqiptare jasht shtetit ame (pa Ēamerine), te globalizohen ne termin Kosova, si unikat politik i brendshem shqiptar. Tash, a do te mbetet stabile reale a ireale termi Kosova dhe koncepti Malesia e Madhe, koha e verteton. Nese na mendojme ne nje unitet qe ishte real, atehere ishte termi Malesia e Mbishkodres, kurse konceptet: Malesia e Madhe (e Mbishkodres), e Malesia e Vogel (e Gjakoves), jane koncepte te mbrendshme shqiptare!

Pasoje e pushtimeve e shfarosjeve e zhdukjeve masive, jane edhe ndryshimet e etninomeve: ilir (illir-illyr), arban, arber, alban - shqiptar, qe sot ekuivalente, por emertime te ndryshme. E kur kemi keso ndryshimesh si pasoja pushtimesh ne etninomin e sotem shqiptar, nga disa etninome tjera - termat e konceptet si toponome, jane edhe ma te shumeta e te ngaterruara, si emertime te trevave shqiptare. Toponomi Dukagjin shtrihet nga Rashka e deri ne Lezhe, shtrire ne dy shtetet londineze. Ndersa koncepti malesia e Madhe, pretendon njefare ndarje nga Shkodra, anipse eshte nje koncept krenarie shqiptare dhe kete e thirren Kosova Perendimore! Ky term gjeneral Kosova, nese nuk shkrihet ne nje integritet territorial mbareshqiptar, krijohet edhe nje ndasi e re shqiptare, qe perkon edhe me Malesine e Madhe (te Mbishkodres). Nese e besojme shprehjen: nuk lufton vendi, po Kelmendi, atehere toponomin e formon popullesia e atij vendi, po te jete i qendrueshem ne histori, e jo vetem ide!
Si qendrojne historikisht sot konceptet: Malesia e Madhe e Mali i Zi?

(flas mendimin tim, e nese mbeta pa skjarim te plote, vijojme, i nderuari Uliksi31-jr)

Nderime!


Odise
__________________
Dashuria ndaj atdheut eshte fuqi perendie!
Odise Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 08-06-05, 19:05   #15
Tomori
 
Anėtarėsuar: 22-06-04
Postime: 11,663
Tomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėmTomori i pazėvėndėsueshėm
Gabim

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Murgesha
Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Odise
po Murgesha


Koncepti Lugina e Presheves u be gjate luftes se fundit te ucpmb, per ta perfshire rajonin: Presheve, Bujanoc e Medvegje.
Ato troje njihen si Kosova Lindore i nderuar Odise.
Termi Lugina e Preshevės ėshtė term gjeografik e jo rajonal, tė cilin fatkeqėsisht nė vend se ta luftojmė ne si duket e kemi pranuar pa ngritur fare zėrin ndaj kėtij termi qė ėshtė i lansuar nga qarqe antikombėtare shqiptare.

E nderuara Murgeshe me lejo tju pergjigjem:

Pėrgjigja
: Kosova Veriore (Mitrovica Veriore, Albaniku.) vazhdon tė mbetet nėn pushtimin dhe kolonizimin serb. Kosova Lindore (Presheva, Medvegja dhe Bujanoci), e cila deri nė vitin 1956 ka qenė pjesė integrale e Kosovės aktuale, vazhdon tė mbetet e pushtuar dhe e kolonizuar nga Serbia. Kosova Jugore (Lugina e Vardarit) ėshtė nėn pushtimin dhe kolonizimin sllavo-maqedonas. Edhe Kosova Veri-Lindore, gjithashtu ėshtė e pushtuar dhe e kolonizuar nga Mali i Zi.
Gjithashtu, me lejoni qe t'iu rikujtoj faktin qe populli i Sanxhakut, pėrmes referendumit poullor (nė vitin 1992), Sanxhakun e shpalli Krahinė tė Republikės sė Kosovės.

Me respekt:
Tomori


Tomori Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 07:55.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.