Kein Macromedia Flashplayer? Klick bitte hier!
Dardania.de
Kethu Mbrapa   Dardania.de > Bota Shpirtėrore > Mėsime nga Kurani
Emri
Fjalėkalimi
Mėsime nga Kurani Besimtarėt myslimanė mblidhen nė kėtė forum pėr tė diskutuar dhe ndarė me njėri-tjetrin mėsimet fetare dhe experiencat e tyre tė jetės.



Pėrgjigju
 
Funksionet e Temės Shfaq Modėt
Vjetėr 17-10-07, 16:54   #1
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Jetė njerėzisht

Tolstoi- Si e braktisi Krishterimin?


Jolanda LILA


"Kam dashuruar Krishterimin mė shumė sesa Kishėn, tani mė shumė dashuroj tė vėrtetėn se tė gjithė botėn."


Tolstoi pėrbėn njė dukuri tė jashtėzakonshme nė letėrsinė Evropiane dhe nė atė botėrore. Elementi i pazakontė ndodhet jo vetėm nė veprat e tij, por edhe nė pikėpamjen historiciste tė mėnyrės sė tė jetuarit dhe tė menduarit tė tij.


Koordinatat kohore tė shekullit XIX, periudhė nė tė cilėn ai jetoi dhe krijoi, i kalojnė kufijtė deri nė bashkėkohėsi.
Pėrthyerja e rrafshit kohor dhe hapėsinor vjen pėr shumė arsye. Tė parat janė arsye qė lidhen me vetė jetėn e shkrimtarit, sepse Tolstoi dhe pse jetoi nė Rusinė krishtere, u bė ithtar i fesė islame duke befasuar mjedisin rrethues. Kjo nismė nuk mbeti nė trajtėn e njė bindjeje vetjake, por solli revolucion shoqėror duke ndikuar nė mendimin dhe edukimin fetar rus.


Shembull i drejtpėrdrejtė i kėtij revolucioni ėshtė botimi i broshurės sė titulluar “Muhammed”, vepėr e publikuar gjatė periudhės sė mbretėrisė ruse nė vitin 1909.


Kjo vepėr nuk pati suksesin e vlerave reale qė mbarte, pėr shkak se titulli konsiderohej heretik pėr shoqėrinė ruse.


Vetėm nė 1990, pas njė periudhe shtatėdhjetėvjeēare tė Bashkimit Sovjetik, vepra e Tolstoit do tė gjejė pėrsėri lexuesin dhe do tė zgjohet interesi pėr vlerat fetare.


Populli rus, veēanėrisht intelektualėt e vlerėsonin Tolstoin pėr shkak tė vlerave tė tij nė letėrsi. Kjo nėnkuptonte qartazi, se nė qoftė se publikohej kalimi i tij nė Islam, shoqėria ruse do tė fillonte tė kthehej fuqishėm nė drejtim tė Islamit.


Pėr kėtė shkak, librin e Tolstoit, ku janė tubuar disa hadithe tė Muhamedit (a.s), organizatat ruse tė shėrbimit informativ, sikurse KKB-ja, janė orvatur qė ta mbajnė nė fshehtėsi dhe nė harresė, si dhe ta pengojnė ribotimin e mėtejshėm tė tij.


Ky libėr e njohu lexuesin rus me disa hadithe tė Muhamedit (a.s). Tematika e haditheve tė mbledhura pėrqendrohet nė sferėn e “varfėrisė” dhe tė “barazisė”, pėrmes tė cilave orvatet tė tregojė brengėn e tij dhe tė ndėrgjegjėsojė ata qė janė tė tradhtuar e tė shtypur. Pėrmes kėtij libri Tolstoi theksoi se Islami ėshtė vendi i drejtėsisė dhe i barazisė sė vėrtetė, vėllazėrisė dhe sakrificės, respektit dhe dashurisė ndaj njeriut dhe ndaj tė tjerėve.


Me krijimtarinė e tij letrare ai nxiti reagime tė ndryshme nė planin estetik, ideor dhe nė atė moral, jo vetėm pėr bashkėkombėsit e tij, por pėr mbarė botėn. Tregues ėshtė shtrirja e veprave tė tij si, “Lufta dhe Paqja”, “Ana Karenina”, “Ringjallja”, “Polikushka”, “ Haxhi Murati” etj, tė cilat janė pėrkthyer nė njėqind e tetė gjuhė tė ndryshme tė botės dhe janė botuar nė mė shumė se 220 milionė ekzemplarė. Kjo krijimtari ėshtė adoptuar pėr teatėr, televizion dhe radio.


Kėndvėshtrimi i Tolstoit ndaj Islamit mund tė shihet edhe nga letrat e publikuara, veēanėrisht vlen tė pėrmendet letėrkėmbimi me znj. Jelena Vekilova, e cila respekton dėshirėn e fėmijėve tė saj pėr t’u konvertuar nė Islam.


Gjithashtu, ai pati guximin qė nė ditarėt dhe nė letrat e tij tė parashtrojė anėn kontradiktore tė shenjtėrisė sė Kishės. Nė letrėn e dėrguar Sinodit tė shenjtė, tė cilin e kishte ekskomunikuar si tė pa fe, ai deklaron: “E kam dashur Kishėn mė shumė se sa paqen time; pastaj mė shumė kam dashuruar Krishterimin se sa Kishėn, ndėrsa tani, mė shumė dashuroj tė vėrtetėn se tė gjithė botėn.”


Epiqendėr e shqetėsimit tė Tolstoit ėshtė personaliteti moral i heronjve tė tij, me tė vėrtetėn dhe besimin, si kriteret mė tė larta tė jetės. Raportin ndaj tė vėrtetės dhe fesė, autori e kėrkoi dhe e sprovoi sė pari nė veten, e mė pas me personazhet e veprave tė tij, nė tė cilat ēdo herė parashtron pyetje pėr moralin, drejtėsinė, tė vėrtetėn dhe fenė, pėr tė mirėn dhe tė keqen, jetėn dhe vdekjen, pėr ēėshtjet e raporteve ndėrmjet individėve dhe bashkėsisė. Gjeniu letrar urrente tė keqen, dhunėn dhe shtypjen e popujve.


Kalvarin e ndėrkalimit tė tij nga Krishterimi nė Islam, Tolstoi e pėrshkruan poetikisht, pėrmes simboleve tė fuqishme religjioze.


“Gjithė atė qė kam kaluar mund ta shpjegoj nė kėtė mėnyrė: Nė njė breg lumi mė kishin vendosur nė njė barkė, e mė pas barkėn e drejtuan nė drejtim tė bregut tjetėr, ndėrsa nė duar mė dhanė lopatat dhe mė lanė vetėm. Shihja se pėrreth meje lundronin mjaft barka, tė cilat mbarteshin nga rrymat yjore. Lundrova aq larg, sa nuk munda tė dėgjoj asgjė, pėrveē shushurimės sė ujit tė shpejtė. Pikėrisht, nė mes tė ujit, nė turmėn e barkave dhe anijeve, unė plotėsisht e kisha humbur drejtimin . U ktheva prapa, nė drejtim tė ujit dhe e orientova barkėn nga brigjet e anės sė kundėrt. Bregu ishte Zoti, drejtimi ishte tradita, ndėrsa lopatat pėr lundrim paraqisnin lirinė qė m’u dha. Lopatat pėr lundrim mė ndihmuan qė tė arrij deri nė breg, qė tė afrohem tek Zoti.”


Intensiteti i madh i ideve dhe veprave tė Tolstoit shpreh pikėpamjet dhe bindjen e plotė tė tij pėr islamizmin, duke braktisur kėshtu njė herė e pėrgjithmonė Krishterimin, kur ai thotė: “Nuk mund ta pranoj fenė e krishterė, sepse ky besim nuk ishte feja, por njė mėnyrė e kėnaqėsisė epikuriste tė jetesės. E kam kuptuar se ajo fe nuk i ofron njeriut qetėsi; ndoshta mund t’i shėrbejė dikujt, i cili ėshtė penduar nė shtratin e vdekjes.”


Ky zjarr pendese nuk e zhuriti shpirtin e Tolstoit, sepse ai jetoi, krijoi dhe u varros sipas rregullave islame.







Lev Tolstoļ (1828-1910)


Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Nyje Interesante
Vjetėr 20-10-07, 11:53   #2
Murgesha
Administratorėt
 
Avatari i Murgesha
 
Anėtarėsuar: 24-10-03
Vendndodhja: Diku nėpėr botė....
Postime: 40,346
Murgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėmMurgesha i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

Interesante.

Kam pyetje...

A e ban pėr ty tash ky fakt Tolstoin mė tė afėrt e "vėlla" tėndin???
__________________
Mė duaj ose mė urrej, sepse qė tė dyja janė nė favorin tim. Nėse mė do, do jem gjithnjė nė zemren tėnde, nėse mė urren do jem gjithmonė nė mendjen tėnde!
Murgesha Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-10-07, 16:52   #3
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga Murgesha
Interesante.

Kam pyetje...

A e ban pėr ty tash ky fakt Tolstoin mė tė afėrt e "vėlla" tėndin???
Edhe pse e din pėrgjigjen,.. prap po te pergjigjem. << Po >>

ps:
Shqiptarėt e krishter mos tė ndihen tė fyer, se edhe ata i kem vllezėr, por me Kombė ! ... dhe mos tė kėrkojn pergjigje se pse, qysh e tek ?!

Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 20-10-07, 19:58   #4
shenko99
 
Anėtarėsuar: 20-10-07
Postime: 3
shenko99 i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

Es salamu alejkum,

Vella preshevar, si forumist i ri prej sot e me tutje edhe une do jem pjese e ketij forumi. Pershendetje te gjithe forumisteve.

Paqja dhe meshira e Allahut qofshin mbi ju
shenko99 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-10-07, 00:44   #5
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Smile Titulli: Jetė njerėzisht

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga shenko99
Es salamu alejkum,

Vella preshevar, si forumist i ri prej sot e me tutje edhe une do jem pjese e ketij forumi. Pershendetje te gjithe forumisteve.

Paqja dhe meshira e Allahut qofshin mbi ju
Ve Alejkum Selam vella Shenko99,

Amin, dhe mir se keni ardhur.

Ju uroj qė tė kaloni sa mė mir !

Bised tė kėndshme dhe mir u lexofshim inshAllah.

Me nderime, Preshevari
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-10-07, 10:05   #6
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Tarik (Said) RAMADAN

Mėsues i keq apo ndėrtues pallatesh?

Tariq Ramadan vazhdon tė jetė nė qendėr tė vėmendjes nga intelektualė tė ndryshėm oksidental dhe kritikohet nė mėnyrė tė ashpėr nga ta.



Siē duket intelektuali mysliman zviceran preokupon shumė disa sepse punon me mish e me shpirt dhe insiston nė tė pranuarit e Islamit si fe evropiane.

Intelektuali mysliman nga Gjeneva Tariq Ramadan iu pėrgjigjet polemikave

Intervistė nė "Corriere del Ticino" (gazetė zvicerane nė kanton Ticino), edicioni i 18 shtatorit 2007

Tariq Ramadan ėshtė njė "mėsues i keq": nga njėra anė lavdėron demokracinė dhe tė drejtat civile e nga ana tjetėr mbėshtet qėndrime myslimane qė nuk pajtohen me vlerat perėndimore. Aspak e vėrtetė, Tariq Ramdan ėshtė njė pionier i debatit dhe i takimit tė sinqertė dhe paqėsor nė mes botės islame dhe qytetėrimit evropian. Qė nga 2 shtatori i muajit tė kaluar "Corriere della Sera"(gazetė italiane) ka filluar tė diskutojė nė Itali rreth akademikut mysliman zviceran, qė banon nė Gjenevė dhe studiues nė Oksford, gjithashtu autor i shumė eseve tė bazuar para sė gjithash nė prezencėn e Islamit nė kontinentin e vjetėr (ndėr tė cilėt: "Muhammedi. Nga Islami i djeshėm deri nė Islamin e sotshėm", 2007; "Islami nė Perėndim. Ndėrtimi i njė identiteti tė ri mysliman", 2004, "Tė jesh mysliman evropian", 2002, (kėto janė disa nga librat e Tariq Ramadanit tė pėrkthyer nė gjuhėn italiane)).

I sulmuar gjithashtu nga Paul Berman (shkrimtar dhe gazetar amerikan) qė i jep njė qėndrim tė dyshimtė nė lidhje me demokracinė dhe e krahason me filozofin Heidegger qė ishte simpatizues i nazizmit. Ndėr tė tjerash Ramadan ėshtė mbrojtur nga Ian Buruma (akademik dhe shkrimtar anglo-holandez), sipas tė cilit ai "pėrfaqėson ēka mė tė mirė Islami mund tė shpreh sot nga aspekti i pikėpamjes intelektuale. Dikush me tė cilin ia vlen tė pėrballohesh".

Eseisti nga Gjeneva ka qenė gjithashtu protagonist i njė diskutimi tė ashpėr jashtė programit me gazetarin anglo-amerikan Christopher Eric Hitchens nė "Festivaletteratura" (Festivalin Literatura) nė Mantova, pėr tė treguar faktin se figura e tij vazhdon tė ndaj mendimet e intelektualėve evropian.

I lindur nė Gjenevė nė 1962 dhe nip i themeluesit tė Vėllezėrve Mysliman nė Egjipt , Ramadan lėvizėn mes duartrokitjeve dhe censurave. Nė 2004 Shtetet e Bashkuara ia kanė revokuar vizėn dhe e konsiderojnė si njė "person tė papėlqyeshėm", por nė Angli ish premieri Tony Blair e pat zgjedhur si kėshilltar pėr lidhjet me Islamin pas atentateve tė Londrės.

Kėto janė mendimet e para dhe qėndrimet rreth ndaj Tariq Ramadanit. Por i interesuari nė fjalė si reagon?

* * * * *

Nga Carlo Silini

Profesor Ramadan, nė Itali akoma ėshtė duke u zhvilluar njė debat i ashpėr ndaj juve. Disa ju konsiderojnė njė "mėsues i keq", tė tjerėt njė bashkėbisedues tė privilegjuar pėr Perėndimin. Me ēka e lidhni shpėrthimin e polemikės?

"Kur, si nė rastin tim, ndėrtohen pallate – e unė vendosem ne tė dy universet e referimit: i takoj aq atij perėndimor, sa atij islamik – merren shumė kritika si nga ana e disa gupeve myslimane, sipas tė cilėve unė qenkam shumė i oksidentalizuar, si nga ana e Perėndimit ku disa janė tė mendimit qė unė nuk shkoj deri nė thellėsi nė kėrkesat e reformave dhe modernizimit tė Islamit".

Polemika rreth personalitetit tuaj d.m.th ėshtė pjesė e vet natyrės tė punės suaj filozofike...

"Kritikat i prisja qė nga fillimi, po. Por ajo qė sot mė sjell probleme nuk ėshtė fakti sepse mund tė mė kritikojnė pėr atė qė them, por fakti qė debati ėshtė ndezur aq shumė saqė disa nuk dėgjojnė mė atė qė them e nė disa raste bile i ndryshojnė mendimet e mia. Kur thuhen gjėra qė kur skam thėnė, atėherė hyhet nė fushėn e manipulimit".

Pėr shembull?

"Pėr shembull, duke iu referuar kritikės sime ndaj shtetit tė Izraelit, dikush ka thėnė qė unė jam antisemit. Ėshtė njė fakt i rėndė jo veē pėr mua, por pėr vet Shtetin e Izraelit. Nuk mund tė transformohen kėshtu gjėrat. Shumė nga shokėt e mi e disa shoqata hebraike mė kanė mbrojtur nė Shtetet e Bashkuara. Kam shumė shokė hebrenj. Nuk ėshtė e lejuar tė thuhet qė paskam mbėshtetur nė njė mėnyrė apo nė njė tjetėr qėndrime fashiste, apo qė nuk paskam qenė i qartė mbi ēėshtjen e terrorizmit. Kam qenė edhe atė nė mėnyrė kategorike".

Njė tjetėr shembull?

"Ditėt e kaluara nė njė gazetė tė pėrditshme italiane ėshtė shkruar qė unė paskam folur nė televizionin egjiptian qė duhet tė shkatėrrohet Izraeli. Por asnjėherė nuk kam folur nė televizion egjiptian. Nė Egjipt jam njė person i papėlqyeshėm. E kurrė nuk kam thėnė mendime tė tilla. Veēse e shoh si njė gjė shumė tė rėndė kur thuhet qė nuk duan tė flasin me mua. E pastaj nėse nuk duan tė flasin me mua pėr fjalė qė kurrė nuk kam thėnė, gjėja mė duket e papranueshme".

Sipas disa observatorėve ju kėrkoni tė pajtoni dy realitete tė ndryshme: atė tė Perėndimit e atė tė Islamit. A pajtoheni me kėtė?

"Plotėsisht. Jam ndėr ata qė thuan qė mund tė jesh mysliman e oksidental pa mos qenė as mė pak mysliman pėr tė qenė mė oksidental as mė pak oksidental pėr me qenė mė mysliman. Dy gjėrat janė plotėsisht kompatibile dhe miliona myslimane e myslimanė e tregojnė tė gjitha ditėt".

Por a ėshtė gjithmonė e mundshme tė pajtohen referimet e ortodoksisė religjioze e referimet politiko-instuticionale, me Perėndimin, me demokracinė?

"Jo veē qė ėshtė e mundshme. Bile them qė bėhet fjalė pėr njė rregull tė ndėrgjegjes dhe religjionit. Kur je shtetas i njė vendi, besnikėria ndaj shtetit, sa i pėrket politikės, legale e shtetėrore, asnjėherė nuk duhet tė diskutohet. Shpesh mė pyesin se a jam mė parė mysliman apo mė parė zviceran. Por pyetja e vėrtetė ėshtė njė tjetėr: kujt i takon besnikėria juaj".

Kujt pra?

"Si shtetas jam zviceran dhe jam plotėsisht besnik ndaj Zvicrės dhe s'ka asgjė nė referimet e mija myslimane qė mund tė justifikojė faktin nėse kundėrshtoj pėrkitjen time shtetit zviceran. As nė aspektin ligjor, as nė atė patriotik. Vet ideja pėr tė dashur vendin tėnd, tė kesh njė qendėr pėrkitjeje dhe ta duash, nuk ėshtė veē njė lidhje strukturale apo njė kontratė dhe nė asnjė mėnyrė nuk ėshtė nė kundėrshtim me Islamin. Pastaj, nė aspektin filozofik, ēdokush ka bindjet dhe besimet e tija dhe kjo nuk kundėrshton besnikėrinė ndaj shteti tė tij. Situatat e vetme tė kufizuara janė ata qė mund tė na forcojnė tė justifikojmė diēka tė padrejtė. Qėndrimi im rreth kėsaj ėshtė i qartė: ēdokush ėshtė besnik kritik. Shtetasi i mirė zviceran apo italian ose francez, nuk ėshtė ai qė mbėshtet verbėrisht vendin e tij, por ai qė kur qeveria e tij gabon ai shpreh mospajtueshmėritė e tij. Kjo ėshtė demokracia e vėrtetė. Ashtu sikurse mysliman i mirė nuk ėshtė ai qė mbėshtet myslimanėt nė ēdo gjė qė bėjnė".

E ju kur i keni kritikuar myslimanėt?

"Nuk kam hezituar kurrė t'i them Bin Ladenit qė refuzoja atė qė bėnte. Nė 1995, kur kanė qenė masakrat nė Egjipt kundėr turistėve zviceran, kam shkruar nė "Tribune de Genčve" njė letėr si njė zviceran mysliman bashkėshtetasve tė tij duke dėnuar atė qė kishte ndodhur. Jam shprehur si zviceran qė u fliste bashkėshtetasve tė tij kundėr tė vepruarit absolutisht tė papranueshėm tė myslimanėve tjerė. Ja nė ēka konsiston besnikėria kritike".

VAZHDON :::>
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 21-10-07, 10:07   #7
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Tarik (Said) RAMADAN ....(vazhdimsia)

Tė bėjmė disa shembuj. Nuk mendoni qė nė Evropė gratė myslimane duhet tė jenė tė lira qė ta vendojnė apo jo shaminė nėse e dėshirojnė?

"Flas rreth kėsaj ēėshtje nė me se 22 libra. E jam i befasuar qė nuk ėshtė kuptuar akoma ajo qė kam shkruar nė lidhje me kėtė. Pas polemikės nė Mantova me Christopher Hitchens gazetat italiane i kanė transformuar fjalėt e mia. Ai fliste pėr shaminė integrale".

Na kujtoni pra qėndrim e juaj sa i pėrket kėsaj?

"Qėndrimi im ndaj shamisė qė i mbulon flokėt ėshtė ky: nuk mund tė obligohet njė grua qė ta vendojė, por nuk mund as qė tė obligohet qė ta heq. Kam ndėrhyrė kundėr Iranit dhe Arabisė Saudite kur e kanė bėrė obligim pėr gratė qė ta vendojnė shaminė. Nė perėndim qėndrimi im ėshtė i njejtė. Nėse njė grua do ta mbaj shaminė duhet qė kjo tė jetė njė zgjedhje e lirė. As babai i saj, as bashkėsia, as vėllezėrit e saj mund tė vendosin nė vend tė saj. Nėse nuk do ta mbaj nuk duhet ta mbaj. Por nė momentin qė vendos ta mbajė shoqėria duhet ta pranojė. Mė duket i vetmi qėndrim i drejtė".

E sa i pėrket shamisė qė mbulon gjithēka pėrveē syve?

"Sa i pėrket shamisė qė mbulon fytyrėn, qėndrimi im ėshtė qė nuk bėhet fjalė pėr njė obligim islamik. Unė do t'i edukoja myslimanėt qė tė mos shkojnė nė atė drejtim. Kur ministri i drejtėsisė angleze Jack Straw, nė Angli, e ka parashtruar problemin unė kam thėnė qė pyetja e tij ėshtė e drejtė, por e bėrė nga njė person i gabuar. (Nė nėntor tė vitit tė kaluar Straw tha se shamia mund tė jetė "njė demonstrim i dukshėm ndarjesh", nė njė vend ku janė duke u formuar "bashkėsi paralele",). Ajo qė thoshte, faktikisht mund tė pėrdorej politikisht. Por ne, duke qenė mysliman duhet tė bėjmė kėtė fjalim kritik. Flas qė moti. Mbi kėtė ēėshtje luftoj pėr lirinė e grave".

Si e shihni mundėsinė qė, nė rrethin e shkollės publike, tė rinj tė mysliman evropian tė ndjekin njė kurs tė kulturės religjioze, nė vend tė njė ore tė ndarė tė religjionit mysliman?


"Nuk kam thėnė asnjėherė qė nuk duhet tė frekuentohen kurset e kulturės religjioze nė shkollėn publike. Duhet frekuentuar tė gjitha kurset pa bėrė asnjė pėrjashtim. Ideja ime ėshtė qė nė shkollat publike duhet tu jepet tė gjithėve njė kurs tė pėrbashkėt rreth njohurive tė pėrgjithshme tė religjioneve. Katekizmi nuk duhet tė bėhet nė shkollė. Transmetimi i besimit nuk ėshtė njė objekt skolastik. Ėshtė punė e kishave, xhamive, por jashtė shkollave. Shkolla e ka pėr detyrė qė tė transmetojė njohurinė, tė bėjė tė njohur realitetin religjioz sepse jetojmė afėr njerėzve qė vijnė nga religjione tjera. Ėshtė e rėndėsishme tė kesh elemente reale, shkencore dhe historike mbi religjionet".

Nė shumė shkrimet e juaja, duke iu referuar tė rinjve mysliman evropian, i thirrni qė tė ndjehen nė shtėpinė e tyre nė Perėndim e jo nė mėrgim. Dikush mendon se bėhet fjalė pėr njė qėndrim instrumental. Sikurse nė vend qė tė besohet mė shumė nė demokraci, ju e pėrdorni pėr t'i lejuar Islamit tė shquhet nė Perėndim.

"Sapo kam lexuar njė tezė tė tillė nė "la Stampa" e Torinos e janė vėrejtje qė mė janė bėrė edhe nga Franca. Qėndrim instrumental i imi? Nė tė kundėrtėn. Unė dua demokratizimin e shoqėrive myslimane. Shkoj mė larg relacioneve mes Islamit dhe principeve laike. Kudo duhet tė promovohet shteti i drejtė, shtetėsia e njejtė, tė dėrguarit pėr magjistratė, ndarja e pushtetit, votimi universal. Krejt kjo bėn pjesė nė luftėrat e mija. Jo rastėsisht mė ėshtė ndaluar tė hyj nė disa vende myslimane, si Arabia Saudite, Siria apo Egjipti, kundėr tė cilėve kam bėrė njė kritikė fondamentale sa i pėrket demokracisė tė mangėt tė tyre. Jam pra njė mbrojtės i gatshėm i demokratizimit. Kur ju them tė rinjve mysliman "duhet tė ndjeheni nė shtėpinė tuaj", ata qė mė dėgjojnė kanė pėrshtypje se unė flas nga jashtė, qė unė nuk jam njė shtetas si ata. Por unė jam ndėr tė shumtėt qė refuzojnė termin "diaspora". E refuzoj gjithashtu edhe nocionin e "shtetas minoritarė": nuk ekziston nė tė drejtėn tonė. Por kam pėrshtypje se disa prej shtetasve tė mi mė vendojnė nė kondicionin e "insider-outsider": njė qė ėshtė pjesė e bashkėsisė, por imagjinohet si njė qė ėshtė jashtė saj".

Si e shpjegoni qė atentatet e Londrės janė realizuar nga mysliman tė brezave tė dytė, d.m.th ata mė tė integruarit nė kompleksin shoqėror evropian?

"Kam qenė pjesė e komisionit tė qeverisė britanike qė ka punuar mbi kėtė problem. Kuptohet, duke studiuar profilin e kėtyre tė rinjve, qė nuk ka asnjė relacion mes radikalizmit dhe integrimit. Kėta tė rinj nuk janė tė margjinalizuar, janė aq mirė tė edukuar, disa bile kanė arritur tė doktorohen. Janė tė oskidentalizuar nė atė kuptim qė disa prej tyre shkonin nė pub-e apo bare pak mė parė sa tė futeshin nė kėto atentate. Nuk gjendeshin nė xhami, por nė qendrat pėr fitness".

Pra?

"Pra, problemi nuk ėshtė integrimi. Jemi shumė larg nga tė rinjtė e periferive franceze. Problemi ėshtė ai qė quajnė "ndjenja e pėrkatėsisė". Ajo qė ju mungon kėtyre tė rinjve ėshtė tė kuptuarit se gjenden nė shtėpinė e tyre. D.m.th kanė njė vizion i pėrbėrė nga dy elemente: jemi "ne" e jeni "ju". "Ne" jemi mysliman e "ju", britanik e oksidental jo-mysliman, i vritni ata qė janė atje poshtė. Pėr kėtė arsye ne do ju vrasim juve kėtu. Ekziston njė problem i vėrtetė kuptimi, qė ka njė natyrė tė dyfishtė: njė politikė (meqėnse jemi tė shtypur mund tė vrasim – dhe pėr tė bėrė kėtė instrumentalizojnė politikisht referimet islame) dhe njė religjioz (dhe ėshtė ideja qė Islami ėshtė njė univers i mbyllur). Duhet bėrė njė punim tė madh rreth kėtij kuptimi politik e religjioz. E duhet bėrė pėr ti ndihmuar vajzat dhe djemtė qė jetojnė nė atė qė definojnė "zona e hirtė": d.m.th nuk kanė profilin e atentatorėve, por mund tė tėrhiqen nga radikalzmi sepse nuk arrijnė tė kenė njė integrim tė mjaftueshėm nė shoqėri. Kėsaj zonės sė hirtė duhet t'i bėjmė njė fjalim shumė tė qartė mbi shtėpinė, mbi principet e Islamit e gjithashtu mbi principet politike. Duhet qė tė mund t'ju themi se nuk ndihmohet islami nė botė, nė Irak apo nė Palestinė, duke vrarė njerėz nė Londėr, por duke u edukuar, duke votuar, duke u bėrė anėtarė aktiv i shoqėrive nė tė cilat jetojmė".

Ēka mund tė mėsojė Perėndimi nga Islami? E Islami nga Perėndimi?

"Nuk ndodhem nė kėtė lloj diskursi. Besoj se ēdokush ka tė mėsoj diēka nga tjetri. Kam lindur nė Perėndim dhe kam mėsuar shumė nga kultura oksidentale. Mendoj se prezenca myslimane mund tė ndihmojė Perėndimin tė pajtohet me pluralizmin kulturor. Jemi mėsuar me pluralizmin politik. Dihet se si duhet ta pėrballojmė. Por pluralizmi i vėrtetė kulturorė nuk realizohet kur nga njėra anė janė kolonizuesit nga tjetra tė kolonizuarit. Pluralizmi i vėrtetė kulturor ėshtė tė qėndrosh nė Evropė dhe tė jetosh me njerėz qė u pėrkasin kulturave tė ndryshme ndėr njė regjim ku tė gjithė janė tė barabartė. Pastaj vjen nocioni i spiritualitetit. Tė mendojmė pėr muajin e Ramazanit. Sot nė disa qytete, mes 60 e 70% tė myslimanėve janė duke agjėruar. Njė e dhėnė qė mund tė ngjallė pyetje nga brendėsia e shoqatave tė konsumit. Por kjo nuk d.m.th qė unė mohoj prezencėn e vlerave tė ngjashme nė Perėndim, siē kam lexuar nė njė gazetė tė pėrditshme tė rėndėsishme italiane. Asnjėherė nuk kam thėnė qė Perėndimi ėshtė dekadent".

Nė vende tė ndryshme tė Evropės shikohen me preokupim xhamitė. Frikohet se mos predikohen mesazhe urrejtjeje kundėr Perėndimit. E disa herė ka ndodhur. Nuk besoni se pėr t'iu shmangur kėsaj frike ėshtė e nevojshme qė imamėt nė Evropė tė njohin gjuhėn, institucionet dhe kulturėn e Vendeve nė tė cilat jetojnė?

"Po. Mendimi im ėshtė qė jemi duke jetuar nė njė periudhė tranzicioni. Prezenca myslimane ėshtė shumė e re. Ka akoma shumė njerėz qė vijė nga vendet me shumicė myslimane. Por ekziston veē njė ardhmėri pėr myslimanėt evropian dhe oksidental: institucionet tė formojnė imam nė vendin nė tė cilin jetojnė. Jo vetėm pėr njohjen e gjuhės, por edhe pėr njohjen e psikologjisė kolektive tė shoqėrive. E ardhmja e Islamit qėndron nė formimin e imamėve dhe tė autoriteteve nė vendet me prezencė myslimane nė Evropė".



Citim:
WEB-SITE i Z. Tarik Ramadani-t : http://www.tariqramadan.com/


Nga italishtja: Rexhije Ameti
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-10-07, 14:41   #8
shenko99
 
Anėtarėsuar: 20-10-07
Postime: 3
shenko99 i vlerėsuar jo keq
Gabim Titulli: Tarik (Said) RAMADAN ....(vazhdimsia)

Me pelqen guximi dhe energjia qe ky djalosh harxhon, per te ta bere me te afert islamin me perendimoret.
Sepse shume perendimore, kane shume pasqyre te rrejshme per islamin



Persh.

Herėn e fundit ėshtė Redaktuar nga Bond : 22-10-07 nė 16:06
shenko99 Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 22-10-07, 14:54   #9
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Tarik (Said) RAMADAN ....(vazhdimsia)

Citim:
Postimi origjinal ėshtė bėrė nga shenko99
Me pelqen guximi dhe energjia qe ky djalosh harxhon, per te ta bere me te afert islamin me perendimoret.
Sepse shume perendimore, kane shume pasqyre te rrejshme per islamin



Persh.
Shqiptarėt kan nevojė pėr njė Intelektual si Tarik R. Eshte me t'vėrtet impresionues ne debatet e tija televizive !
I kam lexuar dy libra e tij, dhe me vjen keq qė s'egziston asnjė ne gjuhen shqipe, se kem shum per t'mesuar nga ky njeri.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-10-07, 11:08   #10
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Jetė njerėzisht

EBU BEKR “E S - S I D D I K”






Ebu Bekri u lind nė vitin 573 nė Mekė. Ai ishte dy vjet mė i ri se Profeti Muhammed (a.s). I pėrkiste njė familjeje tė respektuar, Beni Tamim, me rrėnjė tek fisi Kurejsh. Prejardhja familjare e tij lidhet me atė tė Profetit (a.s), gjashtė gjenerata mė parė. Sapo pranoi Islamin ai mori titullin "Es-Siddik" (i sinqertė).


Gjatė rinisė sė tij, Ebu Bekri ishte njė njeri i qetė dhe i sinqertė, shumė i ndershėm dhe i drejtė. Ai ishte shoku mė i ngushtė i Profetit (a.s) dhe kjo shoqėri zgjati gjatė gjithė jetės sė tij. Ishte zemėrmirė dhe i ndjeshėm ndaj vuajtjeve dhe mjerimeve tė tė tjerėve, i ndihmonte tė varfėrit dhe nevojtarėt, tė mirėt dhe tė shtypurit. Edhe para se tė pranonte Islamin, nuk i pėlqente zakonet e xhahilijetit (injorancės paraislame) dhe kurrė nuk ka pirė alkool. Profesioni i tij ishte tregėtia. Ka shoqėruar Profetin (a.s) nė disa udhėtime tregtare. Ngaqė ishte i ndershėm, njerėzit e besonin atė dhe shpeshherė ia linin paratė e tyre. Bujaria dhe sinqeriteti i tij shpejt e bėnė njė tregtar tė pasur. Kėto cilėsi tė mira tė tij i shėrbyen Islamit shumė shpejt.


Ebu Bekri ishte shoku mė i ngushtė i Profetit (a.s) dhe e njihte atė mė shumė se ēdo njeri tjetėr. Ndershmėria, fisnikėria, drejtėsia dhe sinqeriteti i tij e kishin tėrhequr Ebu Bekrin. Kur Profeti (a.s) i fliste Ebu Bekrit pėr Allahun (xh.sh), Ebu Bekri e besonte atė pa patur dyshime. Pėr kėtė ai ishte burri i parė qė i besoi Profetit. Profeti (a.s) njeherė ka thėnė pėr kėtė gjė: “Kur i kam thirrur njerėzit nė Allah, ēdonjėri mendonte dhe hezitonte pėr njė kohė, pėrveē Ebu Bekrit, i cili nuk hezitoi, por e pranoi thirrjen time nė momentin qė e shqiptova atė’’ Me pranimin e Islamit, ai menjėherė filloi punėn pėr thirrje nė Allah, nė fillim fshehurazi dhe mė vonė haptazi, kur iu lejua nga Profeti (a.s). Suksesi i tij ishte popullariteti qė kishte tek Mekasit pėr sinqeritetin dhe fisnikėrinė.


Megjithėse Ebu Bekri ishte shumė i respektuar, ai ende nuk ishte i lirė dhe jobesimtarėt e Mekės bėnin ēmos pėr ta sulmuar atė. Kur numri i muslimanėve u rrit deri nė 39, Ebu Bekri i kėrkoi Ptofetit (a.s) qė t’i thėrriste njerėzit haptazi. Me kėrkesėn e tij kėmbėngulėse, Profeti (a.s) i dha miratimin dhe tė gjithė shkuan nė Haram (Xhamia e shenjtė e Qabes) pėr predikim. Ebu Bekri dha njė Hytbe (fjalim), e cila ishte Hytbja e parė nė historinė e Islamit. Kur jobesimtarėt dhe idhujtarėt e dėgjuan kėtė, ata u hodhėn mbi muslimanėt. Ebu Bekri, pavarėsisht nga fakti, se konsiderohej mė fisniku dhe mė i respektuari nga tė gjithė njerėzit e Mekės, u rrah aq shumė, saqė hunda dhe veshėt e tij ishin gjymtuar keq dhe e gjithė fytyra e tij ishte e mbuluar me gjak; ishte shqelmuar, rrahur dhe trajtuar egėrsisht, kishte rėnė pa ndjenja dhe gjysėm i vdekur. Nė mbrėmje, kur i erdhi vetėdija dhe i hapi sytė, ai sė pari pyeti: "Si ėshtė Profeti ? " Kjo ishte diēka qė tregonte dashurinė e tij ndaj Profetit (a.s). Dashuria dhe respekti i tij ndaj Profetit (a.s) ishte e pakufishme.


Njė rast tjetėr: Profeti (a.s) ishte duke u falur nė Qabe, kur Ebu Xhehli erdhi dhe i vuri rreth qafės njė litar, nė mėnyrė qė tė mbyste Profetin (a.s), Ebu Bekri e pa, shkoi me nxitim dhe e shtyu Ebu Xhehlin duke e larguar atė nga qafa e Profetit (a.s). Pastaj ai i tha Ebu Xhehlit: "A doni tė mbysni njė njeri tė urtė e qė ėshtė i Dėrguari i Allahut dhe qė deklaron Allahun Shpresues dhe Mbėshtetės? " Ebu Xhehli sė bashku me kundėrshtarėt e tjerė tė Islamit e rrėzuan Ebu Bekrin dhe e rrahėn atė.


Ai luftoi pothuajse nė tė gjithė luftrat sė bashku me Profetin (a.s). Nė luftėn e parė tė Islamit, nė Bedėr, ai ishte porsi njė hije mbrojtėse pėr Profetin (a.s). Djali i tij, i cili nuk e kishte pranuar ende Islamin nė atė kohė, ishte duke luftuar nė anėn e Kurejshėve. Pasi e pranoi Islamin, ai i tha babait tė tij (Ebu Bekrit r. a): "I dashur baba! Unė tė kam pasur dy herė nėn shpatėn time gjatė luftės nė Bedėr, por unė nuk mundesha t’i ngrija duart e mia mbi ty, pėr shkak tė dashurisė sime ndaj teje". Ebu Bekri i thotė: "Sikur ta kisha pasur unė rastin, do tė tė kisha vrarė. " Ishte sugjerimi i Ebu Bekrit qė Profeti (a.s) vendosi t’i lirojė robėrit e luftės, pasi mori dėmshpėrblimin prej tyre. Nė luftėn e Uhudit, kur disa muslimanė vrapuan pėr tė ikur, Ebu Bekri qėndroi dhe kur Profetin e ēuan nė mal, pasi u plagos, ai ishte me tė. Ebu Bekri ishte shoqėruesi i parė qė pranoi planin e paqes tė Profetit (a.s) nė Hudejbije, pa asnjė hezitim, kur shumica e muslimanėve kėmbėngulnin pėr luftė. Madje edhe muslimanėt si puna e Omerit (r.a) hezituan tė pranonin marrėveshjen me jobesimtarėt e Mekės, por Ebu Bekri e pėrkrahu tėrėsisht vendimin e Profetit (a.s). Me rastin e ekspeditės nė Tabuk, Ebu Bekri i mori tė gjitha gjėrat qė kishte. Kur Profeti (a.s) e pyeti atė: "Ēfarė do t’i lėsh familjes tėnde? " Ebu Bekri iu pėrgjgj: "Unė iu kam lėnė atyre Allahun dhe Profetin e Tij. " Madje Omeri (r.a) pranoi se ai nuk do tė mundte kurrė qė t’ia kalonte Ebu Bekrit pėr sakrificėn pėr hir tė Allahut dhe Islamit.






Nga Naim Babasi
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-10-07, 11:17   #11
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Lightbulb Titulli: Jetė njerėzisht

Njė i burgosur i famshėm
Kur diskutohet pėr histori nė shkollat amerikane, njė figurė ėshtė rrallė e pėrmendur; El-haxh Melik el-Shabazz, mė tepėr i njohur si lideri mė i madh musliman amerikan, Malkolm X.

“Malkolmi ėshtė harruar nga librat e historisė, mes emrave si Martin Luther King Jr dhe Rosa Parks, individė qė dukeshin mė tė padėmshėm pėr vlerat tradicionale tė Amerikės.”, kėto janė fjalėt e njė studenteje amerikane, tė hedhura nė njė artikull pėr Malcolm X.
Figura e kėtij lideri ėshtė e njohur nga njė masė e njerėzve dhe mbase edhe e deformuar nga njė pjesė e shkrimtarėve tė kohės apo edhe analistėve tė mėvonshėm, tė cilėt e donin figurėn e tij si kėrkues i tė drejtave tė njeriut, si pėrfaqėsues i racės sė zezė, duke mospėrmendur burimet ku ai bazohej dhe frymėzohej. Asnjė nga ata nuk e paraqet atė nė aspektin qė ai dėshironte qė njerėzit ta kuptonin. Sot e kėsaj dite, rinia apo edhe njė pjesė e madhe studiuesish kanė hapur librat jashtėshkollorė pėr t’u njohur me kėtė personalitet, i cili ėshtė i panjohur edhe pėr rininė shqiptare.
U lind mė 19 maj 1925 nė Omaha, Nebraska; i biri i J. Early Little dhe Louise Morton Little. Malkolmi pjesėn mė tė madhe tė fėmijėrisė sė tij e kaloi nė Lancing, Michigan. Babai i tij ishte njė aktivist politikan, gjithashtu edhe prift qė ligjėronte pėr afro-amerikanėt. Ėshtė bėrė e qartė edhe nga vetė fjalėt e Malkolmit qė i ati ka ndjekur mėsimet e Marcus Garey me kthimin e afro-amerikanėve nė Afrikė. Koha nė tė cilėn Malkolmi nisi jetėn ishte koha e klaneve tė bardhė, tė cilėt ngritėn supremacinė e tė bardhėve me anė tė dhunės.
Kjo ėshtė koha mė kontraversiale e historisė amerikane, ku pas pak kohėsh, pas luftės civile afro-amerikanėt fituan lirinė nga padronėt e bardhė. Vetė Malkolmi e tregon kėtė: “Kur nėna ime ishte shtatzėnė me mua, ajo mė tregoi qė njė grup kalorėsish tė Ku Klus Klan-it kalėruan tek shtėpia jonė nė Omaha, Nebraska, njė natė. Rrethuan shtėpinė dhe qėndruan nė njė pozicion ku ata mund ta shihnin shtatzėninė e saj. Nėna ime u tha se babai im kishte dalė tė predikonte nė kishė, Miluaki. Njerėzit e klanit e kėrcėnuan dhe e paralajmėruan atė qė ėshtė mė mirė qė tė largoheshim nga qyteti, sepse kristianėt e mirė tė bardhė nuk do tė lejonin qė babai tė pėrhapte rrėmujė midis tė zinjve (afro-amerikanėve) tė mirė tė Omahas, me teorinė “Kthim pėr nė Afrikė” nga idetė e Marcus Garvey.
Duke jetuar nėn frymėn e racizmit tė Ku Klus Klanit, u rrit me njė urrejtje pėr racėn e bardhė. Nė moshė tė re shkoi tė jetonte me tė afėrmit e ndryshėm dhe padrejtim shprese ose ndonjė sens qėllimi nė jetė, iu kthye drogės dhe njė jete prej krimesh nga mė tė ndryshmet. Nė njė raport tė FBI-sė tregohet nė mėnyrė specifike pėr tė gjitha rastet qė Malkolm Little ėshtė kapur nga organet policore. Ja raporti:
30. 11. 1944, pėr vjedhje pasurie, 3 muaj shkollė riedukimi.
15. 01. 1946, pėr mbajtje armėsh pa leje, i skeduar nga policia.
16. 01. 1946, pėr vjedhje me dhunė, i skeduar nga policia.
27. 02. 1946, pėr vjedhje me dhunė, 8-10 burg.
07. 08. 1952, i nxjerrė nė fjalė nga burgu.
Gjatė periudhės sė tij nė burg, do tė njihej me nofkėn Satani. Nofkė e vendosur nga prifti i burgut, pas bisedave tė zjarrta me Malkolmin.
Nė burg, duke u njohur me disa anėtarė tė sektit Nation of Islam, pranoi Islamin sipas versionit tė tyre dhe u bė njėri nga oratorėt mė tė mėdhenj tė tij, ku vetė lideri i kėtij sekti Elijah Muhamed kishte njė vlerėsim tė veēantė pėr tė.
Ndėrroi emrin e tij nė Malcolm X –X, qė tregonte tė panjohurėn e origjinės sė tė zinjve.
Sekti i “Nation of Islam” beson edhe kėsaj dite:
1. Qė Zoti, Allahu, ishte mishėruar nė trupin e Wallace Fard.
2. Qė Elijah Muhamed ishte i dėrguari i tij.
3. Qė raca e bardhė ėshtė e mallkuar, ndėrsa raca jo e bardhė ėshtė raca e zgjedhur e Allahut, i cili sipas fesė sė tyre, ishte edhe ai i zi.
Kėto ishin tre pika kyēe tė kėtij sekti, i cili po pushtonte zemrat e atyre tė zinjve afro-amerikanė, qė urrenin pamasė padronin e tyre tė bardhė. Pėr njė kohė tė gjatė Malkolm X jepte ligjėrata, duke shpjeguar nė mėnyrė fantastike idetė, tė cilat i tregoheshin nga lideri i sektit. George Breitman shkruan nė librin e tij “The man and his Ideas”: “Stili i tė folurit ishte i veēantė, direkt si njė shtizė, duke iu shmangur zbukurimit. Ai pėrdorte metamorfoza dhe figura ligjėratash qė ishin tė qarta dhe tė thjeshta, tė ndodhurat e zakonshme, pėrvojat e pėrditshme tė publikut tė tij.
Ai e dinte se ēfarė mendonin masat dhe sesi ndiheshin, fuqinė dhe dobėsitė e tyre. Ai arrinte drejt nė mendjet dhe zemrat e tyre pa shpėrdoruar asnjė fjalė dhe kurrė nuk i zhgėnjente ata. Pėrkundėr aftėsive tė tij tė jashtėzakonshme pėr tė lėvizur dhe afruar dėgjuesve tė tij, qėllimi i tij kryesor ishte arsyeja, jo emocionet. Rrallė ka qenė njė njeri nė Amerikė mė i aftė nė komunikimin e ideve tė njerėzve tė shfrytėzuar se sa Malkolmi dhe ajo nuk ishte vetėm mėnyra teknike qė mund tė mėsohet dhe tė praktikohet nga tė gjithė, por ishte njė rast i rrallė pėr njė njeri me njė bashkim mė tė afėrt me tė shfrytėzuarit, i aftė pėr t’i folur atyre, sepse ai identifikohej me ta.
Pas popullaritetit tė madh tė Malkolm X, xhelozia ndėrmjet strukturave tė larta tė sektit hyri thellė. Pritej vetėm njė pretekst pėr largimin e tij nga sekti dhe ky ndodhi kur Malkolm X komentoi mbi vrasjen e presidentit Amerikan Kennedi: “Pulat kthehen pėr t’u pjekur”, kėshtu e komentoi Malkolmi vrasjen e presidentit amerikan, qė u keqinterpretua nga mediat amerikane sikur Malkolm X ishte i kėnaqur me vrasjen e presidentit, por qė u hodh poshtė nga ai pak mė vonė. Komenti i Malkolmit pėr kėtė vrasje ishte se krimet e shoqėrisė amerikane sollėn vrasjen e Presidentit.
Kėto komente nuk e kthyen mė Malkolmin nė pozicionin qė gėzonte mė pėrpara. Por e kthyen atė nė njė ndjekės tė thjeshtė tė sektit e mė vonė as si i tillė. Pėrpara se tė ndodhte kjo, gjatė njė ligjėrate tė tij nė Xhaminė Nr 7 tė sektit, ai u njoh me njė sudanez musliman, me emrin Ahmed Osman, i cili gjatė njė ligjėrate i kundėrshtoi mendimet e Malkolmit si tė papranueshme nė Islam. Studenti nga Sudani, nė njė bisedė me shkrimtarin amerikan Paul Findley, rreth personazhit tė Malkolm X, tregon se i ka thėnė: “Islami, siē e kuptoj unė atė, nuk bėn dallim mbi racėn, kombėsinė ose ngjyrėn. Por nė ligjėratėn tuaj, ju i dėnuat njerėzit e bardhė.”
Qė nga ky moment Malkolmi u miqėsua me djaloshin nga Sudani. Ky i fundit, pas interesimit tė Malkolmit, pėr tė ditur mė shumė, i dėrgoi fletushka dhe libra mbi fenė islame, tė cilat u mirėpritėn nga ai. Pas mospranimit tė tij nė seancat ligjėruese tė sektit, Malkolm X filloi tė merrte pjesė nė tė premtet nė Fondacionin islamik nė New York, ku studenti nga Sudani shkonte shpesh. Aty u njoh me profesorin egjiptian dr. Mahmud El-Shuarbi, i larguar nga Universiteti i Kajros.
Nga bisedat me dr. Shuarbin, Malkolm X mėsoi gjėrat themelore tė Islamit dhe pikat nė tė cilat sekti Nation of Islam binte ndesh me Islamin e vėrtetė. Malkolmi, pas pranimit tė Islamit tė vėrtetė, ka thėnė: “Unė gjithmonė kam mbajtur njė mendje tė hapur, e cila ėshtė e nevojshme pėr ndjeshmėrinė qė duhet tė shkojė dorė mė dorė nė ēdo formė inteligjente pėr tė kėrkuar tė vėrtetėn.”

Vazhdon .:::::}
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 26-10-07, 11:21   #12
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

...

Njė dokument, i dalė kohėt e fundit nga arkivat e fondacionit Islam tė New Yorkut, paraqet qartė dėshminė e tij me shkrim: “Dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut dhe se Muhamedi ėshtė i dėrguari i Tij.”
Nė autobiografinė e tij, Aleks Harley tregon ēfarė ai ka thėnė nė publik: “. . . sjelljet dhe besimet e mia kishin ndryshuar. Unė i tregova atij qė Islami qė unė besoj tani ishte Islami qė ishte shpallur nė Mekė, qė nuk ka Zot tjetėr pėrveē Allahut dhe qė Muhamed Ibn Abdallah, i cili ka jetuar nė qytetin e shenjtė tė Mekės, 14 shekuj mė pėrpara, ishte i dėrguari i fundit i Allahut.”
Dr. Shauarbi mė vonė do tė fliste pėr leksionet private me Malkolmin: “Unė nuk mund ta ndihmoja, por habitesha nga dėshira e tij pėr tė mėsuar rreth Islamit. Ndonjėherė ai edhe qante gjatė kohės qė i lexoheshin versetet e Kuranit.”
Nė kėtė periudhė ai formoi dy organizata “Muslim Mosque Inc” dhe “Afro- american unity”.
I kėshilluar nga dr. Shauarbi, Malkolm X ndėrmerr udhėtimin e tij pėr nė Mekė, i sponsorizuar nga motra e tij Ela, e cila edhe ajo kishte pranuar Islamin. I pritur pėrzemėrsisht nga muslimanėt atje, tė cilėt kishin ndjekur me vėmendje mediat amerikane, u mahnit nga bujaria dhe sjelljet e arabėve nė veēanti dhe muslimanėve nė pėrgjithėsi, sa arriti tė thoshte nė njė letėr tė dėrguar pėr tė shoqen e tij Betty Shabazz: “Kurrė nuk do tė kisha menduar, madje as ėndėrruar se mua do tė mė pritnin me tė tilla ndere, ndere qė nė Amerikė do tė bėheshin pėr njė mbret, e jo njė zezaku.” Nė Haxh ai pėrjetoi atė kėnaqėsi qė pėrjetojnė miliona muslimanė qė shkojnė pėr tė nderuar tokat e shenjta dhe pėr tė kryer shtyllėn e pestė tė Islamit, si traditė e trashėguar qė nga profetėt e lashtė. Ai pėrjetoi ato fjalė qė Muhamedi (a.s) ka thėnė qė para 14 shekujsh: “I gjithė njerėzimi ka ardhur nga Ademi dhe Havaja, njė arab nuk ėshtė superior nga njė joarab, gjithashtu njė i bardhė nuk ėshtė superior nga njė i zi, as njė i zi nuk ėshtė superior ndaj njė tė bardhi, pėrveē nga devotshmėria dhe veprat e mira. Mėsoni qė ēdo musliman ėshtė vėlla i ēdo muslimani dhe qė muslimanėt pėrbėjnė njė vėllazėrim. Asgjė nuk ėshtė legjitime pėr njė musliman qė i pėrket njė vėllai musliman tjetėr, pėrderisa nuk i jepet me dėshirė dhe vullnet.” (Haxhi i Lamtumisės)
Pas triumfit shpirtėror qė Malkolm X pėrjetoi nė oazet e Arabisė, tha: “Vėllazėrimi! Njerėzit e tė gjitha racave dhe ngjyrave, nga tė gjitha anėt e botės, duke u bashkuar si njė! Mė ka provuar mua fuqinė e Zotit tė vetėm. . . Tė gjithė hanė si njė dhe flenė si njė. Gjithēka qė harmonizonte atmosferėn e pelegrinazhit ishte barazia e njeriut nėn njė Zot.”
Aty ai e hodhi pikėpamjen e tij tė vjetėr nė mbeturinat e sė kaluarės, duke i lėnė vendin vizionit tė ri, atij Islam. Hodhi poshtė adhurimin e ēdokujt tjetėr pėrveē Allahut. Iu largua devijimeve tė bėra nga sekti Nation of islam duke iu bashkangjitur popullit tė Muhamedit (a.s). Gjithashtu pranoi racėn e bardhė si motėr tė racės sė zezė, ai kėtė e shprehu: “Nė Amerikė “njeriu i bardhė” kuptohet nga sjelljet dhe veprat kundrejt afro-amerikanėve dhe kundrejt tė gjithė tė tjerėve tė cilėt klasifikohen si jo tė bardhė. Por nė botėn muslimane unė kam parė qė njerėzit me kompleksitet tė bardhė ishin shumė mė tė miqėsorė se asnjė tjetėr. Atė mėngjes ishte fillimi i njė ndryshimi radikal nė tėrė pikėpamjen time rreth racės sė bardhė.”
Pas Haxhit, El-Haxh Melik el- Shabazzi u kthye nė Amerikė, duke pasur parasysh lutjen e gjykatėsit tė Arabisė Saudite tė asaj kohe Shejh Muhammed Harkan:
“Unė shpresoj qė ju tė bėheni njė thirrės i madh i Islamit nė Amerikė.” dhe pėrgjigjja nga Malkolmi ishte: “Do tė pėrpiqem ta pėrmbush.”.
Mbas kthimit nga Meka, filloi tė jepte ligjėrata nė universitetet e shumta tė Amerikės. Nga ligjėratat e tij njerėzit hynin nė Islam me turma. Ai vetė e pa me sytė e tij: “Islami ishte nė marshim, por unė e di qė me metoda nė marrėdhėniet publike numri i atyre qė i kthehen Allahut mund tė jenė me miliona.”
Mė 21 shkurt 1965, duke dhėnė njė ligjėratė nė Audubon Ballroom, nė Harlem, sapo tha: “Es- Selamu alejkum, vėllezėr dhe motra!”, tre persona qėlluan 16 plumba shotgunėsh nė drejtim
tė tij… trupi i tij u rrėzua pėrdhe, pastaj vdiq nė spital. Nga shumė drejtime mendohet se kryerėsit e atentatit ishin tė paguar nga FBI-ja.
Studenti nga Sudani, i cili foli nė Qendrėn Islame tė Gjenevės, tha qė: “Bota muslimane e njeh el-Haxh Melik el-Shabazz si njė vėlla gjaku dhe njė hero qė ka vdekur nė fushėbetejėn e besimit islam.”
Trashėgimia e kėtij lideri mbeti nė fjalėt e tij, qė sot e kėsaj dite po pushtojnė zemrat e mijėra njerėzve qė “...vetėm kur njerėzimi do t’i nėnshtrohej Zotit tė vetėm qė i krijoi tė gjithė, vetėm atėherė njerėzimi do t’i afrohej paqes pėr tė cilėn kaq shumė flitet…pėr tė cilėn pak ėshtė parė tė veprohet.”






HAJJ MALIK EL SHABAZZ
MALCOLM X
1925 - 1965





Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 09-11-07, 10:33   #13
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Exclamation Titulli: Jetė njerėzisht

Si e pranoi Susan Carland Islamin ?



Gjithnjė shtohet numri i njerėzve qė e pranojnė Islamin ne vendet jo Islame. Edhe Susan Carland nga Australia ėshtė njėra prej tyre.
Nuk na shkon njė ditė pa dėgjuar pėr njerėzit qė pranojnė Islamin anekėnd botės. Ja njė storie e njė gruaje krishtere nga Australia e cila afro para dy vitesh pranoi Islamin.

Susan Carland flet pėr jetėn e saj para se tė pranoj Islamin. Ajo kishte njė stil tjetėr tė jetės dhe kryesisht shkonte nėpėr pop koncerte. Ajo kishte vendosur tė pranonte Islamin pasi kishte rregjistruar Universitetin. Nė pyetje se pse e zgjodhi Islamin ajo nėnvizon se sa paqėsore dhe qetėsuese ėshtė feja Islame.

Susan Carland flet pėr barazinė sociale ne Islam dhe pėr drejtat e gruas, po ashtu tregon pėr aspektin shpirtėror dhe intelektual tė fesė Islame. Ajo shprehet se gruaja muslimane ėshtė mė e lirė " po tė krahasoja jetėn time tė kaluar dhe tė tashmen mund tė kuptoj se njė grua qė jeton brenda kornizave tė Islamit ėshtė mė e lirė nė ēdo aspekt" shprehet Susan.

Njė ndėr ndryshimet mė tė mėdha qė ka pėsuar jeta e pėrditshme e Susan-it janė praktikimi i ibadeteve ditore. Po ashtu ajo mbulesėn e cilėson si njė ligj nga ana e Allahut me qėllim tė mbrojtjes sė gruas. "Unė ndjehem mė e qetė dhe mė e lirė me mbulesėn" thotė Susan Carland

Duke u shprehur lidhur me paragjykimet tė cilat ekzistojnė nė shoqėri karshi muslimanėve, Susan tregon se i vjen shumė keq se burrin e saj e cilėsojnė nganjėherė si terrorist.
Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 12-11-07, 01:41   #14
hasanmehmeti
 
Avatari i hasanmehmeti
 
Anėtarėsuar: 22-03-05
Vendndodhja: Dunja
Postime: 2,146
hasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėmhasanmehmeti i pazėvėndėsueshėm
Send a message via Skype™ to hasanmehmeti
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

Pėrfaqėsuesja gjermane (SPD) kaloi nė Islam



Elisabeth Muller qė nga viti 1985 i ka takuar partisė Socialdemokrate. Nė rajonin Rhein-Sieg ishte nėnkryetare e SPD-sė lokale. Para do kohe u largua nga partia. Shkaku, kalimi i saj nga krishterimi nė islam.

“Mė kanė akuzuar se totalisht jam e marrė, veēanėrisht mė 2002-in kur kalova nė islam. Nė njė moment nuk munda t’i duroj mė kritikat, hodha librezėn dhe u tėrhoqa nga partia Socialdemokrate. “

Elisabeth Muller, e cila 26 vite ishte pėrfaqėsuese nė parlamentin e qytetit Niederkassela, nėpėrmjet Bonnit i ka kritikuar kolegėt e vet partiak se janė tė stėrmbushur me paragjykime dhe se nuk dinė asgjė pėr islamin.

“Njerėzit, tė cilėt nuk janė lidhje tė ngushta me islamin, thjeshtė duhet qė tė lirohen nga paragjykimet. E kur dikush teton qė t’ua qartėsoj se ēfarė feja islame, ata tė tallin dhe madje as qė dėshirojnė tė dėgjojnė”, ka thėnė Elisabeth Muller.

Ajo vazhdon dhe thotė: “Vij nga njė familje katolike konservatore. Unė mė nuk mund tė njėsohem me kishėn katolike. Ajo qė po ndodh nė tė nuk ka asnjė lidhje me Krishtin dhe Zotin.”


burmi: www.bosnjaci. net

Pėrktheu:
M. Alija


E shqetėsuar me kishėn katolike dhe me mėnyrėn me tė cilėn mediat e paraqesin islamin, Elisabethi shpjegon shkaqet tė cilėt e kanė ēuar qė tė kaloj nė islam:

“E lexova Kur’anin dhe nė tė njėjtėn kohė e krahasova me Biblen. Mendova, kjo ėshtė feja e vėrtetė. Kur’ani ėshtė shpallja e fundit e Zotit dhe ėshtė gabim total qė mediat gjermane ta interpretojnė nė kėtė mėnyrė.”

Nė kontrast me krishterimin, ish pėrfaqėsuesja e SPD-sė Elisabeth Muller, nė islam e sheh lidhjen direkte tė besimtarit me Krijuesin e tij.
__________________
Faik Konica:"Po mos te ishte islami shqiptaret do te ishin me shume ne numer po jo shqiptar"

"Me tė vėrtet fjalėt tona do tė qėndrojnė tė vdekura pėrderisa ne nuk do tė vdesim pėr qėshtjen e tyre keshtu qė ato tė mbesin tė gjalla midis tė gjallėve”

"Nena" Tereze:‘Ami Bharater Bharat Amar’ (‘I am Indian and India is mine’) Une jam indiane dhe India eshte imja.
hasanmehmeti Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Vjetėr 13-11-07, 10:52   #15
Preshevar
Banned
 
Anėtarėsuar: 13-12-05
Postime: 7,844
Preshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėmPreshevar i pazėvėndėsueshėm
Gabim Titulli: Jetė njerėzisht

Nė shoqėrinė sekulare, suedezja qė u konvertua nė Islam



Helena Benauoda, kryetare e Kėshillit tė Muslimanėve tė Suedisė, ėshtė njė ndėr personalitetet mė tė shquara nė Suedi dhe njėkohėsisht njėra nga mijėra gratė qė e pranuan Islamin nė kėtė vend



Gratė suedeze vrapojnė drejt Islamit

Ēdo ditė shtohet numri i suedezėve qė pranojnė Islamin. Shumica e atyre qė pranuan Islamin nė 5 vitet e fundit janė gra.

Ėshtė interesante se nė disa vite tė fundit shumica e suedezėve qė pranuan Islamin janė gra. Ato Islamin e cilėsojnė si "fe e vetme e cila i pėrgjigjet etapės moderne tė njerėzimit"

Helena Benauoda, kryetare e Kėshillit tė Muslimanėve tė Suedisė, ėshtė njė ndėr personalitetet mė tė shquara nė Suedi dhe njėkohėsisht njėra nga mijėra gratė qė e pranuan Islamin nė kėtė vend. Ajo ligjėroi para myslimaneve tė reja nė Xhaminė e Madhe tė Suedisė nė lagjen Sodermalm tė Stokholmit, se si pranoi Islamin.


Benauoda na tregon pėr vėshtėrsit qė i ka kapėrcyer para se tė pranoj Islamin. "Kisha lexuar Kuranin nė Suedi e cila pėrmbante vetėm komentin personal tė autorit, por kėto kohėra ka edhe Kuran dhe komenti i tij nė gjuhen suedeze qė janė shumė tė pėrkryera. Edhe pse mund tė jetė shumė profitabile pėr ju, ju nuk keni nevojė tė mėsoni gjuhėn arabe pėr tė kuptuat mirė Kuranin" kėshillon Benauoda


Helena Benauoda, kryetare e Kėshillit tė Muslimanėve tė Suedisė

Benauoda bėn njė vėshtrim tė kaluarės sė saj dhe tregon pėr vėshtėrsitė qė i ka pasur gjatė pranimit tė Islamit. Dhe ajo tregon se ka gjetur pėrgjigje logjike tė gjitha pyetjeve qė kishte lidhur me ekzistencėn e saj nė kėtė botė. "Tė gjitha paqartėsive i gjeta zgjidhje nė Islam" shprehet ajo.


Benauda tregon se nė Suedi nga popullsia e pėrgjithshme e cila ėshtė 9 milon, 400 000 janė mysliman.

"Nga ndikimi i suedezėve qė pranuan Islamin shumė musliman vendosėn tė migrojnė nė Suedi. Suedezėt fenė e tė tjerėve e konsiderojnė si ēėshtje personalet tė tyre"

"Kėtu shumica e njerėzve kanė jetė e cila ka frymė shpirtėrore, edhe ata qė janė kundėr religjionit, mė vonė e gjejnė veten e tyre duke e analizuar atė. Emigrantėt musliman jo vetėm qė ndihmojnė ndryshimin e pikėpamjeve tė suedezėve ndaj Islamit, por edhe ndaj religjioneve tjera." shprehet Benauoda.

"Por njerėzit kryesisht kanė frikė nga vdekja dhe pėr kėtė arsye frikohen edhe nga feja. Fenė e konsiderojnė si ofertė pėr njerėzit qė tė bėjnė pėrgatitjet e duhura lidhur me botėn e ardhshme.
"Frika nga religjioni nuk ėshtė karakteristike vetėm pėr suedezėt , por pėr tė gjithė evropianėt" shprehet Benauoda duke shtuar se fenė e konsiderojnė si drejtim jo i duhur, presion si dhe orientimi i gabuar i mendjes dhe zemrės.

Historia Islame nė Suedi ka filluar nė viti 1900 ku suedezėt e parė nėn ndikimin e diplomatėve musliman qė ishin nė kėtė vend pranuan Islamin

Sot ata qė e pranojnė Islamin nė Suedi ndikohen nga shume gjera Medelina Sultan Sjopvist, e cila temėn e doktoraturės e ka punuar mbi jetėn e grave qė e pranojnė Islamin, nė Universitetin Uppsala tė Suedisė, thekson se gratė suedeze janė kureshtare tė mėsojnė lidhur me religjionin, popullsinė, familjen dhe marrėdhėniet gjinore.


Nga ngjarja e Alaudinit deri tek Islami

Iman Granatha, njė grua suedeze qė ka pranuar Islamin, thekson se Islami duhet te studiohet ndryshe nga ajo perspektiva arabe.

Storia e Granthas fillon nga llamba e Alaudinit "Gjithnjė kam qenė kureshtare karshi kulturave tė ndryshme, mė ka pėlqyer tė udhėtoj dhe tė mėsoj religjionet tjera, si fėmijė mė pėlqente tė vishem si princat arab, gjė qė akoma mė pėlqen. Por rruga ime pėr nė Islam filloi gjatė vijimit sė shkollės sė bashku me berberėt arab, qė ishin tė krishterė dhe qė lavdėroheshin shumė me fenė e tyre. Nė vitet 80-ta ishte shumė e ēuditshme tė jesh fetar por ata nė qafė mbanin kryqe dhe ato nė mėnyrė tė hapur publike. Por me e rėndėsishmja ishte se ishin tė drejtė dhe mirė tė edukuar. Kėtu padyshim kishte ndikim se ata ishin arab, gjė qė mė stimuloi tė analizoj kulturėn arabe. Kultura arabe lidhej shume me Islam, unė nisa tė mėsoj disa gjėra edhe pėr Islam. Por kur fillova tė lexoj diēka lidhur me Islamin, atėherė vėrejta se ėshtė totalisht e pėrshatatur me vlerat me tė cilat jam edukuar unė nė familjen time.


Grantha pastaj studioi gjuhėn arabe nė Universitetin e Stockhlomit dhe pak pasi qė e pranoi Islamin, nė moshėn 20 vjeēare u martua me njė mysliman palestinez nga Gazza. Sė bashku me bashkėshortin tė gjitha pėrjetimet mira dhe tė kėqija i publikuan nė njė web faqe, e cila pėr njė kohė tė shkurtėr fitoi njė popullaritet tė madh. "Tė jesh i martuar me njė njeri qė ka njė kulturė tė ndryshme ėshtė mundim i madh, ngase njerėzit dallojnė shume" thotė Grantha duke shtuar se parimet e Islamit ndihmuan qė kjo situatė e rėndė tė lehtėsohet shumė.

Problemet tė cilat ballafaqohen muslimanet e reja


Si nė vendet e tjera tė Evropės ashtu edhe nė Suedi gratė pasi qė e pranojnė Islamin ndryshimin mė tė madh qė e pėsojnė ėshtė mėnyra e veshjes Islame.


Sipas njė studimi nė Universitetin Uppsala, 50% tė suedezėve dėshirojnė tė ndalohet mbulesa nėpėr shkolla dhe vende publike. Por Benauoda edhe Grantha mbajnė atė dhe e konsiderojnė veten tė diskriminuar.


Por kjo nuk do tė thotė se njerėzit personalisht kritikojnė stilin e veshjes sė tyre. "Nganjėherė njerėzve i duket se ne nuk dukemi elegant nga stili ynė i veshjes Islame. Stili i veshjes pėr ata paraqet mėnyrėn se si i qasen jetės, por pėr mua nuk ėshtė problem" thotė Benaouda.


"Por shumė gjėra ndryshojnė lidhur me familjen dhe shoqėrinė pasi e pranova Islamin. Unė kam njė familje me ideale tė hapura. Mendoje se kanė pak disa sjellje tė ēuditshme por nuk ka kurrfarė ndryshimi tė madh. Kėtu ka ndikuar edhe personaliteti im me ide tė hapura dhe e lire. Njė kohe refuzova te takohem me dore me meshkuj, por i pėrqafoja ata qė i kam nė familje ngase ne bėjmė kėshtu. Por mė nuk festojė asnjė festė suedeze si dhe Vitin e Ri, gjė qė i hidhėroi ata" shton Benaouda ndėr tė tjerash.

Benaouda thekson se nė mediat suedeze Islami ėshtė identifikuar me lufte dhe me dhunė, ajo dėshiron qė mediat tė flasin mė shume pėr mirėsitė dhe tolerancėn e kėsaj feje.

Edhe Grantha thotė se duhet tė shfrytėzojmė mirė fenė tonė dhe duhet tė dimė vlerėn tij duke shtuar "Edhe pse Islami ka zbritur nė njė kohė tė caktuar dhe nė njė vend tė caktuar ajo ėshtė e vetmi religjion e cila i pėrballon kėrkesat tona nė ēdo kohė"



dunyabulteni.net


Pėrktheu Enis Spahiu




Preshevar Nuk ėshtė nė linjė   Pėrgjigju Me Kuotė
Pėrgjigju


Anėtarėt aktiv qė janė duke parė kėtė Temė: 1 (0 Anėtarėt dhe 1 Guests)
 
Funksionet e Temės
Shfaq Modėt

Rregullat E Postimit
You may not post new threads
You may not post replies
You may not post attachments
You may not edit your posts

BB code is ON
Figurinat Janė ON
Kodi [IMG] ėshtė ON
Kodi HTML ėshtė OFF



Hyrja | Chat | Diskutime | Muzik Shqip | Poezi | Lojra | Kontakt


1999 - 2014 Forumi Dardania

Te gjitha kohėt janė nė GMT +1. Ora tani ėshtė 16:37.
Powered by vBulletin Version 3.8.7
Copyright ©2000 - 2020, Jelsoft Enterprises Ltd.