Anėtarėsuar: 12-07-05
Postime: 7,962
|
Fytyra e shkaut !
Ju ftoj tė lexoni me kujdes e vėmendje tė madhe kėtė analizė tė Petrit Halitit.
Duhet shpresuar, se pa shpresa jeta pėrfundon menjėherė, se ndodhta lexohet edhe nga ndonjė drejtues yni(Shqipėri a Kosovė, krejt njė). Duhet...
Tė pavėrtetat e presidentit serb nė Samitin Afrikan
Nga Petrit Haliti
Diplomacia shtetėrore serbe, nė strategjinė e saj tė dėmtimit tė pavarėsisė sė Kosovės, vazhdon tė operojė me mite dhe tė pavėrteta, tė cilat shpesh herė tė trembin me guximin e shtetarėve, tė cilėt i shqiptojnė ato...
... tė pavėrteta nė nivelet mė tė larta ndėrkombėtare. Mund tė klasifikohet njė shembull klasik i flagrancės sė pėrdorimit tė tė pavėrtetave si instrument i diplomacisė dhe i politikės shtetėrore, paraqitja dhe veprimtaria diplomatike qė zhvilloi Presidenti i Serbisė, Boris Tadiē, nė Samitin e Unionit Afrikan, tė mbajtur nė Sharm El Shejk tė Egjiptit mė 30 qershor.
Pėrpara udhėheqėsve mė tė lartė tė 53 shteteve afrikane, Presidenti i Serbisė nuk nguroi, qė nė fjalimin e tij zyrtar tė deklamonte tė pavėrtetėn e madhe, se Republika e Serbisė ėshtė shtet trashėgimtar i Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė. Nė fakt, cilėsori mė i saktė qė meriton njė deklaratė e tillė, ėshtė ai qė pėrdor populli nė gjuhėn e tij tė pėrditshme pėr tė pavėrtetat. Sepse Presidenti i Serbisė e di fare mirė se Serbia zyrtarisht nuk ėshtė dhe nuk ka qenė asnjėherė trashėgimtarja e Republikės Socialiste Federative tė Jugosllavisė. Pikėrisht pse ajo nuk ka qenė asnjėherė trashėgimtarja e ish-RSFJ-sė, ajo u detyrua pas tetorit tė vitit 2000, pas rėnies sė regjimit tė Sllobodan Millosheviēit, tė aplikojė pėr anėtarėsim nė Organizatėn e Kombeve tė Bashkuara si njė shtet i ri.
OKB-ja, pėrfshirė edhe Kėshillin e Sigurimit, ku bėn pjesė aleatja e Serbisė, Rusia, anėtare e pėrhershme e Kėshillit tė Sigurimit, nuk ka pranuar asnjėherė qė Serbia tė cilėsohet si trashėgimtarja e ish- RSFJ-sė. Dhe Serbia u pranua nė OKB pas tetorit tė vitit 2000 si njė shtet i ri dhe nuk iu dha karrigia e ish-RSFJ-sė. Serbia u pėrcaktua nė dokumentet ndėrkombėtare si njė shtet i ri, qė doli nga ish-RSFJ-ja, njėlloj me Slloveninė, Kroacinė, Bosnjė- Hercegovinėn dhe Maqedoninė, tė cilat tė gjitha pa pėrjashtim, aplikuan si shtete tė reja nė OKB. E njėjta procedurė u aplikua edhe pėr hyrjen nė organizatat e tjera ndėrkombėtare si OSBE, Kėshilli i Europės, FMN, etj., ku Serbia aplikoi si shtet i ri dhe hyri nė kėto organizata si shtet i ri dhe nuk iu dha vendi i ish-RSFJ-sė.
Serbia nuk u pranua si trashėgimtarja e ish-RSFJ-sė, jo vetėn nga bashkėsia ndėrkombėtare, por nga asnjė prej shteteve, qė dolėn nga ish-RSFJ-ja dhe ato zhvilluan bisedime pėr ndarjen e pasurisė sė ish-RSFJ-sė pikėrisht mbi bazėn e trajtimit tė tė gjitha shteteve qė dolėn nga ish-RSFJ-ja, si shtete tė reja nga tė cilat asnjė nuk kishte tė drejtėn juridike ta cilėsonte veten trashėgimtar tė ish-RSFJ-sė. Presidenti Tadiē ndoshta nuk e mban mend, por ka qenė paraardhėsi i tij, Presidenti i parė i periudhės pasmillosheviēiane, Vojislav Koshtunica, i cili nė deklaratėn e tij tė parė si president mė 6 tetor 2000, deklaroi se gjėja e parė qė qeveria e re demokratike pranonte, ėshtė se Serbia nuk ėshtė trashėgimtare e ish-RSFJ-sė.
Teza e Serbisė si trashėgimtare e ish-RSFJ-sė rrjedh nga frymėzime raciste dhe radikale nacionaliste serbe, dhe pėr herė tė parė ėshtė pėrdorur nga ish-presidenti kriminel lufte, Sllobodan Millosheviē, pėr tė justifikuar agresionet qė Serbia ndėrmori kundėr popujve joserbė, kundėr Sllovenisė, Kroacisė, Bosnjės dhe Kosovės. Millosheviēi doli me tezėn e Serbisė si trashėgimtarja e ish-RSFJ-sė, qė tė akuzonte republikat e tjera ish-jugosllave si separatiste, tė cilat gjoja e braktisėn federatėn jugosllave dhe nuk meritojnė as pasuri, por meritojnė ndėshkim nga mbrojtėsi i federatės, pra nga Serbia.
Nė kohėn qė kjo tezė e vdekur konsiderohej e harruar bashkė me autorin e saj, Millosheviē, i cili vdiq si kriminel lufte nė burgun e Gjykatės sė Hagės, ngrihet Presidenti i sotėm, Boris Tadiē, dhe e ringre nė njė samit pėrpara 53 udhėheqėsve tė shteteve afrikane. Tė ringjallėsh njė tezė tė tillė tė rrezikshme, ėshtė me pasoja tė mėdha, si pėr marrėdhėniet e Serbisė me tė gjitha shtetet qė dolėn nga ish- federata komuniste jugosllave, ashtu dhe pėr vetė marrėdhėniet ndėrballkanike dhe stabilitetin rajonal. Kjo tezė ringjall po ato pretendime ekspansioniste dhe megalomane, qė frymėzuan politikėn e pėrgjakshme tė ish-presidentit Sllobodan Millosheviē.
Presidenti i tanishėm i Serbisė duhet tė jetė nisur nga mendimi se pėrpara tij ka 53 udhėheqės tė shteteve afrikane, tė cilėt nuk e dinė se ēfarė ka ndodhur nė Ballkan dhe nė ish-Jugosllavi, tė cilėve mund tu thuash sa tė duash tė pavėrteta, sepse janė afrikanė. Nuk mund tė nxjerrėsh konkluzion tjetėr, derisa ai i paraqet zyrtarisht samitit afrikan njė tezė dhe pretendim, qė janė hedhur poshtė ndėrkombėtarisht, qysh me nėnshkrimin e Marrėveshjes sė Paqes tė Dejtonit, ku ish-republikat jugosllave, pėrfshirė edhe Serbia, morėn angazhimin dhe detyrimin tė njohin reciprokisht njėri-tjetrin si shtete tė reja.
E pavėrteta tjetėr nga Presidenti ishte paraqitja si luftė civile e luftėrave tė pėrgjakshme qė Serbia ndėrmori kundėr popujve joserbė, tė cilėt kėrkuan pavarėsimin e tyre pas prishjes sė federatės komuniste jugosllave. Lufta e Serbisė kundėr Sllovenisė nuk mund tė quhet luftė civile. Lufta e Serbisė kundėr Kroacisė nuk mund tė quhet luftė civile. Lufta e Serbisė kundėr Bosnjė-Hercegovinės nuk mund tė quhet luftė civile. Lufta e Serbisė kundėr Kosovės nuk mund tė quhet luftė civile. Ato ishin luftėra tė shtetit agresor serb, qė kėrkonte tė mbante me dhunė sundimin e tij kolonial mbi republikat e tjera ish-jugosllave. Ato nuk kishin asnjė shenjė apo parametėr tė njė lufte civile dhe Presidenti Tadiē e di se Kroacia dhe Bosnja -Hercegovina e kanė paditur Serbinė si shtet agresor nė Gjykatėn Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė dhe i kanė kėrkuar reparacione lufte. Me siguri kėtė gjė nė tė ardhmen do tė kėrkojė dhe duhet tė kėrkoje edhe Kosova. Por Presidenti serb duhet tė jetė nisur nga mendimi se pėrpara tij ka 53 shtete afrikane, qė nuk dinė se ēfarė ka ndodhur nė ish-Jugosllavi dhe tė shkretėn Serbi e kanė sulmuar revolucionarėt e republikave tė tjera.
E pavėrteta tjetėr e madhe e Presidentit serb ishte se ai e paraqiti Serbinė si shtet, qė ka vuajtur dhe po vuan nga kolonializmi. Dhe qė argumenti tė ishte sa mė absurd, pėrmendi Kosovėn si pjesė e sulmeve tė imperializmit ndėrkombėtar kundėr Serbisė. Pėrfaqėsuesi i njė shteti tipik kolonial, qė ka mbajtur me dhunė dhe ka shfrytėzuar mizorisht Kosovėn, tentoi tė paraqitej si viktimė dhe tė prekte ndjenjat antikoloniale tė shteteve afrikane, pėr ti ndėrsyer kundėr pavarėsisė sė Kosovės.
Duhet pranuar se guximi i Presidentit serb pėr tė thėnė pėrpara udhėheqėsve tė 53 shteteve afrikane tė pavėrteta kaq tė mėdha, vjen edhe nga fakti se ai ishte njė kalores qė i kishte marrė njė shpatė fjalimesh, tė cilėn e vėrviste pa pasur pėrpara kundėrshtar. Sepse nė samitin afrikan mungonte Kosova, e cila, pavarėsisht se ėshtė shtet i ri, pavarėsisht se nuk ka statusin e vėzhguesit nė Unionin Afrikan siē e ka Serbia, duhet tė kishte gjetur mundėsinė dhe mėnyrat tė ishte e pranishme, nė njė formė apo tjetėr nė samitin afrikan, qoftė edhe nė korridoret e tij. E themi kėtė, sepse ende nuk po shihet ai angazhim intensiv dhe mobilizim i pėrgjithshėm pėr tė organizuar lobing dhe pėr tiu kundėrvėnė ofensivės diplomatike antikosovare tė Serbisė nė arenėn ndėrkombėtare.
Njė burim diplomatik afrikan bėnte tė ditur para disa kohėsh se udhėheqja e Prishtinės ka pasur mundėsi pėr tė marrė njė ftesė dhe tė ishte e pranishme nė ministerialin e Konferencės se Vendeve Islamike, qė u mbajt muajin e kaluar nė Uganda, dhe ku morėn pjesė 57 shtete. Nuk kemi ndonjė arsye tė mos i besojmė kėtij burimi, dhe kishte njėmijė e njė arsye qė njė delegacion nga Prishtina tė ishte i pranishėm nė Uganda, ku ēėshtja e Kosovės qarkullonte nėpėr korridoret diplomatike me intonime ruse dhe serbe, siē kishte arsye tė pėrpiqej tė shkonte nė Sharm El Shejk apo tė shkojė nė Teheran, ku do tė mbahet mbledhja e lėvizjes sė tė paangazhuarve.
Qė nė muajin mars tė kėtij viti kemi tėrhequr vėmendjen se Serbia ka vendosur tė punojė pėr sesionin e shtatorit tė OKB-sė, ku kėrkon tė marrė votat e Asamblesė sė Pėrgjithshme, pėr ti kėrkuar Gjykatės Ndėrkombėtare tė Drejtėsisė tė shprehet pėr aktin e shpalljes sė pavarėsisė sė Kosovės. Publiku nuk ka parė e nuk ka dėgjuar deri tani njė fushatė apo lėvizje nė shkallė tė gjerė tė Prishtinės pėr ti dalė pėrpara kėsaj. Presidenti serb, nėpėrmjet tė pavėrtetave tė tij u kėrkoi votat 53 shteteve tė samitit afrikan.
Nuk duhet harruar se nė diplomaci mbėshtetja mund tė fitohet edhe me tė pavėrteta, nė qoftė se e vėrteta dhe e drejta nuk kanė vullnet dhe aftėsi tė dalin nė skenė.
(d.b/GazetaShqiptare/BalkanWeb)
|